Į pagrindinį projekto puslapį

Politikai brėžia kryptį

Išanalizavome, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti klimato kaitos tikslus žemės ūkyje

Žemės ūkio sektorius yra jautrus klimato kaitai, tačiau taip pat prie jos prisideda, tai antrasis sektorius Lietuvoje pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuvoje žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bendrai sudaro 3 % bendrosios pridėtinės vertės. Žemės ūkio sektoriaus didžioji dalis produkcijos – žaliavinė, sektoriaus augimas yra mažiausias iš visų Nacionalinio energetikos ir klimato veiksmų plano sektorių. Taip pat žemės ūkio sektorius stipriai priklauso nuo valstybių žemės ūkio politikos ir skiriamų išmokų. Nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai bei prisitaikymo strategijos yra itin svarbios žemės ūkio sektoriui, nes šis laikomas vienu iš jautriausių klimato kaitai sektorių, tačiau taikant specifines praktikas taip pat gali sugerti ir užrakinti CO₂ dirvožemyje ir biomasėje.

Siekiant numatyti ilgalaikius tikslus ir strategiją klimato kaitos valdyme nacionaliniu lygiu yra parengti tai įgalinantys dokumentai. Ilgalaikiai ir vidutinės trukmės klimato valdymo tikslai numatyti Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, priimtoje 2021 metais. Šiems tikslams įgyvendinti 2019 m. parengtas ir 2024 m., atnaujintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP). NEKSVP rengiamas visose ES valstybėse, o iki 2029 metų bus parengtas tolimesnis planas skirtas priemonėms iki 2040 m. įgyvendinti.

Dalis žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės keitimo ir miškininkystės sektorių tikslų ir priemonių išdėstytų NEKSVP įgyvendinama pasitelkiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP). SP atsispindi ir bendrieji Europos žemės ūkio politikos tikslai. SP yra vidutinės trukmės planas, kuris turi aiškias priemones, finansavimo šaltinius yra reguliariai atnaujinamas ir gali paveikti didžiausią kiekį ūkininkų per numatomas išmokas ūkininkams, valdymo reikalavimus ir keliamus geros agrarinės būklės reikalavimus

Šia analize siekiame įvertinti, kiek nacionaliniai klimato srities veiksmai atsispindi strateginiame plane ir kaip juos sekasi įgyvendinti praėjus pirmajam trečdaliui Strateginio plano galiojimo laikotarpio.

Atliekant analizę buvo vertinti trys pagrindiniai dokumentai, kuriuose nustatyti žemės ūkio (ŽŪ) ir žemės naudojimo, žemės keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorių klimato tikslai bei jų įgyvendinimo priemonės: Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkė (NKKVD), Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP), Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (SP)

Pirmiausia buvo išanalizuoti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės (NKKVD) tikslai. Iš visų darbotvarkėje numatytų tikslų atrinkti keturi, tiesiogiai susiję su ŽŪ ir ŽNŽNKM sektoriais ir įgyvendinami per Strateginį planą. Šių tikslų įgyvendinimo lygis, planuojamas pasiekti iki 2030 m., buvo palygintas su tuo, ką pavyko pasiekti 2024 m. Tam buvo naudoti konkretūs rodikliai – tokie kaip hektarų skaičius, paraiškų kiekis ar deklaruoti pasėlių plotai.

Toliau analizuotas NEKSVP – tiek senoji jo versija (aktuali iki 2024 m. spalio), tiek naujoji (po atnaujinimo). Buvo įvertinti pokyčiai – tiek numatytas finansavimas, tiek planuojami rezultatai. Iš NEKSVP atrinktos 47 priemonės, susijusios su ŽŪ ir ŽNŽNKM sektoriumi. Tačiau detaliau nagrinėtos tik tos, kurios įgyvendinamos per Strateginį planą – nes jos turi aiškų finansavimą, trukmę ir yra svarbios daugeliui ūkininkų. Šių priemonių rezultatus taip pat galima sekti remiantis pasėlių deklaravimo duomenimis. Galutiniam vertinimui atrinkta 18 priemonių.

