Parengta išsami informacija apie COP28 ir COP29 konferencijas, išplatinti 5 pranešimai žiniasklaidai, teikti siūlymai žiniasklaidai rengti reportažus ir straipsnius. Pasiekti 11 pasirodymų žiniasklaidoje.

Šia informacija pasinaudojo tokios valstybinės institucijos kaip Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija.

2023 m. gruodį prasidėjo ūkininkų protestai dėl problemų žemės ūkyje. Protestų organizatoriai iškėlė 6 pagrindinius reikalavimus, kurie daugiausiai nukreipti prieš gamtos išsaugojimą. Ėmėmės aktyvaus vaidmens atstovauti gamtosaugos ir visuomenės interesus. Parengėme viešą reakciją į protesto organizatorių keliamus reikalavimus, aktyviai ją viešinome socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Taip pat inicijavome ir parengėme bendrą aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų poziciją su siūlymais, kaip turėtų keistis žemės ūkio politika. Ją įteikėme aukščiausiems šalies politikams. Kartu su kitomis aplinkosauginėmis NVO šią poziciją aptarėme su Premjere Ingrida Šimonyte. Savo viziją žemės ūkiui išsakėme renginyje Seime, kur buvo pristatoma Vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Vartotojų aljansas ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ataskaita „Žemės ūkis ir klimato kaita“.  2024 m. rugsėjį Žemės ūkio ministerija formaliai Europos Komisijai pateikė siūlymus keisti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) Strateginio plano priemones, kuriose ir aplinkai kenksmingi sprendimai – ženkliai sumažinti pakrančių apsaugos juostų apimtis prie melioracijos griovių, iš esmės silpninti sėjomainą, mažinti gamtos atkūrimo įpareigojimus išmokas už aplinkai palankų ūkininkavimą gaunantiems ūkininkams. Mes kreipėmės į ją Europos Komisiją su prašymu atmesti šiuos gamtai ir visuomenei žalingus siūlymus, viešinome šią situaciją.

Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas yra Valstybės pažangos tarybos narys, kuruojantis aplinkosaugos (tame tarpe – ir klimato kaitos) sritį. Jis aktyviai dalyvavo tiek darbinėse grupėse, tiek rengiant konkrečias formuluotes. Pasiekėme, kad šioje vizijoje įtvirtinamas ekocentristinis požiūris į gamtą, o aplinkosauga numatyta tarp pamatiniųstrategijos siekių. Taip pat užtikrinta, kad strategija numatytų saugomų teritorijų plėtojimą. Vizija „Lietuva 2050“  yra patvirtinta,. Tęsiamas darbas rengiant Nacionalinį Pažangos planą.

Projekto partneris „Už švarią Lietuvą“ subūrė komandą ir pilnai pasirengė ekspedicijai aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. Sužinok daugiau ir sek ekspediciją.

2024 m. balandžio 23 d. vyko seminaras žurnalistams apie žemės ūkį ir klimato kaitą. Visą seminaro medžiagą rasite čia.

Parengėme ir žiniasklaidai išplatinome 3 straipsnius apie klimato kaitos poveikį žemės ūkiui. Skaityti straipsnius „Klimato kaita ir ekstremalūs gamtos reiškiniai: iššūkiai Lietuvos žemės ūkiui“, „Lietuvoje, iki šiol buvusioje perteklinio drėgnumo šalimi – gresia karščiai ir išdžiūvimas?“, „Ar blogėjant dirvožemiui ateityje ūkininkai galės užauginti mums maisto?“.

2024 metų spalio 13 ir 27 dienomis vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Kartu su Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos ornitologų draugija parengėme lūkesčių laišką politinėms partijoms su kvietimu į programas įtraukti svarbius aplinkosauginius aspektus. Kvietėme visuomenę jį pasirašyti. Atskiro susitikimo metu „Laisvės partijai“ pristatėme lūkesčių laišką akcentuodami žemės ūkio ir klimato kaitos problemas. Drauge su Aplinkosaugos koalicija išanalizavome rinkimuose dalyvaujančių partijų programas ir parengėme aplinkosauginių partijų reitingą, taip pat – individualių kandidatų vertinimus. Bandėme aplinkosauginius klausimus užduoti debatų metu.

Norėdami paskatinti balsavimą už aplinkosaugos interesus ginančius politikus, Prezidento ir Europos parlamento rinkimams parengėme aplinkosauginius kandidatų reitingus.

Tiek el. paštais, tiek tiesiogiai, tiek per soc. medijas kreipėmės į Seimo narius su prašymu palaikyti Akcizų įstatymo pakeitimus, kurių metu būtų apmokestinamas taršus kuras įvedant CO2 dedamąją. LR Seimas pritarė šioms pataisoms. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis išplatinome pranešimą žiniasklaidai apie šį įstatymą.

Pateikėme savo poziciją dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo. Juo siūloma strateginį Lietuvos prisiimtą tikslą mažinti CO2 emisijas transporto sektoriuje įrašyti į įstatymą ir taip užtikrinti sklandesnį jo įgyvendinimą. Tiek Seimo Aplinkos Apsaugos komitetas, tiek Seimo Ekonomikos komitetas per svarstymus pritarė Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimui. Mūsų ir kitų NVO pastangų dėka, įstatyme atsirado papildomas saugiklis dėl biologinės įvairovės apsaugos. Siūloma formuluotė minėtame įstatyme dabar siūloma tokia: „ <…> Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais.“  Seimas pritarė komitetų išvadoms t.y. šiai formuluotei. Toliau, matyt, jau rudens sesijoje turėtų vykti paskutinis balsavimas Seime dėl pritarimo šiam įstatymui.

Pateikėme pastabas atnaujinamam Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (NEKSVP) projektui ir jo priedams – strateginių pasekmių aplinkai vertinimui, prisitaikymo prie klimato kaitos planui ir kitiems dokumentams.

Parengėme pirmas 3 rekomendacijas ūkininkams apie klimatui palankaus ūkininkavimo priemones. Jos koncentruotai pristato svarbiausias žemės ūkio priemones, kurias įgyvendindami ūkininkai gali gauti išmokas ir padėti klimatui:

1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) veikla „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“
2. „Eroduotos žemės keitimas pievomis“
3. „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“

Mūsų komanda parengė ir daugiau rekomendacijų ūkininkams, įgyvendindama kitus projektus: https://gerasukininkas.lt/naudinga-informacija/ .