Trakuose jau trečius metus namus randa retos upinės žuvėdros

Trakuose, Totoriškių ežere dirbtinė sala pilna upinių žuvėdrų
Trakuose, Totoriškių ežere esanti dirbtinė sala pilna upinių žuvėdrų

Trakuose, Totoriškių ežere jau trečius metus mažylius veda reti paukščiai – upinės žuvėdros. Čia jos apsigyveno gamtininkams iš nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ įrengus dirbtinę salą.

„Nepaprastai džiaugiamės, kad šis plaustas – dirbtinė sala labai sėkmingai gyvena savo gyvenimą. Žuvėdros čia įsikūrė jau pirmais plausto įrengimo metais ir nuo tol čia kasmet grįžta. Šiemet čia suskaičiavome įsikūrus 10 šių sparnuočių porų. Jau matėme ir keletą padėtų kiaušinių. Po poros savaičių jau turėtų pasirodyti ir plunksnuotieji mažyliai.“ – apieretus plunksnuotus Trakų gyventojus pasakoja Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.

Upinės žuvėdros peri dirbtiniame plauste jau trečią sezoną
Upinės žuvėdros peri dirbtiniame plauste jau trečią sezoną

Gamtininko teigimu, tokios salos tampa patikimais namais nykstantiems paukščiams, kai natūralių buveinių labai mažėja.Upinės žuvėdros peri tik upių ar ežerų salose, kurios neapaugusios augalais. Tokių vietovių labai trūksta – neprižiūrimos jos užželia krūmais. Be to, dėl vandens lygio svyravimų jose yra didelė lizdų paskandinimo rizika. Dirbtinės salos – viena iš priemonių sukurti naujus saugius namus šiems paukščiams. Ji pradėta vis plačiau taikyti įvairiose šalyse

„Dirbtinėje saloje sąlygos yra stabilios, jos nekinta. Plausto neužlies vanduo, maža ir plėšrūnų užklydimo tikimybė. Čia beveik 100 procentų garantija, kad užaugs visi išperėti žuvėdriukai.“ – dirbtinės salos privalumus vadina G. Riauba.

Viena tokia sala kasmet žuvėdrų populiaciją papildo mažiausiai 30 paukščių. Iš viso šiuo metu Lietuvoje šių paukščių populiacija yra 1500-2000 porų. Vos prieš porą metų ji buvo apie 500 porų. Situacija ženkliai pagerėjo gamtininkams pradėjus įrenginėti dirbtines salas ir ėmusis kitų gamtosaugos priemonių.

Plaustas įrengtas su verslo pagalba, prie jo palaikymo prisidėjo visuomenė. Šiemet vos per porą dienų buvo surinkta reikalinga suma plausto remontui. Gamtininkai kviečia ir toliau remti žuvėdrų apsaugą prisidedant norima suma arba įsigyjant vardinę žuvėdrų rėmėjo plytelę. Dosnesniems rėmėjams siūloma įsivaikinti savo žuvėdrų salą.

Parama upinėms žuvėdroms

 

Duomenys paramai:

Parama pavedimu

Gavėjas: VšĮ Baltijos aplinkos forumas

Įmonės kodas: 110090837

A/s LT98 7044 0600 0792 6435

Bankas: AB SEB bankas

Mokėjimo paskirtis: „Parama žuvėdroms“


Parama naudojantis Paypal

Paremti



Padovanokite draugui vardinę plytą

Ieškote prasmingos dovanos? Padovanokite simbolinę žuvėdrų namų plytą.

Kaina: 50 eur

Jūs gausite:

  • Žuvėdrų namų plytos sertifikatą;
  • Nuotrauką, kurioje užfiksuota simbolinė plyta su jūsų draugo (-ės) vardu, pritvirtinta ant žuvėdrų plausto. Kad netrikdytume paukščių, kurie jau pradeda skraidyti virš plausto, simbolinę plytą pritaisysime jau po šio perėjimosi sezono. Greičiausiu atveju – 2023 m. rudenį.
Parašykite draugo vardą

Siūlo ženkliau prisidėti įsivaikinant savo žuvėdrų salą

Gamtininkai turi ir pasiūlymą dosnesniems rėmėjams – siūlo ženkliau prisidėti prie upinių žuvėdrų apsaugos įsivaikinant savo vardinę žuvėdrų salą.

„Upinės žuvėdros peri upėse ar ežeruose susidarančiose salose, tačiau šių buveinių labai trūksta – neprižiūrimos jos užželia krūmais. Tokiose buveinėse taip pat yra didelė lizdų paskandinimo rizika dėl valdens dinamikos. Dirbtinės salos – viena iš priemonių sukurti naujus namus šiems paukščiams. Ji pradėta vis plačiau taikyti įvairiose šalyse. Kviečiame verslo įmones ar individualius asmenis padėti mums įrengti ir prižiūrėti daugiau tokių salų.“ – tęsia G. Riauba.

Preliminari tokios salos kaina – 4000 eur ir 200-300 eur metinis palaikymas.

Susisiekti dėl salos įsivaikinimo

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *