Aptarta pievų būklė visame Borealiniame regione

Aptariama pievų būklė visame Borealiniame regione. Birutės Valatkienės nuotr.

Šių metų sausio 17-18 dienomis po ilgos pertraukos Vilniuje susitiko pievų buveinių ekspertai iš viso Borealinio biogeografinio regiono. Renginyje diskutavo ir įžvalgomis dalinosi Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Suomijos žemės ūkio ir aplinkos ministerijų atstovai, mokslininkai ir ekspertai.

Visame Borealiniame regione nyksta pievos, labiausiai – Lietuvoje

Pirmoje renginio sesijoje buvo išklausyti pranešimai apie pievų situaciją Borealinio regiono šalyse. Deja, naujienos nedžiugina: pievų mažėjimo tendencijos pastebimos visose šalyse. Dar liūdniau, kad, remiantis deklaravimo duomenimis, Lietuva ženkliai pirmauja su didžiausiais prarastų pievų plotais. Lyginant su 2018 metų referenciniu dydžiu, pernai pievų pas mus sumažėjo net 18.64 %! Pavyzdžiui, Latvijoje užfiksuotas kiek didesnis nei 2% praradimas, o Estijoje pievų prarasta šiek tiek daugiau nei 5%. Kadangi mažėjimas viršija 5 %, dalis ūkininkų ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje turės atkurti į dirbamus laukus paverstas pievas.

Borealinis biogeografinis regionas. Europos aplinkos apsaugos agentūra (European Environment Agency, EEA)

„Įdomu tai, kad nė viena kita šalis apart Lietuvos nesusidūrė su tokiu dideliu daugiamečių pievų plotų praradimu ir vėliau didžiuliu ūkininkų pasipriešinimu. Gal kitų šalių ūkininkai atidžiau skaitė įsipareigojimus prieš tas pievas deklaruodami?” – svarstė Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos ekspertas Justas Gulbinas.

Problemos tos pačios, sprendimų daugybė

Antrosios sesijos metu daugiausiai žemės ūkio ministerijų atstovai pasidalino savo šalių patirtimi, kokiomis Bendrosios žemės ūkio programos priemonėmis yra skatinamas pievų atkūrimas ir priežiūra. Visos šalys susiduria su panašiais iššūkiais – monokultūrinės augalininkystės intensyvėjimu, kai pievos paverčiamos dirbamais laukais, ir/ar gyvulininkystės kaip svarbiausio pievų išsaugojimo garanto mažėjimu. Sprendimų įvairovė – milžiniška, todėl yra didžiulės galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui, dalinimuisi gerąja praktika ir jos pritaikymu kitose šalyse.

Nėra vieno, visiems atvejams tinkamo sprendimo

Trečiosios sesijos metu buvo išklausyti pranešimai apie praktinius pievų tvarkymo aspektus siekiant užtikrinti saugomoms rūšims palankią buveinių būklę. Latvijos ornitologų draugijos atstovas dr. Oskars Keišs pabrėžė, kad kiekvienai rūšiai reikia specifinių tvarkymo sąlygų. Jo teigimu, ypač svarbu atsižvelgti į jautriausią laikotarpį, kada neatsakinga ūkinė veikla gali turėti mirtinas pasekmes konkrečiai rūšiai. Tuo tarpu dr. Domas Uogintas atkreipė dėmesį, kad nėra vieno metodo, kurį būtų galima pritaikyti visiems atvejams. Svarbu įvertinti buveinės tipą, saugomą rūšį, klimato sąlygas ir kitus aspektus.

