Į pagrindinį puslapį

 

Paskutinių tyrimų duomenimis, 99,9 proc. mokslininkų pritaria, kad žmonės keičia klimatą. Autoriai, remdamiesi beveik 90 tūkst. su klimatu susijusių tyrimų apžvalga, teigia, kad mokslinis tikrumas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio dabar yra panašus į susitarimą dėl evoliucijos ir plokščių tektonikos. Tai reiškia, kad ekspertai praktiškai neabejoja, jog iškastinio kuro – naftos, dujų, anglies, durpių ir medžių – deginimas kaitina planetą ir sukelia ekstremalesnes oro sąlygas.

 

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija

Kas yra COP?

COP yra didžiausia kasmetinė konferencija klimato krizės klausimais, o COP28 šiemet vyksta Dubajuje lapkričio 30-gruodžio 12 d. 

COP (angl. Conference of the Parties) – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija. Konferencijoje šimtų šalių atstovai susirenka susitarti dėl klimato krizės įveikimo veiksmų. COP ištakos siekia 1992 m., kai 197 šalys prisijungė prie Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) – priemonės, kuria siekiama bendromis pastangomis apriboti klimato kaitą lemiantį pasaulinės temperatūros kilimą. 1995 m. Berlyne įvyko pirmoji COP (COP1), kurios tikslas buvo susitarti, kaip būtų galima apriboti pasaulinį temperatūros kilimą. Nuo to laiko beveik kasmet (išskyrus 2020 m. dėl Covid-19) šalys susirenka apžvelgti pažangos, lyginant su naujausiais klimato srities mokslo duomenimis, ir nustatyti naujų įsipareigojimų dėl klimato krizės prevencijos ir prisitaikymo prie jos. 

 Keletas svarbių įsipareigojimų, prisiimtų per ankstesnes Šalių konferencijas  

• Kioto protokolas (COP3, Kiotas, 1997 m.) – Kioto protokolas įpareigojo „pramonines valstybes ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis apriboti ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pagal sutartus individualius tikslus“. Kioto protokolą pasirašė 192 šalys, tačiau jame nustatyti teisiškai privalomi išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai tik 37 pramoninėms šalims ir ES. Jis galiojo iki 2020 m. ir buvo pakeistas Paryžiaus susitarimu. 
• Paryžiaus susitarimas (COP21, Paryžius, 2015 m.) – Paryžiaus susitarimas yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, kuria šalys įsipareigojo apriboti pasaulinį klimato atšilimą gerokai mažiau nei 2 laipsniais (o geriausia – 1,5 laipsnio), palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.  
• Glazgo klimato paktas (COP26, Glazgas, 2021 m.) – Glazgo klimato pakte šalys susitarė sumažinti atotrūkį tarp dabartinių išmetamųjų teršalų mažinimo planų ir veiksmų, kurių reikia, kad klimato atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio. Be to, pirmą kartą į COP susitarimą buvo įtraukti įsipareigojimai palaipsniui atsisakyti anglies energetikos ir iškastinio kuro subsidijų. 
• Nuostolių ir žalos fondas (COP27, Šarm el Šeichas, 2022 m.) – Besivystančios šalys, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos poveikio, dažnai mažiausiai prisideda prie pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio. Galiausiai per COP27 buvo susitarta dėl fondo, skirto gelbėjimo ir infrastruktūros atstatymo išlaidoms po ekstremalių meteorologinių reiškinių padengti. 

 

COP28 prioritetai

2023 m. pretenduoja tapti karščiausiais metais per visą istoriją, nes liepa, rugpjūtis, rugsėjis ir spalis gerokai viršijo mėnesio rekordus. Ekstremalūs orai paveikė žmones visame pasaulyje: miškų gaisrai nusiaubė Kanadą, Havajus ir Graikiją (be kitų vietovių). Smarkios liūtys sukėlė staigius potvynius Kinijoje, Filipinuose ir prie Afrikos Didžiųjų ežerų. Planetoje buvo užfiksuota aukščiausia vidutinė kada nors užfiksuota temperatūra – tai parodė pasauliui, kad nepakankamai sparčiai kovojame su klimato krize. 

• Iškastinio kuro atsisakymas: 15 valstybių grupė preliminariose derybose prieš COP28 susitikimą paragino visiškai atsisakyti iškastinio kuro. 
• Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra: ES, JAV ir JAE ragina vyriausybes susitarti, kad per šį dešimtmetį atsinaujinančiosios energijos kiekis patrigubėtų. 

