Kodėl COP vis dar svarbi?

Nepaisant to, kad veiksmai, kurių imtasi per konferenciją, atrodo nuviliančiai lėti, ji tebėra svarbiausia proga 197 šalių atstovams susirinkti ir bandyti susitarti dėl prasmingų veiksmų klimato krizei spręsti. Šis renginys suteikia galimybę tiesiogiai kreiptis į didžiausius pasaulio teršėjus.   

COP taip pat tapo masinių demonstracijų visame pasaulyje centru. Į renginius susirenka milijonai protestuotojų, reikalaujančių imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų. Kiekviena sutaupyta anglies dioksido tona yra svarbi. Tai reiškia, kad pavieniai pokyčiai, kuriais siekiama padėti klimatui, vis dar yra svarbūs.    

2025 m. COP30 vyks Brazilijoje. Brazilija įsipareigojo savo emisijas sumažinti 59-67 % palyginti su 2005 m. lygiu (ankstesnis tikslas – iki 2030 m. sumažinti 53 %) 

 Nuotrauka UN Climate Change: Habib Samadov, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

COP28 COP29

1 prioritetas: Naujas besivystančių šalių poreikius atitinkantis pasaulinis klimato kaitos finansavimo tikslas.

Taikant skirtingus skaičiavimo modelius vertinama, kad besivystančiaums valstybėms reikia skirti bent 5 kartus daugiau finansų nei buvo numatyta prieš tai. Svarbu, kad naujai nustatoma skirti pinigų suma būtų ne tik gerokai didesnė, nei buvo anksčiau, tačiau ir kitos sąlygos: finansų paskirstymas laike, kam konkrečiai finansai bus skiriami, kokias veiklas šis fondas rems, kaip tai pasieks bendruomenes ir kokie poveikio matavimo principai bus naudojami.  

Rezultatas:  COP29 nustatė naują tikslą – iki 2035 m. kasmet skirti 300 mlrd. JAV dolerių klimato srities veiklų finansavimui. Taip pat numatyta periodiškai peržiūrėti finansavimo įgyvendinimą taip užtikrinant kad įsipareigojimai būtų koreguojami atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius.

Nuotrauka UN Climate Change: Habib Samadov, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

2 prioritetas: Proga parodyti pažangą įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus miestų, energetikos, maisto ir miškų srityse.

Pernai vykusios COP28 konferencijos baigiamajame susitikime buvo prisiimti precedento neturintys pasauliniai įsipareigojimai, tarp kurių: atsisakyti iškastinio kuro, patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą, sukurti atsparias maisto sistemas ir paspartinti transporto, kuris generuoja mažą anglies dioksido kiekį, plėtrą. COP29 konferencijoje dalyvaujančios šalys turėjo galimybę pademonsturoti savo pažangą siekiant šių tikslų. 

Rezultatas: COP29 buvo pasiektas svarbus susitarimas iki 2040 m. palaipsniui atsisakyti akmens anglies energijos ir iki 2030 m. gerokai sumažinti išmetamo metano kiekį.

Nuotrauka UN Climate Change: Habib Samadov, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

3 prioritetas: Aiškus finansavimo ir reagavimo į nuostolius bei žalą procesas.

Dubajuje vykusiame COP28 buvo pasiektas susitarimas dėl Nuostolių ir žalos fondo. Šis fondas skirtas padėti pažeidžiamoms šalims kovoti su klimato krizės poveikiu, prie kurio žmonės negali prisitaikyti, pavyzdžiui, dėl kylančio jūros lygio nykstantys pakrančių zonose esantys paveldo objektai arba per ekstremalius potvynius prarandamos gyvybės, griaunami namai. Nutarta, kad fondo šeimininkas bus Pasaulio bankas, o valdyba formuos jo politiką ir valdymą. Vadovai į COP29 turėjo atvykti pasirengę padidinti finansinius įsipareigojimus šiam fondui.

Rezultatas: COP29 pirminiai įsipareigojimai siekė 50 mlrd. JAV dolerių, skirtų remti pažeidžiamoms šalims, susiduriančioms su klimato kaitos sukeltais nuostoliais. Fondas jau veikia ir pradės skirti finansus nukentėjusioms valstybėms jau 2025 metais.