Yra įkvepiančių žemės ūkio politikos ir ūkininkų bendradarbiavimo pavyzdžių

Motyvacijos susirinkusiems įkvėpė ketvirtoji sesija. Jos metu dalyviai pasidalino patirtimi kaip pasitelkiant į rezultatus orientuotas agrarinės aplinkosaugos priemones pievos išsaugomos ir prižiūrimos. Ypač didelio dėmesio susilaukė Latvijos gamtos fondo pristatyta bandomoji finansavimo programa „Žydinčios pievos“, kuri orientuota į potencialiai vertingų pievų buveinių išsaugojimą. Siekta identifikuoti potencialiai rūšimis turtingas pievas, nepriklausančias Natura2000 tinklui. Šis projektas susilaukė didelio dėmesio ne tik iš klausytojų, bet ir iš Latvijos ūkininkų, kurie išreiškė norą prisijungti prie šios iniciatyvos. Buvo gautas net keturis kartus didesnis paraiškų kiekis nei tikėtasi. Tai gerąja prasme labai nustebino projekto vykdytojus. Atsiliepimai iš pačių ūkininkų taip pat buvo labai geri. Tai rodo, kad tokios iniciatyvos yra reikalingos ir jos gali būti veiksmingos išlaikant ne tik jau esamas vertingas teritorijas, bet ir jas plečiant. „Tinkamai prižiūrimos šios pievos ilgainiui gali tapti pusiau natūraliomis.“ – sakė projekto „LatViaNature” pievų ekspertė Maija Medne. Daugiau apie projektą galima sužinoti: https://latvianature.daba.gov.lv/ziedu-plavas/.

Paskutinės, penktosios sesijos metu buvo kalbama apie iniciatyvas, kurios skatina alternatyvias priemones pievų buveinių atkūrimui ir išsaugojimui. Aptarta gausybė pavyzdžių nuo naujoviškų žolės biomasės panaudojimų būdų iki ekstensyvaus ūkininkavimo skatinimo sukuriant efektyvius verslo modelius. Labiausiai tiek Lietuvos, tiek užsienio gamtininkus sužavėjo plačiai žinomas ir itin sėkmingas Estijoje esančios Muhu salos atvejis. Aktyvių ūkininkų iniciatyva ir LIFE projekto „LIFE to alvars” dėka, įkurtas kooperatyvas bei prekės ženklas “Muhu Liha Tulundusühistu / Muhu Meat”. Kooperatyvo nariai sukūrė save išlaikantį verslo modelį, kai realizuojant natūraliose pievose užaugintų galvijų ir avių produkciją užtikrinamas saugomų atvirų buveinių palaikymas.

„Ši iniciatyva yra puikus pavyzdys, kaip aktyvi bendruomenė ir tikslingas, suvienijantis projektas gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį. Projektas jau pasibaigęs, tačiau jo palikimas – suburta bendruomenė, veikiantis verslo modelis ir išsaugotos buveinės – išliks dar ilgai.” – rezultatus apibendrino projekto vadovė Annely Holm.

Kuo prekiauja, kaip atrodo „Muhu Liha” kooperatyvas ir prekės ženklas galima susipažinti internetinėse svetainėse: https://muhuliha.ee,https://organicestonia.ee/en/member/muhu-liha/

Susitikimą puikiai apibendrino viena iš susitikimo organizatorių, Latvijos universiteto botanikė dr. Solvita Rusina: „Mums (pievų buveinių ekspertams) ypač svarbu palaikyti ryšius aktyviau, dalintis informacija ir gerosiomis praktikomis, kad galėtume dirbti kartu su ūkininkais ne tik ieškant geriausių sprendimų, atliepiančių jų problemas, bet ir efektyviausių priemonių saugant mūsų visų aplinką”.

Ją papildė J. Gulbinas: „Susitikimas buvo puiki proga susipažinti ir suprasti pievų būklės situaciją visame Borealiniame regione. Jei trumpai, ji yra bloga. Nepaisant to, pavyzdžiai, kaip ši problema sprendžiama kitose šalyse, kur kreipiamas didžiausias dėmesys ir kokios priemonės yra efektyviausios, ne tik praplečia akiratį, bet ir suteikia vilties, kad ne viskas prarasta“.

Pristatymai (anglų k.)

1 sesija – STRATEGIC UPDATE ABOUT GRASSLANDS AND ITS CONSERVATION STATUS IN THE BOREAL REGION

2 sesija – FARMING SUPPORT FRAMEWORK TO STIMULATE RESTORATION AND MAINTENANCE OF BOREAL GRASSLANDS

3 sesija – PRACTICAL ASPECTS FOR GRASSLAND MANAGEMENT

4 sesija – RESULT-BASED AGRI-ENVIRONMENTAL SCHEMES FOR BOREAL GRASSLAND

5 sesija – INFORMATION EXCHANGE ON ONGOING INITIATIVES TO PROMOTE FARMING PRODUCTS SUPPORTING GRASSLANDS

Susitikimas suorganizuotas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“ .