Į pagrindinį projekto puslapį

 

Paskutinių tyrimų duomenimis, 99,9 proc. mokslininkų pritaria, kad žmonės keičia klimatą. Autoriai, remdamiesi beveik 90 tūkst. su klimatu susijusių tyrimų apžvalga, teigia, kad mokslinis tikrumas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio dabar yra panašus į susitarimą dėl evoliucijos ir plokščių tektonikos. Tai reiškia, kad ekspertai praktiškai neabejoja, jog iškastinio kuro – naftos, dujų, anglies, durpių ir medžių – deginimas kaitina planetą ir sukelia ekstremalesnes oro sąlygas.

 

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija

Kas yra COP?

COP yra didžiausia kasmetinė konferencija klimato krizės klausimais, o COP28 vyko Dubajuje 2023 m. lapkričio 30-gruodžio 12 d. 

COP (angl. Conference of the Parties) – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija. Konferencijoje šimtų šalių atstovai susirenka susitarti dėl klimato krizės įveikimo veiksmų. COP ištakos siekia 1992 m., kai 197 šalys prisijungė prie Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) – priemonės, kuria siekiama bendromis pastangomis apriboti klimato kaitą lemiantį pasaulinės temperatūros kilimą. 1995 m. Berlyne įvyko pirmoji COP (COP1), kurios tikslas buvo susitarti, kaip būtų galima apriboti pasaulinį temperatūros kilimą. Nuo to laiko beveik kasmet (išskyrus 2020 m. dėl Covid-19) šalys susirenka apžvelgti pažangos, lyginant su naujausiais klimato srities mokslo duomenimis, ir nustatyti naujų įsipareigojimų dėl klimato krizės prevencijos ir prisitaikymo prie jos. 

 Keletas svarbių įsipareigojimų, prisiimtų per ankstesnes Šalių konferencijas  

  • Kioto protokolas (COP3, Kiotas, 1997 m.) – Kioto protokolas įpareigojo „pramonines valstybes ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis apriboti ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pagal sutartus individualius tikslus“. Kioto protokolą pasirašė 192 šalys, tačiau jame nustatyti teisiškai privalomi išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai tik 37 pramoninėms šalims ir ES. Jis galiojo iki 2020 m. ir buvo pakeistas Paryžiaus susitarimu. 
  • Paryžiaus susitarimas (COP21, Paryžius, 2015 m.) – Paryžiaus susitarimas yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, kuria šalys įsipareigojo apriboti pasaulinį klimato atšilimą gerokai mažiau nei 2 laipsniais (o geriausia – 1,5 laipsnio), palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.  
  • Glazgo klimato paktas (COP26, Glazgas, 2021 m.) – Glazgo klimato pakte šalys susitarė sumažinti atotrūkį tarp dabartinių išmetamųjų teršalų mažinimo planų ir veiksmų, kurių reikia, kad klimato atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio. Be to, pirmą kartą į COP susitarimą buvo įtraukti įsipareigojimai palaipsniui atsisakyti anglies energetikos ir iškastinio kuro subsidijų. 
  • Nuostolių ir žalos fondas (COP27, Šarm el Šeichas, 2022 m.) – Besivystančios šalys, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos poveikio, dažnai mažiausiai prisideda prie pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio. Galiausiai per COP27 buvo susitarta dėl fondo, skirto gelbėjimo ir infrastruktūros atstatymo išlaidoms po ekstremalių meteorologinių reiškinių padengti. 

 

COP28 prioritetai

2023 m. pretenduoja tapti karščiausiais metais per visą istoriją, nes liepa, rugpjūtis, rugsėjis ir spalis gerokai viršijo mėnesio rekordus. Ekstremalūs orai paveikė žmones visame pasaulyje: miškų gaisrai nusiaubė Kanadą, Havajus ir Graikiją (be kitų vietovių). Smarkios liūtys sukėlė staigius potvynius Kinijoje, Filipinuose ir prie Afrikos Didžiųjų ežerų. Planetoje buvo užfiksuota aukščiausia vidutinė kada nors užfiksuota temperatūra – tai parodė pasauliui, kad nepakankamai sparčiai kovojame su klimato krize. 

  • Iškastinio kuro atsisakymas: 15 valstybių grupė preliminariose derybose prieš COP28 susitikimą paragino visiškai atsisakyti iškastinio kuro. 
  • Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra: ES, JAV ir JAE ragina vyriausybes susitarti, kad per šį dešimtmetį atsinaujinančiosios energijos kiekis patrigubėtų. 
  • 1,5 laipsnio: JT tikslas iki 2050 m. užtikrinti anglies dioksido neutralumą suteikia tik 40 proc. tikimybę pasiekti šį tikslą. Tai buvo vienas svarbiausių COP 28 diskusijų klausimų. 
  • Klimato kaitos finansavimas: Ekstremalūs orų reiškiniai ir toliau griauna žmonių gyvenimus ir pragyvenimo šaltinius. Įsipareigojimai dėl klimato kaitos finansavimo yra svarbūs siekiant padėti šalims prisitaikyti ir atkurti. 
  • Sveikata: Pirmą kartą COP28 buvo diena, skirta sveikatai, pripažįstant, kad klimato kaita kelia grėsmę sveikatai. 
  • Žemės ūkis. COP28 pirmą kartą buvo diena, skirta žemės ūkio ir vandenims. 