Nuotrauka UN Climate Change – Kiara Worth, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

COP29 ir žemės ūkis

Klimato ir maisto krizės yra neatsiejamos. Nors COP29 buvo antroji COP konferencija, kurioje visa tematinė diena skirta aptarti su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus, galiausiai kitos temos užgožė tos dienos diskusijas. Plačiau apie šios tematinės dienos svarbiausius akcentus – skaityti straipsnyje „Pasaulinėje klimato konferencijoje dėmesys maisto švaistymui ir metano dujoms“. Diskusijos COP29 apie žemės ūkį sukuria progą geriau pasiruošti ir su maistu susijusius klausimus kelti kitais metais vyksiančioje COP30 konferencijoje. 

Nuotrauka UN Climate Change: Kiara Worth, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

Kokie yra priekaištai COP29?

• Nuviliantis pasaulio klimato finansavimo fondo tikslas – iki 2035 m. kasmet skirti 300 mlrd. JAV dolerių. Vertinama, kad jis net kelis kartus mažesnis nei realiai reikėtų. Tai ypač veikia globalių pasaulio pietų valstybes, kurios susiduria su didžiausiais klimato krizės padariniais ir finansiniais sunkumais.  

• Jaučiamas nepakankamas dėmesys iš pasaulio lyderių. Šių metų konferencijoje nedalyvavo Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, Jungrinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas ir kiti svarbūs lyderiai.  

• Konferencija kritikuojama, nes svarbų vaidmenį joje užima didžiųjų pasaulio įmonių lobistai iš naftos, maisto perdirbimo pramonės, jiems išduoti leidimai dalyvauti aukščiausio lygio susitikimuose ir tai tikrai nepadeda siekti ambicingesnių  tikslų.  

• Konferencija jau antrus metus vyksta valstybėje, kurios viena iš pagrindinių ekonomikos šakų – naftos gavyba ir perdirbimas.  
• Trečius metus iš eilės COP pasinaudojama sukurti spaudimą klimato kaitos aktyvistams, opozicijai ir riboti pilietines teises protestams ir taikioms demonstracijoms. 

Nuotrauka UN Climate Change: Kamran Guliyev, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

COP28 prioritetai

2023 m. pretendavo tapti karščiausiais metais per visą istoriją, nes liepa, rugpjūtis, rugsėjis ir spalis gerokai viršijo mėnesio rekordus. Ekstremalūs orai paveikė žmones visame pasaulyje: miškų gaisrai nusiaubė Kanadą, Havajus ir Graikiją (be kitų vietovių). Smarkios liūtys sukėlė staigius potvynius Kinijoje, Filipinuose ir prie Afrikos Didžiųjų ežerų. Planetoje buvo užfiksuota aukščiausia vidutinė kada nors užfiksuota temperatūra – tai parodė pasauliui, kad nepakankamai sparčiai kovojame su klimato krize. 

• Iškastinio kuro atsisakymas: 15 valstybių grupė preliminariose derybose prieš COP28 susitikimą paragino visiškai atsisakyti iškastinio kuro. 
• Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra: ES, JAV ir JAE ragina vyriausybes susitarti, kad per šį dešimtmetį atsinaujinančiosios energijos kiekis patrigubėtų. 

• 1,5 laipsnio: JT tikslas iki 2050 m. užtikrinti anglies dioksido neutralumą suteikia tik 40 proc. tikimybę pasiekti šį tikslą. Tai buvo vienas svarbiausių COP 28 diskusijų klausimų. 
• Klimato kaitos finansavimas: Ekstremalūs orų reiškiniai ir toliau griauna žmonių gyvenimus ir pragyvenimo šaltinius. Įsipareigojimai dėl klimato kaitos finansavimo yra svarbūs siekiant padėti šalims prisitaikyti ir atkurti. 
• Sveikata: Pirmą kartą COP28 buvo diena, skirta sveikatai, pripažįstant, kad klimato kaita kelia grėsmę sveikatai. 
• Žemės ūkis. COP28 pirmą kartą buvo diena, skirta žemės ūkio ir vandenims. 

