Vakar Dubajuje prasidėjo didžiausia kasmetinė Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija „COP28“. Pasaulio lyderiai vėl sieks susitarimo dėl veiksmų, kurie padėtų išlaikyti pasaulinę temperatūrą nuo didesnio nei 1,5-2 laipsnių pakilimo.

„Gali atrodyti, kad 1,5-2 laipsnių pakilimas nėra kažkoks ženklus. Bet iš tiesų kai kalbama apie pasaulinės temperatūros pokytį nuo pramonės revoliucijos laikų, tai yra neapsakomai daug. Ne veltui vis kalbama apie tą mistinę dviejų laipsnių ribą. Pasaulio mokslininkai nustatė, kad tokią ribą pasiekus, planeta taps žmogui nesaugi gyventi. Potvyniai, gaisrai ir kiti drastiški gamtiniai kataklizmai, masinės žmonių migracijos iš vietų, kur bus nebeįmanoma išgyventi ir taip toliau.” – sako nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” gamtosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.

2023 m. pretenduoja tapti karščiausiais metais per visą istoriją, nes liepa, rugpjūtis, rugsėjis ir spalis gerokai viršijo mėnesio rekordus. Ekstremalūs orai paveikė žmones visame pasaulyje: miškų gaisrai nusiaubė Kanadą, Havajus ir Graikiją, daugybę kitų vietovių. Smarkios liūtys sukėlė staigius potvynius Kinijoje, Filipinuose ir prie Afrikos Didžiųjų ežerų. Planetoje buvo užfiksuota aukščiausia vidutinė kada nors stebėta temperatūra. Tai parodė pasauliui, kad nepakankamai sparčiai kovojame su klimato krize.

Dėmesys žemės ūkiui

Šiemet ko gero pirmą kartą šių konferencijų istorijoje išskirtinis dėmesys skiriamas maistui ir žemės ūkiui. Šiandien valstybių lyderiai diskutuos apie tai, kaip turi keistis žemės ūkis, ketinama pasirašyti deklaraciją dėl tvaraus ir klimatui atsparaus žemės ūkio. Gruodžio 10 d. visa diena bus skirta žemės ūkio ir vandens klausimams. 

„Klimato ir maisto krizės yra neatsiejamos. Žmonių Žemėje daugėja, o besikeičiantis klimatas neabejotinai keičia ir maistą, kurį užsiauginame. Vienos kultūros nebegali augti, ieškoma alternatyvų. Tuo pačiu, žemės ūkis išmeta trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mes niekur nedingsime, turime ieškoti būdų, kaip žemės ūkį ir visą maisto pramonę pakreipti gamtai ir klimatui draugiškesniu būdu. Tvarūs sprendimai žemės ūkyje ne tik mažina CO2 išmetimus, bet ir padeda prisitaikyti prie klimato kaitos. Pavyzdžiui, pelkės apsaugo tiek nuo didžiulių potvynių, tiek nuo sausrų, pievos pelkės bei miškai padeda kaupti C02.” – sako G. Tamulaitytė.

Nepaisant kritikos dėl nepakankamai ambicingų susitarimų praeityje, „COP28” konferencija yra svarbi platforma pasauliniam dialogui, keitimuisi žiniomis ir sprendimų priėmimui tiek dėl žemės ūkio ir maisto produktų sistemų, tiek dėl kitų su klimato kaita susijusių klausimų.

Nepasieinama be skandalų

Šių metų COP konferencija sulaukia kritikos dėl savo vietos. Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) yra viena didžiausių pasaulyje naftos – klimatui kenkiančio iškastinio kuro –gamintojų. Be to, vadovauti pasaulinėms klimato deryboms JAE paskyrė labai prieštaringai vertinamą asmenį – Abu Dabio nacionalinės naftos kompanijos generalinį direktorių Sultaną Al Jabarą. Savaime suprantama, kad norint sėkmingai pereiti prie nulinių esmisijų principo labai svarbu, kad naftos ir dujų gamintojai prisiimtų reikšmingus įsipareigojimus klimato kaitos srityje, todėl daugelis šios šalies ir prezidento pasirinkimą pavadino „žaliąja migla“. Prieš pat prasidedant konferencijai sultanas Al Jabaras buvo apkaltintas, jog konferencija naudojasi siekiant ginti naftos kompanijų interesus ir sudaryti geresnius sandorius. Konferencijos vadovas šiuo kaltinimus neigia.

COP28 taip pat sulaukė kritikos dėl didelių apgyvendinimo ir kelionės išlaidų, kas konferenciją daro sunkiai pasiekiamą neturtingesnių šalių delegacijoms. Pažymima, jog dauguma atstovų – vyrai, o tautoms, saugančioms didžiausią dalį biologinės įvairovės, nėra suteikta pakankamai dėmesio. 

COP (angl. Conference of the Parties) – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija yra didžiausia kasmetinė konferencija klimato krizės klausimais. Nuo 1992 m. beveik kasmet (išskyrus 2020 m. dėl Covid-19) visų pasaulio šalių atstovai susirenka nustatyti naujų įsipareigojimų dėl klimato krizės prevencijos ir prisitaikymo prie jos.

Daugiau kontekstinės informacijos apie COP konferenciją: https://bef.lt/klimato-kaita-zemes-ukyje/klimato-kaita/