Žemės ūkis yra trečias Lietuvoje pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, todėl veiksmingas klimato kaitos politikos įgyvendinimas žemės ūkio srityje gali reikšmingai prisidėti mažinant poveikį klimatui ir prie jo prisitaikant.

Strateginiuose nacionaliniuose dokumentuose (2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, Lietuvos Respublikos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 metams) jau numatyta, kaip Lietuva žemės ūkio sektoriuje turėtų pasiekti tarptautinius tikslus, iškeltus 2015 m. Paryžiaus susitarime, Žaliajame kurse. Visgi, gyventojams trūksta lengvai suprantamos, viešai prieinamos informacijos, apie tai, kaip valstybei sekasi įgyvendinti iškeltus tikslus, kodėl šie tikslai yra svarbūs ir kaip vartotojai bei žemės ūkio atstovai gali prisidėti prie tikslų įgyvendinimo, praktiškai pritaikyti numatytas priemones.

Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje

Projekto tikslas – didinti klimato kaitos politikos įgyvendinimo veiksmingumą žemės ūkio srityje dirbant teisėkūros ir visuomenės informavimo srityse.

„Atliksime įvairių strateginių dokumentų analizes, remiantis jomis, informuosime politikus ir visuomenę, kaip mūsų valstybei sekasi įgyvendinti pažadus stabdyti klimato kaitą, ūkininkus skatinsime taikyti gamtai ir klimatui draugiškas ūkininkavimo praktikas, didinsime visuomenės susidomėjimą maisto produktų ir žemės ūkio įtaka klimatui, užtikrinsime, kad viešoji nuomonė būtų išgirsta ir atstovaujama.“ – sako projekto vadovė Rita Grinienė.

Projekto metus bus įgyvendintos kelios visuomenės informavimo kampanijos apie žemės ūkio poveikį klimato kaitai, viena jų – partnerio „Už švarią Lietuvą” ambicinga ekspedicija pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. 

Naujas finansinis instrumentas advokacijai stiprins Lietuvos gamtosaugą

Projekto vadovė džiaugiasi, kad pagaliau Lietuvoje atsirado finansinis instrumentas, remiantis svarbiausią aplinkosauginių NVO funkciją visuomenėje – advokaciją.

„Iki šiol nebuvo finansinio šaltinio, kuris remtų tas veiklas, kurias pagal savo prigimtį nevyriausybinės organizacijos turi atlikti t.y. sekti, kaip įgyvendinama gamtosaugos ar aplinkosaugos politika. Užsienyje tai įgyvendinama per gausią visuomenės rėmimą aplinkosaugos NVO, Lietuvoje, deja, kol kas tas rėmimas labiau simbolinis. Dėl to advokacija Lietuvoje vyko savanoriškos veiklos pagrindu, greta kitų tiesioginių organizacijų įsipareigojimų, ji buvo fragmentiška, orientuota į kažkokį vieną ar kelis aspektus, nenuosekli. Manau, kad tokie nauji instrumentai kaip Klimato kaitos programa sustiprins Lietuvos gamtosaugą.“- tęsia R. Grinienė.

Projektas „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“ finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.