Nuotr. COP28 / Christopher Pike, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

Klimato kaita ir žemės ūkis COP28

Klimato ir maisto krizės yra neatsiejamos. Investicijos į žemės ūkio ir maisto produktų sistemas ir kaimo vietoves yra konkretus sprendimas, kaip kovoti su klimato krizės poveikiu.  COP28 buvo svarbi platforma bendram dialogui, keitimuisi žiniomis ir sprendimų priėmimui dėl išskirtinio žemės ūkio ir maisto produktų sistemų vaidmens kovojant su klimato kaita. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje išmetama trečdalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, inovatyvūs žemės ūkio ir maisto produktų sistemų sprendimai tiesiogiai prisideda prie kovos su klimato kaita, taip pat skatina atsparumą ir prisitaikymą, saugo biologinę įvairovę ir užtikrina pasaulinį maisto saugumą ir mitybą pasaulyje, kuriame šiuo metu apie 735 mln. žmonių kenčia nuo bado. 

Nuotrauka COP28 / Walaa Alshaer. naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

Kokie yra priekaištai COP28?

Jau beveik tris dešimtmečius COP vyksta beveik kasmet. Nors ir buvo imtasi tam tikrų visuotinių klimato kaitos veiksmų, vis dar siekiama, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais. 

2023 m. Dubajuje vyko COP28, o tai kelia daug diskusijų. Ši COP konferencija sulaukia kritikos dėl savo vietos. Jungtiniai Arabų Emyratai yra viena didžiausių pasaulyje naftos – klimatui kenkiančio iškastinio kuro – gamintojų. Be to, vadovauti pasaulinėms klimato deryboms JAE paskyrė labai prieštaringai vertinamą asmenį – Abu Dabio nacionalinės naftos kompanijos generalinį direktorių Sultaną Al Jabarą. Savaime suprantama, kad norint sėkmingai pereiti prie nulinių esmisijų principo, labai svarbu, kad naftos ir dujų gamintojai prisiimtų reikšmingus įsipareigojimus klimato kaitos srityje, tačiau daugelis šios šalies ir prezidento pasirinkimą pavadino „žaliąja migla“. Prieš pat pasidedant konferencijai sultanas Al Jabaras buvo apkaltintas, jog konferencija naudotasi siekti natos kompanijų interesams ginti ir geresniems sandoriams sudaryti, tačiau konferencijos vadovas neigė visus pateiktus kaltinimus.  

COP28 sulaukė kritikos dėl didelių apgyvendinimo ir kelionės išlaidų, kas konferenciją daro sunkiai pasiekiamą neturtingesnių šalių delegacijoms. Pažymima, kad dauguma atstovų – vyrai, o tautoms saugančioms didžiausią dalį biologinės įvairovės nebuvo suteikta pakankamai dėmesio. 

Nuotrauka COP28 / Christophe Viseux, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

Pirmą kartą paminėta iškastinio kuro sąvoka, bet formuluotė aptaki

Daugelis apžvalgininkų akcentuoja, kad galutiniame COP28 konferencijos susitarime, kurį pasirašė visos šalys, pirmą kartą paminėta iškastinio kuro sąvoka. Daugiau nei 100 šalių siekė, kad būtų naudojama ambicingesnė formuluotė „naftos, dujų ir anglies atsisakymas”. Galiausiai, palikta aptakesnė, konkrečių kuro rūšių nenurodanti formuluotė: „perėjimas nuo iškastinio kuro energetikos sistemose”.  

„Dar prieš prasidedant COP28 buvo nemažai kritikos dėl didelio naftos perdirbimo kompanijų atstovų dalyvavimo organizuojant konferenciją ir galimai ją išnaudojant naftos produktų lobizmui. Panašu, kad šie nuogąstavimai pasitvirtino. Visą konferencija buvo aiškiai juntamas noras nukreipti dėmesį nuo CO2 dujų prie metano dujų. Galiausiai, konferencijoje nebuvo užbrėžta aiški natos produktų naudojimo pabaiga, kuri leistų suvaldyti pasaulinės temperatūros kilimą ir klimato kaitos padarinius.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.   

