Pasibaigus didžiausiai (skelbiama, kad joje buvo apie 100 000 dalyvių) iki šiol Jungtinių Tautų klimato konferencijai lieka aptarti svarbiausius rezultatus.  

Šių metų konferencijos susitarimai dėl iškastinio kuro mažinimo laikomi „pabaigos pradžia“. Taip situaciją apibūdino JT klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas savo baigiamojoje kalboje. Visgi, nevyriausybinės organizacijos neskuba džiūgauti ir sako, kad formuluotės pernelyg aptakios, iki realių darbų dar toli, pasaulis keičiasi per lėtai, o tuo tarpu klimatas sparčiai šyla. 

Pirmą kartą paminėta iškastinio kuro sąvoka, bet formuluotė aptaki 

Daugelis apžvalgininkų akcentuoja, kad galutiniame COP28 konferencijos susitarime, kurį pasirašė visos šalys, pirmą kartą paminėta iškastinio kuro sąvoka. Daugiau nei 100 šalių siekė, kad būtų naudojama ambicingesnė formuluotė „naftos, dujų ir anglies atsisakymas”. Galiausiai, palikta aptakesnė, konkrečių kuro rūšių nenurodanti formuluotė: „perėjimas nuo iškastinio kuro energetikos sistemose”.  

„Dar prieš prasidedant COP28 buvo nemažai kritikos dėl didelio naftos perdirbimo kompanijų atstovų dalyvavimo organizuojant konferenciją ir galimai ją išnaudojant naftos produktų lobizmui. Panašu, kad šie nuogąstavimai pasitvirtino. Visą konferencija buvo aiškiai juntamas noras nukreipti dėmesį nuo CO2 dujų prie metano dujų. Galiausiai, konferencijoje nebuvo užbrėžta aiški natos produktų naudojimo pabaiga, kuri leistų suvaldyti pasaulinės temperatūros kilimą ir klimato kaitos padarinius.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.   

Sutarimas iki 2030 metų sumažinti emisijas 43 % 

Pirmą kartą per 28 metus buvo priimtas mokslu grįstas susitarimas, kad iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą reikia sumažinti 43 proc., lyginant su 2019 metų lygiu. Tai būtina norint, kad pasaulinis temperatūros kilimas neviršytų 1,5°C. Taip pat susitarime pabrėžiama, jog įvertinus valstybių pastangas, akivaizdu, jog Paryžiaus susitarimo tikslai nėra pakankamai įgyvendinami. 

„Liūdniausia, kad šiuo metu neturime pilnai iškastinį kurą galinčios pakeisti alternatyvos. Dėl to šalys nesiima ryžtingų žingsnių, o tik viliasi, jog ateityje atsiras reikiamos technologijos. Bet laikas bėga, emisijos nemažėja taip, kaip turėtų.“ – sako G. Tamulaitytė.  

Dėmesys atsinaujinančiai energetikai ir fondas nuo klimato kaitos nukentėjusioms šalims 

Galutinis šalių patvirtintas susitarimas taip pat ragina valstybes iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energetikos naudojimą, skirti tam didesnes lėšas ir sparčiau vykdyti laipsnišką iškastinės anglies ir kitų iškastinio kuro rūšių atsisakymą bei nutraukti subsidijas šiai sričiai.  

Klimato kaitos nuostolių ir žalos fondas šiais metais tapo realybe. Dar pernai vykusioje konferencijoje COP27 buvo nutarta įsteigti fondą, kuris leistų atlyginti žalą šalims, nukentėjusioms nuo klimato kaitos padarinių. Šiais metais fondas buvo oficialiai įkurtas ir jam paaukota jau daugiau kaip 700 milijonų JAV dolerių. Prie fondo jau prisidėjo Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Danija, Japonija, Kanada, Estija ir daugelis kitų šalių, Europos Sąjunga planuoja bendrai paskirti 246 mln. JAV dolerių.  

„Žalos fondas – puiku, tačiau ką tai iš tiesų reiškia? Dėl klimato kaitos padarinių labiausiai kenčia ir ateityje tik dar labiau kentės mažiau ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, kurios tuo pačiu turi ir mažiausią poveikį klimato kaitai, sukuria mažiau emisijų. Tad prieš akis matome tam tikrą „teršėjas moka“ principo įgyvendinimą. Išsivysčiusios pasaulio šalys vietoj to, kad imtųsi neatidėliotinų ir reikšmingų priemonių klimato kaitos suvaldymui, renkasi toliau auginti savo ekonomiką ir gerbūvį, o to pasekmes dalinai atlyginti trečiosioms šalims. Toliau didinsim klimato kaitą, bet už tai susimokėsim? Gal tai ir socialiai teisingiau, bet problema niekur nedingsta, tik gilėja.“ – sako G. Tamulaitytė. 

Dėmesys žemės ūkiui ir maistui 

Konferencijoje pirmą kartą didelis dėmesys skirtas maisto ir žemės ūkio sektoriui.  Jau pirmąją konferencijos dieną paskelbtą deklaraciją dėl tvaraus žemės ūkio, atsparių maisto sistemų ir klimato kaitos veiksmų šiuo metu yra pasirašiusios 159 šalys. Gruodžio 10 d. pirmą kartą COP konferencijų istorijoje, visa diena buvo skirta vien žemės ūkio ir vandens klausimams. Prieš konferenciją virtuvės šefams buvo vedami mokymai apie klimatą, klimatui palankią dietą ir maisto tvarumą. Remiantis klimatui palankios dietos principais, buvo sukurtas specialus meniu, siūlytas konferencijos dalyviams. 

Šiame renginyje pradėtas pirmasis iš trijų etapų, kuriais bus siekiama pakeisti maisto sistemas. Paskutinysis etapas numatomas po poros metų vyksiančioje COP30 konferencijoje. Čia ketinama pristatyti jau konkrečius valstybių planus, kaip maisto industrija taps tvaresne ir aplinkai draugiškesne. 

Kita COP konferencija vyks Azerbaidžane  

COP28 šalys taip pat susitarė, kad 2024 m. lapkričio 11-22 d. vyksiančią COP29 surengs Azerbaidžanas, o 2025 m. lapkričio 10-21 d. vyksiančią COP30 surengs Brazilija.