Klimato kaita ir žemės ūkis

 Klimato ir maisto krizės yra neatsiejamos. Investicijos į žemės ūkio ir maisto produktų sistemas ir kaimo vietoves yra konkretus sprendimas, kaip kovoti su klimato krizės poveikiu.  COP28 buvo svarbi platforma bendram dialogui, keitimuisi žiniomis ir sprendimų priėmimui dėl išskirtinio žemės ūkio ir maisto produktų sistemų vaidmens kovojant su klimato kaita. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje išmetama trečdalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, inovatyvūs žemės ūkio ir maisto produktų sistemų sprendimai tiesiogiai prisideda prie kovos su klimato kaita, taip pat skatina atsparumą ir prisitaikymą, saugo biologinę įvairovę ir užtikrina pasaulinį maisto saugumą ir mitybą pasaulyje, kuriame šiuo metu apie 735 mln. žmonių kenčia nuo bado. 

Kokie yra priekaištai COP?

Jau beveik tris dešimtmečius COP vyksta beveik kasmet. Nors ir buvo imtasi tam tikrų visuotinių klimato kaitos veiksmų, vis dar siekiama, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais. 

2023 m. Dubajuje vyko COP28, o tai kelia daug diskusijų. Ši COP konferencija sulaukia kritikos dėl savo vietos. Jungtiniai Arabų Emyratai yra viena didžiausių pasaulyje naftos – klimatui kenkiančio iškastinio kuro – gamintojų. Be to, vadovauti pasaulinėms klimato deryboms JAE paskyrė labai prieštaringai vertinamą asmenį – Abu Dabio nacionalinės naftos kompanijos generalinį direktorių Sultaną Al Jabarą. Savaime suprantama, kad norint sėkmingai pereiti prie nulinių esmisijų principo, labai svarbu, kad naftos ir dujų gamintojai prisiimtų reikšmingus įsipareigojimus klimato kaitos srityje, tačiau daugelis šios šalies ir prezidento pasirinkimą pavadino „žaliąja migla“. Prieš pat pasidedant konferencijai sultanas Al Jabaras buvo apkaltintas, jog konferencija naudotasi siekti natos kompanijų interesams ginti ir geresniems sandoriams sudaryti, tačiau konferencijos vadovas neigė visus pateiktus kaltinimus.  

COP28 sulaukė kritikos dėl didelių apgyvendinimo ir kelionės išlaidų, kas konferenciją daro sunkiai pasiekiamą neturtingesnių šalių delegacijoms. Pažymima, kad dauguma atstovų – vyrai, o tautoms saugančioms didžiausią dalį biologinės įvairovės nebuvo suteikta pakankamai dėmesio. 

Kodėl COP vis dar svarbi?

Nepaisant to, kad veiksmai, kurių imtasi per Šalių konferenciją, atrodo nuviliančiai lėti, ji tebėra svarbiausia proga, 197 šalių atstovams susirinkti ir bandyti susitarti dėl prasmingų veiksmų klimato krizei spręsti. Šis renginys suteikia galimybę tiesiogiai kreiptis į didžiausius pasaulio teršėjus.  

COP taip pat tapo masinių demonstracijų visame pasaulyje centru. Į renginius susirenka milijonai protestuotojų, reikalaujančių imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų. Kiekviena sutaupyta anglies dioksido tona yra svarbi. Tai reiškia, kad pavieniai pokyčiai, kuriais siekiama padėti klimatui, vis dar yra svarbūs.   

COP28 rezultatai 

Pasibaigus didžiausiai (skelbiama, kad joje buvo apie 100 000 dalyvių) iki šiol Jungtinių Tautų klimato konferencijai lieka aptarti svarbiausius rezultatus.  

Šių metų konferencijos susitarimai dėl iškastinio kuro mažinimo laikomi „pabaigos pradžia“. Taip situaciją apibūdino JT klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas savo baigiamojoje kalboje. Visgi, nevyriausybinės organizacijos neskuba džiūgauti ir sako, kad formuluotės pernelyg aptakios, iki realių darbų dar toli, pasaulis keičiasi per lėtai, o tuo tarpu klimatas sparčiai šyla. 

Pirmą kartą paminėta iškastinio kuro sąvoka, bet formuluotė aptaki

Daugelis apžvalgininkų akcentuoja, kad galutiniame COP28 konferencijos susitarime, kurį pasirašė visos šalys, pirmą kartą paminėta iškastinio kuro sąvoka. Daugiau nei 100 šalių siekė, kad būtų naudojama ambicingesnė formuluotė „naftos, dujų ir anglies atsisakymas”. Galiausiai, palikta aptakesnė, konkrečių kuro rūšių nenurodanti formuluotė: „perėjimas nuo iškastinio kuro energetikos sistemose”.  