Nuotrauka COP28 / Christophe Viseux. naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

Sutarimas iki 2030 metų sumažinti emisijas 43 %

Pirmą kartą per 28 metus buvo priimtas mokslu grįstas susitarimas, kad iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą reikia sumažinti 43 proc., lyginant su 2019 metų lygiu. Tai būtina norint, kad pasaulinis temperatūros kilimas neviršytų 1,5°C. Taip pat susitarime pabrėžiama, jog įvertinus valstybių pastangas, akivaizdu, jog Paryžiaus susitarimo tikslai nėra pakankamai įgyvendinami. 

 „Liūdniausia, kad šiuo metu neturime pilnai iškastinį kurą galinčios pakeisti alternatyvos. Dėl to šalys nesiima ryžtingų žingsnių, o tik viliasi, jog ateityje atsiras reikiamos technologijos. Bet laikas bėga, emisijos nemažėja taip, kaip turėtų.“ – sako G. Tamulaitytė.  

Nuotrauka COP28 / Andrea DiCenzo, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

Dėmesys atsinaujinančiai energetikai ir fondas nuo klimato kaitos nukentėjusioms šalims

Galutinis šalių patvirtintas susitarimas taip pat ragina valstybes iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energetikos naudojimą, skirti tam didesnes lėšas ir sparčiau vykdyti laipsnišką iškastinės anglies ir kitų iškastinio kuro rūšių atsisakymą bei nutraukti subsidijas šiai sričiai. 

 Klimato kaitos nuostolių ir žalos fondas šiais metais tapo realybe. Dar pernai vykusioje konferencijoje COP27 buvo nutarta įsteigti fondą, kuris leistų atlyginti žalą šalims, nukentėjusioms nuo klimato kaitos padarinių. Šiais metais fondas buvo oficialiai įkurtas ir jam paaukota jau daugiau kaip 700 milijonų JAV dolerių. Prie fondo jau prisidėjo Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Danija, Japonija, Kanada, Estija ir daugelis kitų šalių, Europos Sąjunga planuoja bendrai paskirti 246 mln. JAV dolerių.  

„Žalos fondas – puiku, tačiau ką tai iš tiesų reiškia? Dėl klimato kaitos padarinių labiausiai kenčia ir ateityje tik dar labiau kentės mažiau ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, kurios tuo pačiu turi ir mažiausią poveikį klimato kaitai, sukuria mažiau emisijų. Tad prieš akis matome tam tikrą „teršėjas moka“ principo įgyvendinimą. Išsivysčiusios pasaulio šalys vietoj to, kad imtųsi neatidėliotinų ir reikšmingų priemonių klimato kaitos suvaldymui, renkasi toliau auginti savo ekonomiką ir gerbūvį, o to pasekmes dalinai atlyginti trečiosioms šalims. Toliau didinsim klimato kaitą, bet už tai susimokėsim? Gal tai ir socialiai teisingiau, bet problema niekur nedingsta, tik gilėja.“ – sako G. Tamulaitytė. 

Nuotrauka COP28 / Neville Hopwood, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.

Dėmesys žemės ūkiui ir maistui

Konferencijoje pirmą kartą didelis dėmesys skirtas maisto ir žemės ūkio sektoriui.  Jau pirmąją konferencijos dieną paskelbtą deklaraciją dėl tvaraus žemės ūkio, atsparių maisto sistemų ir klimato kaitos veiksmų šiuo metu yra pasirašiusios 159 šalys. Gruodžio 10 d. pirmą kartą COP konferencijų istorijoje, visa diena buvo skirta vien žemės ūkio ir vandens klausimams. Prieš konferenciją virtuvės šefams buvo vedami mokymai apie klimatą, klimatui palankią dietą ir maisto tvarumą. Remiantis klimatui palankios dietos principais, buvo sukurtas specialus meniu, siūlytas konferencijos dalyviams. 

Šiame renginyje pradėtas pirmasis iš trijų etapų, kuriais bus siekiama pakeisti maisto sistemas. Paskutinysis etapas numatomas po poros metų vyksiančioje COP30 konferencijoje. Čia ketinama pristatyti jau konkrečius valstybių planus, kaip maisto industrija taps tvaresne ir aplinkai draugiškesne. 

Nuotrauka COP28 / Christophe Viseux, naudojama remiantis CC BY-NC-SA 2.0, šaltinis: Flickr.