Šios 18 priemonių buvo įvertintos pagal 2024 m. deklaravimo ir paraiškų teikimo duomenis. Buvo palyginta, kiek realiai pasiekta šiais metais, su tuo, kas numatyta iki 2030 m. Taip buvo įvertintas, kiek kiekviena priemonė priartėjo prie tikslo. Be to, žiūrėta, kurios priemonės naudojamos plačiausiai, kurios buvo koreguotos ar paskatintos NEKSVP atnaujinimo metu, o kurių apimtis buvo mažinama. Taip pat įvertintas kiekvienos priemonės numatomas poveikis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Pirmiausiai įvertinome, kaip mums sekasi įgyvendinti žemės ūkio tikslus, kurie konkrečiai keliami Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.

Pilnas analizės dokumentas

Apibendrinti rezultatai

Toliau išanalizavome 18 Strateginio plano priemonių, kurios yra susijusios su Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu (NEKSVP). Įvertinome, kokie tikslai kiekvienai priemonei iškelti, kiek jų jau pasiekta, ir kokios yra galimybės įgyvendinti likusius uždavinius. Vertinimui naudoti 2024 m. pasėlių deklaravimo ir paraiškų duomenys.

2023–2024 m. vyko Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) atnaujinimo procesas. Jo metu buvo pridėta naujų priemonių, o kai kurių jau buvusių tikslai buvo pakeisti (žr. iliustracijas žemiau). Iš mūsų analizuojamų 18 priemonių, 8 buvo pakeistos – po 4 žemės ūkyje ir ŽNŽNKM sektoriuje. Trys priemonių tikslai padidinti, penki – sumažinti. Vis dėlto pagrindinis tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkyje 11 % – liko nepakitęs.

Kodėl keitėsi tikslai? Dalis jų buvo pakoreguoti dėl 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatų. Kai kurios priemonės sulaukė didelio ūkininkų susidomėjimo, todėl jų tikslai padidinti. Kitos, priešingai – nebuvo populiarios, tad jų tikslai sumažinti. Kadangi NEKSVP tikslai glaudžiai susiję su Strateginio plano (SP) priemonėmis, buvo pakeisti ir SP tikslai.

Visa tai rodo, kad tikslų keitimas dažniausiai buvo formalus – labiau atsižvelgiant į tai, kurios priemonės patogesnės ūkininkams, o ne kurios labiausiai padeda kovoti su klimato kaita. Tai kelia klausimų, ar pakankamai remiamos efektyviausios priemonės gamtai.

