Kovo 11 dieną dešimties žygeivių komanda iš Smiltynės išžygiavo aplink Baltijos jūrą. Žygio trukmė – 9 mėnesiai, per kuriuos komanda planavo aplankyti 8 šalis ir nužygiuoti daugiau nei 6000 kilometrų.
Ekspedicijos tikslas – ugdyti jūros tausojimo kultūrą, informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų situaciją, žmogaus veiklos įtaką jūrai, supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. Žygeiviai norėjo tapti grandimi, priartinančia gyventojus prie jūros, ugdyti jūros saugojimo kultūrą, skatinti domėtis, pažinti aplinką bei papildyti žinias apie žmogaus veiklos įtakos sferas. Ekspedicija kviečia visus Baltijos jūros pakrančių gyventojus bendrystei ir asmeniniams pokyčiams vardan jūros išsaugojimo ateities kartoms.
Nužygiavo daugiau nei 2500 km, tęs kelionę vienas
Ekspedicija jau perėjo Lenkiją, Vokietiją, Daniją ir šiuo metu yra Švedijoje, ties Botnijos įlanka. Iš viso komanda nužygiavo virš 2500 kilometrų, kiekvienoje šalyje susitiko su vietos ir lietuvių bendruomenėmis, organizavo paplūdimių tyrinėjimus, vykdė gyvąsias laboratorijas visuomenei su vietos mokslinių institutų mokslininkais. Apie ekspediciją rašė Lietuvos ir šalių, kurias žygeiviai aplankė, spauda. Kaip ekspedicijai sekasi žygiuoti, nuolat galima stebėti socialiniuose tinkluose, o „YouTube“ platformoje galima rasti savaitinius vaizdo tinklaraščius. Pasiekti visus žmones, gyvenančius aplink Baltijos jūrą ir darančius įtaką jūros būklei – toks vienas iš ekspedicijos tikslų. Jis sunkiai, tačiau po truputį vykdomas.
Ekspedicijos žygeivių komandoje – kardinalūs pokyčiai. Vienas po kito ekspediciją palieka žygeiviai. Šią situaciją sudėtinga apibūdinti trumpai, tai daugiasluoksniška. Didžiausias iššūkis komandai – tai būti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę kartu. Kartu gyventi, dirbti, pasirūpinti vieni kitais, o dar nemenkas fizinis krūvis žygiuojant, kasdienė rutina ir atsakomybė už vykdomą misiją. Misijos vertybės bei aukšti standartai reikalauja ir asmeninių pokyčių, kurie taip greitai neįvyksta. Jiems reikia būti pasiruošus iš anksto.
Komandos subyrėjimo priežastys įvairios
„Aš pats, galima sakyti, ruošiausi devynis metus. Prieš tiek laiko pradėjau savo darnaus vartojimo ir minimalistinio gyvenimo būdo kelią. Iš pažiūros tai nelengvas kelias, tačiau einant juo sąmoningai, o ne iš būtinybės, viskas vyksta natūraliai ir darniai, o tam reikia laiko. Šiai ekspedicijai ruošiausi tris metus, todėl suprantu, kad daliai žygeivių buvo sunkus išbandymas. Per trumpą laiką tapti ekologijos entuziastais, kaip mus kartais pavadina spaudos atstovai. Yra sudėtinga ar net neįmanoma. Tačiau tikiu, kad daugeliui pavyko ką nors naujo sužinoti ir išmokti, kad sugrįžus į savo kasdienę rutiną ir toliau sės tą sėklą, o aš esu be galo dėkingas jiems už tai. Dėkingas, kad patikėjo idėja ir buvo kartu. Ir tikiu, kad dar tikrai susitiksime.“ – situaciją apibūdina ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas.