„Dar prieš prasidedant COP28 buvo nemažai kritikos dėl didelio naftos perdirbimo kompanijų atstovų dalyvavimo organizuojant konferenciją ir galimai ją išnaudojant naftos produktų lobizmui. Panašu, kad šie nuogąstavimai pasitvirtino. Visą konferencija buvo aiškiai juntamas noras nukreipti dėmesį nuo CO2 dujų prie metano dujų. Galiausiai, konferencijoje nebuvo užbrėžta aiški natos produktų naudojimo pabaiga, kuri leistų suvaldyti pasaulinės temperatūros kilimą ir klimato kaitos padarinius.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.   

Sutarimas iki 2030 metų sumažinti emisijas 43 %

Pirmą kartą per 28 metus buvo priimtas mokslu grįstas susitarimas, kad iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą reikia sumažinti 43 proc., lyginant su 2019 metų lygiu. Tai būtina norint, kad pasaulinis temperatūros kilimas neviršytų 1,5°C. Taip pat susitarime pabrėžiama, jog įvertinus valstybių pastangas, akivaizdu, jog Paryžiaus susitarimo tikslai nėra pakankamai įgyvendinami. 

 „Liūdniausia, kad šiuo metu neturime pilnai iškastinį kurą galinčios pakeisti alternatyvos. Dėl to šalys nesiima ryžtingų žingsnių, o tik viliasi, jog ateityje atsiras reikiamos technologijos. Bet laikas bėga, emisijos nemažėja taip, kaip turėtų.“ – sako G. Tamulaitytė.  

Dėmesys atsinaujinančiai energetikai ir fondas nuo klimato kaitos nukentėjusioms šalims

Galutinis šalių patvirtintas susitarimas taip pat ragina valstybes iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energetikos naudojimą, skirti tam didesnes lėšas ir sparčiau vykdyti laipsnišką iškastinės anglies ir kitų iškastinio kuro rūšių atsisakymą bei nutraukti subsidijas šiai sričiai. 

 Klimato kaitos nuostolių ir žalos fondas šiais metais tapo realybe. Dar pernai vykusioje konferencijoje COP27 buvo nutarta įsteigti fondą, kuris leistų atlyginti žalą šalims, nukentėjusioms nuo klimato kaitos padarinių. Šiais metais fondas buvo oficialiai įkurtas ir jam paaukota jau daugiau kaip 700 milijonų JAV dolerių. Prie fondo jau prisidėjo Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Danija, Japonija, Kanada, Estija ir daugelis kitų šalių, Europos Sąjunga planuoja bendrai paskirti 246 mln. JAV dolerių.  

„Žalos fondas – puiku, tačiau ką tai iš tiesų reiškia? Dėl klimato kaitos padarinių labiausiai kenčia ir ateityje tik dar labiau kentės mažiau ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, kurios tuo pačiu turi ir mažiausią poveikį klimato kaitai, sukuria mažiau emisijų. Tad prieš akis matome tam tikrą „teršėjas moka“ principo įgyvendinimą. Išsivysčiusios pasaulio šalys vietoj to, kad imtųsi neatidėliotinų ir reikšmingų priemonių klimato kaitos suvaldymui, renkasi toliau auginti savo ekonomiką ir gerbūvį, o to pasekmes dalinai atlyginti trečiosioms šalims. Toliau didinsim klimato kaitą, bet už tai susimokėsim? Gal tai ir socialiai teisingiau, bet problema niekur nedingsta, tik gilėja.“ – sako G. Tamulaitytė. 

 

Dėmesys žemės ūkiui ir maistui

Konferencijoje pirmą kartą didelis dėmesys skirtas maisto ir žemės ūkio sektoriui.  Jau pirmąją konferencijos dieną paskelbtą deklaraciją dėl tvaraus žemės ūkio, atsparių maisto sistemų ir klimato kaitos veiksmų šiuo metu yra pasirašiusios 159 šalys. Gruodžio 10 d. pirmą kartą COP konferencijų istorijoje, visa diena buvo skirta vien žemės ūkio ir vandens klausimams. Prieš konferenciją virtuvės šefams buvo vedami mokymai apie klimatą, klimatui palankią dietą ir maisto tvarumą. Remiantis klimatui palankios dietos principais, buvo sukurtas specialus meniu, siūlytas konferencijos dalyviams. 

Šiame renginyje pradėtas pirmasis iš trijų etapų, kuriais bus siekiama pakeisti maisto sistemas. Paskutinysis etapas numatomas po poros metų vyksiančioje COP30 konferencijoje. Čia ketinama pristatyti jau konkrečius valstybių planus, kaip maisto industrija taps tvaresne ir aplinkai draugiškesne. 

Kita COP konferencija vyks Azerbaidžane

COP28 šalys taip pat susitarė, kad 2024 m. lapkričio 11-22 d. vyksiančią COP29 surengs Azerbaidžanas, o 2025 m. lapkričio 10-21 d. vyksiančią COP30 surengs Brazilija. 

Pranešimai žiniasklaidai apie COP28:

Projektas „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“  finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.