Rekomendacijos ir pasiūlymai žemės ūkio politikai  

1. Net 7 iš 18 priemonių tikslai yra įgyvendinti minimaliai arba visiškai neįgyvendinti. Siūlome išanalizuoti priežastis, kodėl kai kurių priemonių tikslų įgyvendinimas yra nepakankamas arba nepradėtas, rasti strategijas, skirtas spartesniam jų įgyvendinimui, įskaitant didesnes finansines paskatas, paprastesnę administracinę tvarką, mokymus ūkininkams ar kitas priemones. Svarbu užtikrinti, kad šių priemonių poveikis būtų ilgalaikis, įtraukiant papildomas veiklas ar finansavimą tvariam rezultatų palaikymui. 
2. NEKSVP atnaujinimo procese priemones ir jų tikslus rekomenduojame koreguoti atsižvelgiant į jų efektyvumą, kuris būtų vertinamas plačiau: įtraukiant ilgalaikiškumo, ŠESD mažinimo galimybes, biologinės įvairovės vertes ir kitus aplinkos aspektus, remiantis moksliniais tyrimais ir įvertinant ilgalaikių strategijų atitikimą. Atliktas priemonių tikslų koregavimas pasitelkiant tik pasėlių deklaravimo rezultatus yra ydingas ir dirbtinas veiksmas, neatliepiantis aukščiau minėtų aspektų visumos.    
3. Siekiant skatinti ekologinę žemdirbystę siūlome pritaikyti sėkmingus geruosius pavyzdžius, kaip ekologinės produkcijos rinkodaros kampanijas, vietinių tiekimo grandinių kūrimą, ūkininkų sujungimą su vartotojais bei viešojo administravimo įstaigų aktyvesnį įtraukimą į ekologinės produkcijos vartojimą. Taip pat būtina kasmet vertinti pažangą ekologinių plotų didinime ir koreguoti strategijas, kad per likusius penkerius metus būtų pasiektas trūkstamas ekologinio ūkininkavimo plotas, kuris atsižvelgiant į NKKVD tikslus iki 2030 m. turi padvigubėti. 
4. Siūlome prioretizuoti daugiamečių pievų išsaugojimą ir atkūrimą, nusausintų durpžemių atkūrimą, dėl didelės jų svarbos biologinei įvairovei ir anglies sekvestracijai. Būtina informuoti plačiąją visuomenę ir ūkininkus apie pievų, šlapynių ekosistemines paslaugas siekiant didesnio palaikymo šioms priemonėms. Taip pat būtina papildomai skatinti laukuose ganomų ir žoliniais pašarais šeriamų galvijų ūkius, kurių pelningumas ir atsiperkamumas nėra toks greitas kaip pvz. augalininkystės ūkių, kas taip pat lemia, jog jie dažnai negali dalyvauti investicinėse paramos priemonėse. Ypač tai aktualu kalbant apie valdos ekonominio dydžio rodiklio skaičiavimą, kuris svarbus ūkininkams, teikiantiems paraiškas gauti paramą. Pagal tam tikras priemones teikiant paraiškas yra būtinybė turėti nustatyto dydžio valdos ekonominį dydį. Priešingu atveju paraiška gali būti atmetama kaip neatitinkanti reikalavimų. 
5. Rekomenduojame užtikrinti vieningą ir viešai prieinamą duomenų rinkimo bei ataskaitų teikimo sistemą, kad būtų galima tiksliai įvertinti priemonių poveikį. Suderinti NEKSVP ir SP vertinimo kriterijus, kad būtų išvengta neatitikimų, kaip pastebėta A1-E. Klimatui palanki gyvulininkystė (mėšlo tvarkymas) priemonėje. Investuoti į skaitmenines priemones, leidžiančias realiu laiku rinkti duomenis ir reaguoti į iššūkius. 
6. Siūlome grąžinti prioritetus šlapynių tvarkymo bei kraštovaizdžio elementų išsaugojimo priemonėms, kurių tikslai buvo reikšmingai sumažinti, siekiant, jog būtų užtikrintas jų teigiamas poveikis klimato ir biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimui. Būtina plėtoti ir skatinti mišraus naudojimo žemės valdymo modelius, kurie derintų ūkininkavimą su šlapynių bei kraštovaizdžio elementų apsauga, suteikiant papildomų naudų (anglies kaupimas, vandens valymas, biologinė įvairovė). Tam būtina atlikti tam tikrų ekoschemų išmokų dydžių perskaičiavimus, siekiant, kad jie atitiktų realius ūkininkų patiriamus kaštus. 
7. Rekomenduojame prioretizuoti ir labiau remti bei skatinti priemones, kurios ne tik mažina ŠESD išmetimus, bet taip pat padeda ir absorbuoti anglies dvideginį, užrakindamas jį kaip anglį dirvožemyje. 
8. Siūlome išanalizuoti ir įtraukti naujas priemones, kurios turi reikšmingą poveikį tiek mažinant klimato kaitą, tiek prisidėti prie kitų aplinkos faktorių gerinimo. Tokių priemonių, kaip agromiškininkystė, dirbtinių šlapynių įrengimas, buferinių juostų įrengimas ir kt. Sutvarkius teisines prielaidas bei sukūrus atitinkamus paramos modelius, naujos priemonės Lietuvoje galėtų turėti didelį potencialą. 
9. Siūlome vykdant kitą NEKSVP atnaujinimą, kuris turi būti įgyvendintas iki 2029 m., jame numatyti ir ilgalaikius tikslus ŽŪ – tai leistų geriau analizuoti esamą situaciją, planuoti ilgalaikes priemones, suteiktų aiškesnę ilgalaikę viziją žemės ūkio sektoriui, besikeičiančio klimato sąlygose.   

Pilnas analizės dokumentas

Raginome balsuoti už gamtai ir klimatui draugiškus politkus!

Į savo rinkimines programas raginome politikus įtraukti gamtai ir klimato kaitai draugiško ūkininkavimo nuostatas ir planus, o priimant politinius sprendimus, įvertinti jų poveikį gamtai bei klimatui.

Projektas „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“  finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.