2024 rugpjūčio 1-ąją minima Žemės pereikvojimo diena. Tai reiškia, kad šiemet žmonijos ekologinis pėdsakas pasiekė ir jau viršijo žemės ekosistemų gebėjimą atsinaujinti. Nuo šios dienos iki metų galo mūsų (žmonijos) veikla jau daro žalą žemės ekosistemoms ir galima sakyti, jog skolinamės iš ateities kartų. Jei tendencija nesikeis, pasieksime ribą, kai išteklių ims trūkti ir susidursime su įvairiomis ekologinėmis problemomis. Esame situacijoje, kai turime ne tik mažinti vartojimo apimtis, bet ir ieškoti būdų skolai grąžinti. Vienas jų – gamtinių ekosistemų atkūrimas, prie kurio ūkininkai gali reikšmingai prisidėti.

Daugiau kaip 40 metų gyvename didelėje skoloje

Pasaulinę pereikvojimo dieną kiekvienais metais apskaičiuoja organizacija „Global Footprint Network“, taikydama ekologinio pėdsako metodą. 2024 m. rugpjūčio 1-ąją minima Žemės pereikvojimo diena reiškia, kad žmonija šiuo metu gamtos išteklius naudoja 1,7 karto greičiau, nei mūsų planetos ekosistemos gali atsinaujinti. Biologiniai planetos ištekliai – tai miškai, dirvožemis, gyvūnai, augalai, oras, iškastinis kuras ir kt. Šie ištekliai yra riboti, o žemės biologinio pajėgumo viršijimas lemia aplinkos būklės blogėjimą. Dėl to gali nykti biologinė įvairovė, prasidėti dirvožemio erozija, trūkti vandens ir atsirasti kitų ekologinės pusiausvyros sutrikimų, kurie tiesiogiai veikia žmonijos būvį.

Būtinas pokytis

Siekiant spręsti šią problemą, būtina keisti tiek kiekvieno mūsų įpročius, tiek ir imtis sisteminių pokyčių. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetė transporto (30 %) ir energetikos (29 %) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (21 %). Pasaulinės tendencijos panašios. Todėl šie sektoriai turi didžiausią potencialą situacijai keisti. Svarbu nuolat ieškoti būdų mažinti energijos naudojimą, plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius bei mažinti vartojimą.

„Siekiant sustabdyti pereikvojimą, turime sutelkti pastangas ir kartu ieškoti būdų gyventi darnoje su mūsų aplinka. Yra svarbu ne tik mažinti vartojimą ir ieškoti aplinkai draugiškesnių energijos šaltinių, bet ir imtis priemonių atkuriant ekosistemas ir jas saugant. Turbūt vienas svarbiausių dalykų, ką dabar galime padaryti – atkurti pažeistas natūralias gamtines buveines. Nepažeistos gamtinės ekosistemos didina žemės gebėjimą atsinaujinti. Darnus žemės ūkis, kuriame tausojama biologinė įvairovė ir puoselėjama dirvožemio mikrobiologinė įvairovė, taupomi resursai, ne tik sumažina savo ekologinį pėdsaką, bet taip pat gerina ekosistemų galimybės atsinaujinti ir funkcionuoti darniai. Ypač didelę naudą turi išeksploatuotų pelkinių buveinių atkūrimas, kuris tuo pačiu atkuria ir anglies kaupimo durpių pavidalu procesus“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Akvilė Galeckaitė.

Ūkininkų vaidmuo labai svarbus

Viena iš efektyviausių priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą žemės ūkio sektoriuje yra durpinių šlapynių atkūrimas. “Durpžemiais laikomi dirvožemiai, kurie turi daugiau nei 40 cm organinės medžiagos sluoksnį. Durpės formuojasi plotuose, kuriuose nuolat laikosi aukštas vandens lygis, dirvožemis yra įmirkęs, o apmirusi augalija nebesuyra dėl deguonies trūkumo. Siekiant padidinti žemės ūkio naudmenas durpžemiai buvo nusausinti ir paversti sausomis pievomis arba ariamais dirvožemiais. Atkūrus durpynų hidrologinį režimą tuo pačiu yra atkuriami ir pelkėdaros procesai šiuose plotuose. Ilgainiui, atkurtos šlapynės vėl pradės kaupti anglį, kartu susidarys palankios sąlygos biologinės įvairovės buveinėms ir ekstensyvios ūkinės veiklos vykdymui. Visa tai padės sudaryti prielaidas klimato kaitos švelninimui.” – sako A. Galeckaitė.

Ūkininkai, savo žemės ūkio naudmenose turinčios durpžemių, gali teikti paraiškas vandens lygio atkūrimo finansavimui gauti iš fondo ,,Naujos kartos Lietuva“ (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Šiuo metu yra paskelbtas pirmasis 2024 m. kvietimas, paraiškas galima teikti iki š. m. rugpjūčio 19 d.

Paskatinkite politikus skirti dėmesį aplinkosaugai

Aplinkosaugos NVO yra prengusios lūkesčių laišką politinėms partijoms, kuriuo atkreipiamas dėmesys į opiausias Lietuvos aplinkosaugos problemas. Gamtininkai ragina pasirašyti šį lūkesčių laišką ir taip išreikšti savo rūpestį. Taip pat akcentuoja, kad labai svarbu balsuoti už gamtai ir klimatui draugiškas partijas. Seimo rinkimams visuomenininkai ketina pateikti partijų ir politikų aplinkosuaginį vertinimą.