Parengta išsami informacija apie COP konferenciją, išplatinti 3 pranešimai žiniasklaidai, teikti siūlymai žiniasklaidai rengti reportažus ir straipsnius. Pasiekti 7 pasirodymai žiniasklaidoje.

Šia informacija pasinaudojo tokios valstybinės institucijos kaip Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija.

2023 m. gruodį prasidėjo ūkininkų protestai dėl problemų žemės ūkyje. Protestų organizatoriai iškėlė 6 pagrindinius reikalavimus, kurie daugiausiai nukreipti prieš gamtos išsaugojimą. Ėmėmės aktyvaus vaidmens atstovauti gamtosaugos ir visuomenės interesus. Parengėme viešą reakciją į protesto organizatorių keliamus reikalavimus, aktyviai ją viešinome socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Taip pat inicijavome ir parengėme bendrą aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų poziciją su siūlymais, kaip turėtų keistis žemės ūkio politika. Ją įteikėme aukščiausiems šalies politikams. Kartu su kitomis aplinkosauginėmis NVO šią poziciją aptarėme su Premjere Ingrida Šimonyte.

Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas yra Valstybės pažangos tarybos narys, kuruojantis aplinkosaugos (tame tarpe – ir klimato kaitos) sritį. Jis aktyviai dalyvavo tiek darbinėse grupėse, tiek rengiant konkrečias formuluotes. Pasiekėme, kad šioje vizijoje įtvirtinamas ekocentristinis požiūris į gamtą, o aplinkosauga numatyta tarp pamatiniųstrategijos siekių. Taip pat užtikrinta, kad strategija numatytų saugomų teritorijų plėtojimą. Vizija „Lietuva 2050“  yra patvirtinta,. Tęsiamas darbas rengiant Nacionalinį Pažangos planą.

Projekto partneris „Už švarią Lietuvą“ subūrė komandą ir pilnai pasirengė ekspedicijai aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. Sužinok daugiau ir sek ekspediciją.

2024 m. balandžio 23 d. vyko seminaras žurnalistams apie žemės ūkį ir klimato kaitą. Visą seminaro medžiagą rasite čia.

Parengėme ir žiniasklaidai išplatinome pirmąjį iš 3 straipsnių apie klimato kaitos poveikį žemės ūkiui. Skaityti straipsnį „Klimato kaita ir ekstremalūs gamtos reiškiniai: iššūkiai Lietuvos žemės ūkiui“

2024 metų spalio 13 dieną vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Kartu su Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos ornitologų draugija parengėme lūkesčių laišką politinėms partijoms su kvietimu į programas įtraukti svarbius aplinkosauginius aspektus. Kvietėme visuomenę jį pasirašyti. Atskiro susitikimo metu „Laisvės partijai“ pristatėme lūkesčių laišką akcentuodami žemės ūkio ir klimato kaitos problemas.

Norėdami paskatinti balsavimą už aplinkosaugos interesus ginančius politikus, Prezidento ir Europos parlamento rinkimams parengėme aplinkosauginius kandidatų reitingus.

Tiek el. paštais, tiek tiesiogiai, tiek per soc. medijas kreipėmės į Seimo narius su prašymu palaikyti Akcizų įstatymo pakeitimus, kurių metu būtų apmokestinamas taršus kuras įvedant CO2 dedamąją. LR Seimas pritarė šioms pataisoms. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis išplatinome pranešimą žiniasklaidai apie šį įstatymą.

Pateikėme savo poziciją dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo. Juo siūloma strateginį Lietuvos prisiimtą tikslą mažinti CO2 emisijas transporto sektoriuje įrašyti į įstatymą ir taip užtikrinti sklandesnį jo įgyvendinimą. Tiek Seimo Aplinkos Apsaugos komitetas, tiek Seimo Ekonomikos komitetas per svarstymus pritarė Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimui. Mūsų ir kitų NVO pastangų dėka, įstatyme atsirado papildomas saugiklis dėl biologinės įvairovės apsaugos. Siūloma formuluotė minėtame įstatyme dabar siūloma tokia: „ <…> Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais.“  Seimas pritarė komitetų išvadoms t.y. šiai formuluotei. Toliau, matyt, jau rudens sesijoje turėtų vykti paskutinis balsavimas Seime dėl pritarimo šiam įstatymui.