• 1,5 laipsnio: JT tikslas iki 2050 m. užtikrinti anglies dioksido neutralumą suteikia tik 40 proc. tikimybę pasiekti šį tikslą. Neabejotinai tai bus svarbiausias COP 28 diskusijų klausimas. 
• Klimato kaitos finansavimas: Ekstremalūs orų reiškiniai ir toliau griauna žmonių gyvenimus ir pragyvenimo šaltinius. Įsipareigojimai dėl klimato kaitos finansavimo bus svarbūs siekiant padėti šalims prisitaikyti ir atkurti. 
• Sveikata: Pirmą kartą COP28 bus diena, skirta sveikatai, pripažįstant, kad klimato kaita kelia grėsmę sveikatai. 
• Žemės ūkis. COP28 bus diena, skirta žemės ūkio ir vandenims. 

 

Klimato kaita ir žemės ūkis

 Klimato ir maisto krizės yra neatsiejamos. Investicijos į žemės ūkio ir maisto produktų sistemas ir kaimo vietoves yra konkretus sprendimas, kaip kovoti su klimato krizės poveikiu.  COP28 yra svarbi platforma bendram dialogui, keitimuisi žiniomis ir sprendimų priėmimui dėl išskirtinio žemės ūkio ir maisto produktų sistemų vaidmens kovojant su klimato kaita. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje išmetama trečdalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, inovatyvūs žemės ūkio ir maisto produktų sistemų sprendimai tiesiogiai prisideda prie kovos su klimato kaita, taip pat skatina atsparumą ir prisitaikymą, saugo biologinę įvairovę ir užtikrina pasaulinį maisto saugumą ir mitybą pasaulyje, kuriame šiuo metu apie 735 mln. žmonių kenčia nuo bado. 

Kokie yra priekaištai COP?

Jau beveik tris dešimtmečius COP vyksta beveik kasmet. Nors ir buvo imtasi tam tikrų visuotinių klimato kaitos veiksmų, vis dar siekiama, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais. 

Šiais metais Dubajuje vyksta COP28, o tai kelia daug diskusijų. Šių metų COP konferencija sulaukia kritikos dėl savo vietos. Jungtiniai Arabų Emyratai yra viena didžiausių pasaulyje naftos – klimatui kenkiančio iškastinio kuro – gamintojų. Be to, vadovauti pasaulinėms klimato deryboms JAE paskyrė labai prieštaringai vertinamą asmenį – Abu Dabio nacionalinės naftos kompanijos generalinį direktorių Sultaną Al Jabarą. Savaime suprantama, kad norint sėkmingai pereiti prie nulinių esmisijų principo, labai svarbu, kad naftos ir dujų gamintojai prisiimtų reikšmingus įsipareigojimus klimato kaitos srityje, tačiau daugelis šios šalies ir prezidento pasirinkimą pavadino „žaliąja migla“. Prieš pat pasidedant konferencijai sultanas Al Jabaras buvo apkaltintas, jog konferencija naudotasi siekti natos kompanijų interesams ginti ir geresniems sandoriams sudaryti, tačiau konferencijos vadovas neigė visus pateiktus kaltinimus.  

COP28 sulaukė kritikos dėl didelių apgyvendinimo ir kelionės išlaidų, kas konferenciją daro sunkiai pasiekiamą neturtingesnių šalių delegacijoms. Pažymima, kad dauguma atstovų – vyrai, o tautoms saugančioms didžiausią dalį biologinės įvairovės nebuvo suteikta pakankamai dėmesio. 

 

Kodėl COP vis dar svarbi?

Nepaisant to, kad veiksmai, kurių imtasi per Šalių konferenciją, atrodo nuviliančiai lėti, ji tebėra svarbiausia proga, 197 šalių atstovams susirinkti ir bandyti susitarti dėl prasmingų veiksmų klimato krizei spręsti. Šis renginys suteikia galimybę tiesiogiai kreiptis į didžiausius pasaulio teršėjus.  

COP taip pat tapo masinių demonstracijų visame pasaulyje centru. Į renginius susirenka milijonai protestuotojų, reikalaujančių imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų. Kiekviena sutaupyta anglies dioksido tona yra svarbi. Tai reiškia, kad pavieniai pokyčiai, kuriais siekiama padėti klimatui, vis dar yra svarbūs.   

Pranešimai žiniasklaidai