Kita labai svarbi dalis – ekspedicijai trūksta finansavimo. Tai – Giedriaus Bučo asmeninė iniciatyva ir ji nefinansuojama institucijų. Net ir turint gerus verslo partnerius ir kelis projektinius finansavimo šaltinius, lėšų vis dar nepakanka. Dažnai balansuojama ties išgyvenimo riba, todėl tokį neapibrėžtumą ir nestabilumą komandos nariams tikrai sunku pakelti. Tiesiog niekada nežinai, kada reikės krautis daiktus ir atsitraukti, todėl daugelis ekspedicijos komandos narių pasirinko nebūti tame ir vykti namo. Ir, be abejo, kai viskas susideda į vieną vietą, tai veikia kaip sniego lavina, nes išvykstant komandos nariams, kurie turi savo atsakomybes ir funkcijas, kitiems tampa vis sunkiau ir sunkiau, nes atsiranda daugiau rūpesčio savimi ir kitais komandos nariais.
„Aš tai suprantu, nieko neteisiu ir prisiimu asmeninę atsakomybę dėl šios ekspedicijos eigos. Taigi, nuo liepos pradžios ekspedicijoje lieku vienas.“ – tęsia G. Bučas.
Kiekvienas gali prisidėti – prisijungti žygiuoti, savanoriauti ir paremti
Ekspediciją jis tęs vienas. Tiesa, kažkuriam laikui pasikeis ekspedicijos pagrindinė idėja – žygiuoti aplink Baltijos jūrą, nes solo žygiavimui nebuvo pasiruošta – trūksta reikiamos įrangos. Visus žygeivių daiktus, maistą ir kitą reikalingą įrangą vežėmės su krovininiu automobiliu, todėl kurį laiką reikės misiją vykdyti važiuojant juo. Dėl to labai apmaudu, tačiau bet kokiu atveju, pagrindinė misija šviesti visuomenę išlieka. Kaip ir iki šiol, ekspedicijos vadovui talkins organizacinė komanda Lietuvoje. Taip pat prisijungti kartu savanoriškai pažygiuoti kuriam laikui kviečiami entuziastai, kuriems rūpi Baltijos jūros būklė, kurie tiki, kad galima padaryti pokytį žmonių mąstyme ir pakviesti juos bendrystei išsaugoti jūrą ateities kartoms. Nes jūra prasideda čia! Mano širdyje ir mintyse. Kiekvieno iš mūsų namuose ir mieste. Iš tekančių upelių ir upių, prie kurių gyvename.
„Kad ir kokie iššūkiai ateityje laukia, bet kokiu atveju nepasiduosiu ir kviesiu žmones bendrystei, nes toks jau mano pašaukimas. Ekspedicijos tikslai ir maršutas nesikeičia, taip pat pradėtas kurti dokumentinis filmas apie jūros išsaugojimą bus pabaigtas. Toliau vykdysime susitikimus su bendruomenėmis kiekvienoje šalyje. O rugsėjo 8 dieną kviesime visus Baltijos jūros šalių žmones susirinkti paplūdimiuose, pašvarinti juos ir taip paminėti Baltijos jūros dieną. Laiko dar turime, o jūrą išsaugoti prasmė yra! „- baigia. G. Bučas.
Ekspedicija ir toliau ieškos verslo partnerių, kurie norėtų investuoti į švaresnę jūrą, toliau kvies kiekvieną iš mūsų būti šios ekspedicijos dalimi. Mielai priims žmones į oganizacinės grupės savanorių komandą, o prisidėti finansiškai pervedant kelis eurus ekspedicijai vardan kilnaus tikslo galima labai lengvai, suradus informaciją ekspedicijos internetinėje svetainėje.
https://savebaltic.eu/support/
VšĮ „Už švarią Lietuvą“
Sąskaitos Nr. LT284010051005747142
Paskirtis: Bendrystei
Daugiau istorijų ir kaip kiekvienas galime būti jūros herojais, galima rasti šiuose kanaluose
https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea?locale=lt_LT
https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
https://www.youtube.com/@SaveTheBalticSea
https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija
