• „Žurnalistė“ rašo, jog iš projekto gavome šimtus tūkstančių eurų ir spekuliuoja, tuo, jog neva nenurodome, kiek iš jų buvo panaudota kopų atvėrimui. Faktai yra tokie: (a) BEF yra vienas iš „Naturalit” projekto partnerių, tačiau (b) projekte BEF niekaip nedalyvauja veiklose, susijusiose su kopomis ar miškų ekosistemomis. Taip pat ir negauna jokių pinigų už šiuo darbus. BEFo veiklos projekte daugiausia yra susijusios su gamtosauga žemės ūkio naudmenose (pievose/ganyklose) bei specifinėmis visuomenės informavimo veiklomis. Apie tai skelbiama viešai.
• Žemyninių kopų atvėrimą bandoma susieti su meldinės nendrinukės apsauga. Šios dvi iniciatyvos neturi nieko bendra. Bandoma kabintis už prieš 5 ir daugiau metų skleistų melų apie meldines nendrinukes ar Kęstutį Navicką. Primename, kad daugybę pradėtų tyrimų baigėsi niekuo – projektas pripažintas sėkmingu ir skaidriu. K. Navickas su mūsų kolektyvu nebeturi sąsajų jau 7 metus. Apie meldinių nendrinukių apsaugos projekto mitus ir faktus jau rašėme.
• Bandoma suformuoti nuomonę, jog mūsų vadovas Žymantas Morkvėnas neva atsisako pateikti informaciją. Faktas tas, jog visada teikiame aktualią informaciją, jei tik žurnalistai mūsų klausia. Šiuo atveju „žurnalistė“ dėl mūsų nuomonės ar vaidmens kopų atkūrime į mus nesikreipė.
• Rašoma, jog Žymantas Morkvėnas yra vienintelis BEF dalininkas. Melas. Mūsų organizacijos dalininkai – 4 asmenys, turinys lygiavertę balso teisę priimant visus strateginius sprendimus.
• Rašoma, jog BEF steigimo dokumentuose nurodomas mūsų adresas yra Musteikos kaime, greta kopų ir taip bandoma kurti įsivaizduojamas sąsajas. Melas. Faktas – BEF registracijos ir biuro adresas yra Vilniuje.

Kyšo lobistų ausys

Kokie yra tikrieji žurnalistės motyvai, mes galime tik spėlioti, tačiau kritiškai mąstantiems ir norintiems matyti viso informacijos srauto turinį ir formą neprošal platesnis kontekstas:

• Straipsnių cikle pateikiama informacija stengiamasi formuoti nuomonę visai ne apie gamtos išsaugojimo svarbą. Veikiau siekiama kompromituoti gamtosaugininkų darbą, sukelti abejones apie gamtos apsaugos darbų reikalingumą manipuliuojant fundamentaliomis gamtosauginėmis vertybėmis. Siekiama suformuoti nuomonę, jog gamtosaugininkai neva patys susikuria visai nereikalingų darbų tam, jog „įsisavintų” neišsenkančias ES pinigų versmes (liaudies išmintis byloja – kiekvienas mąsto pagal savo sugedimo laipsnį);
• Šios gamtosaugininkų darbą tendencingai juodinančios publikacijos yra suaktyvėjusios kaip tik tada, kai Seimui yra pateikti Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų sąlygų įstatymų projektai, o Europos lygmenyje vyksta ambicingo Gamtos atkūrimo reglamento priėmimo procesas. Šių įstatymų projektų nuostatoms aktyviai priešinasi privačių miškų savininkų, medienos pramonės organizacijos ir lobistai. Norima susilpninti įstatymų projektuose pasiūlytas gamtosaugai būtinas nuostatas, išpešti iš mokesčių mokėtojų kuo didesnes kompensacijas. Šioms interesų grupėms ambicingą ES gamtos atkūrimo reglamentą pavyko iš esmės susilpninti. Dabar purenamas viešosios nuomonės laukas minėtų Lietuvos įstatymų priėmimo išvakarėse. Tikėtina, siekiant keisti ir politikų nuomonę, pagrįsti gamtai reikalingų nuostatų išbraukymą.
• Pagrindiniai kalbėtojai straipsnių cikle – asmenys, žinomi savo sąsajomis su medienos pramone ar ideologija, grįsta medienos išteklių naudojimu (o ne gyvybingos ekosistemos palaikymu). Nepateikiama gamtosaugos ekspertų pozicija. Susidaro įspūdis, jog žiniasklaidos priemonė „pamiršo“ uždėti užsakomojo straipsnio numerį.
• Nors straipsniuose bandoma apjuodinti valstybines institucijas, šeiminkaujančias valstybiniuose miškuose, bet faktinė miškų kirtimo statistika Dzūkijos nacionaliniame parke yra iškalbingesnė: per 2022 ir 2023 metus Dzūkijos nacionaliniame parke buvo iškirsta 2069 ha miško. Iš jų – privačių savininkai iškirto 85% (1750 ha), o valstybinė miškų urėdija 15% (319 ha) nacionalinio parko miškų.
• Straipsniuose bandoma sudaryti įspūdį, jog atveriant žemynines kopas gamtosaugininkai kartu su miškininkais didina miškų kirtimų apimtis Dzūkijos nacionaliniame parke. Tai neatitinka tikrovės. Valstybinė miškų urėdija planuoja kirtimų apimtis, kurias realizuoja skirtinguose valstybinių miškų masyvuose, tačiau visuomet kerta tokį kiekį, kuris yra iš anksto suplanuotas ir patvirtintas. Žemyninių kopų atveju – iš anksto planuotos kirtimų apimtys buvo koncentruotos į vieną vietą, to pasėkoje, kirtimų apimtys kituose nacionalinio parko miškų plotuose buvo atitinkamai mažesnės.

• Dzūkijoje atvertos žemyninės kopos – ištaisytos žmogaus klaidos gamtoje

• LRT „Laba diena, Lietuva“: Dzūkijoje atveriamos žemyninės kopos: kuriama aplinka gamtos įvairovei ir turistams (VIDEO)

• Gamtininkai informuoja: Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos