Europarlamentarai rinksis tarp saugaus subalansuoto pasaulio ir besaikio gamtos naudojimo

„BirdLife international" vizualas. Artėja balsavimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento
Artėja balsavimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento. „BirdLife international“ vizualas

Kitą trečiadienį (liepos 12 d.) Europos Parlamente vyks balsavimas dėl vieno kertinių Žaliojo kurso įgyvendinimo dokumentų – Gamtos atkūrimo reglamento. Jame numatyti ambicingi tikslai, užtikrinantys sveiką ir klestinčią gamtą ateities kartoms.

„Iš principo trečiadienį europarlamentarai pasirinks, ar jie balsuoja už sveiką, subalansuotą pasaulį mums ir mūsų vaikams, ar už besaikį gamtos niokojimą, naudojimą ir nestabilią, nesaugią ateitį. Europa turi puikų planą, kaip kovoti su klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo padariniais, kaip išsaugoti stabilią ir žmogui gyventi      patogią aplinką. Tas planas – Žaliasis kursas ir Gamtos atkūrimo reglamentas, tai – kone vienintelė mūsų išeitis. Viliamės, kad tai suvokdami euparlamentarai balsuos „Už“. – apie sprendimo svarbą kalba nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” direktorius Žymantas Morkvėnas.

Gamtos atkūrimo reglamento reikia žmogui, ne gamtai

Gamtos atkūrimo reglamentu („Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl gamtos atkūrimo“) siekiama atkurti sveikas ekosistemas ES sausumos ir jūrų teritorijose bei susigrąžinti ir išsaugoti biologinę įvairovę, kad žmonės galėtų gyventi sveikoje aplinkoje, galėtų naudotis ekosistemų teikiamomis paslaugomis: švariu vandeniu, maistu, oru, galėtų pasitelkti gamtą saugodamiesi nuo ligų protrūkių ir stichijų.  

„Stebint gamtos kataklizmų didėjimą tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – sausros, didžiuliai gaisrai, potvyniai, virusų, bakterijų plitimas ir pan. – dažnai svyra rankos. Atrodo, kad artėjame prie tos kritinės ribos, apie kurią dešimtmečiais perspėjo mokslas, kurią peržengus nebebus saugaus pasaulio žmogui. Būtent žmogui, o ne gamtai. Gamta gyvavo milijardus metų ir toliau gyvuos, bet klausimas, kiek aplinka bus tinkama žmonėms ir dabartinei civilizacijai. Kito trečiadienio balsavimas parodys, ar mūsų išrinkti parlamentarai galvoja apie savo, savo vaikų ir vaikaičių ateitį.“ – kolegą papildo Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.

Kiekvieno Lietuvos europarlamentaro balsas gali būti lemiamas

Lietuvos nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos šiuo metu aiškinasi, kaip liepos 12 d. balsuoti ketina Lietuvos europarlamentarai. Apie tai jie žada informuoti visuomenę atskiru pranešimu.

Reglamente iškelti siekiai apima šias pagrindines kryptis: sukurti pakankamą saugomų teritorijų tinklą, griežtinti ES svarbos natūralių buveinių apsaugą ir atkūrimą, sustabdyti vabzdžių apdulkintojų nykimą, didinti miškų, jūrų, upių apsaugą, plėsti miestų žaliąsias erdves, gerinti gamtos apsaugą vietose, kur vykdoma žemės ūkio veikla.

Anksčiau dėl šio reglamento jau vyko balsavimai skirtinguose Europos Parlamento komitetuose. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitete balsavimas vyko itin dramatiškai.                     Vos vienas balsas lėmė, jog griežtesnę gamtos atkūrimo kontrolę užtikrinantis reglamentas nenugulė stalčiuje. Lemiantis balsas galėjo priklausyti ir Lietuvos europarlamentarui Liudui Mažyliui, dirbančiam ENVI komitete, tačiau jis šiame balsavime nepasirodė.

Trečiadienį kiekvieno iš 11 Lietuvos europarlementarų balsas gali būti lemiamas.

Plačiau apie Gamtos atkūrimo reglamentą: https://www.akoalicija.lt/veikla/2023-04-03-gamtos-atkurimo-reglamentas

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *