Paskutinįjį balandžio savaitgalio gamtos festivalis „Vidur girių“ į Dzūkijos nacionalinį parką pritraukė didžiulį dalyvių būrį. Į Marcinkonis atvyko beveik 400 gamtos mylėtojų, kurie mėgavosi ne tik šiltais pavasariniais saulės spinduliais, bet ir puikia kompanija bei gausybe pačių įvairiausių festivalio veiklų.

„Šis festivalis – vienas laukiamiausių mūsų metų renginių, nes leidžia ne tik susiburti nuostabioje Dzūkijos gamtoje, bet ir suteikia retą galimybę lėtai įsibūti, ramiai patyrinėti bei pasimėgauti jos garsais. Dalyviai gauna progą padiskutuoti su gamtininkais, pasisemti iš jų žinių, o taip pat – išgirsti pačių įdomiausių istorijų iš vietinių gyventojų“ – apie renginį pasakoja jo koordinatorius, Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.

Renginio programa prasidėjo šeštadienio vidurdienį Marcinkonių traukinių stotyje, kur dalyvius pasitiko istorikė-etnografė Virginija Pugačiauskienė, pristačiusi šios stoties istoriją, jos įtaką vietiniams gyventojams. Susirinkusieji vaišinosi arbata ir skanavo dzūkiškus pyragaičius, o pasistiprinę keliavo į pagrindinę festivalio erdvę, įsikūrusią šalia Marcinkonių lankytojų centro.

Atvykusieji galėjo išsirinkti net iš keturių skirtingų žygių, kuriuos vedė patyrę gamtininkai bei ekspertai. Kaip ir kasmet, žygiai buvo viena populiariausių festivalio veiklų, o šiemet įtrauktas naujas maršrutas „Mitologiniais Pagrūdžių takais“ su kultūros paveldo specialiste Dalia Blažulionyte sulaukė neįtikėtinos sėkmės – į jį vietų nebeliko vos po kelių minučių nuo registracijos pradžios. Tie, kurie neišėjo į „Meškos šikną“, klausyti paukščių ar susipažinti su laukiniais dažančiais augalais, liko pramogauti pagrindinėje festivalio erdvėje.

Čia ir vaikų, ir suaugusiųjų laukė aibė užsiėmimų. Norintieji galėjo mokytis rankdarbių, išsidrožti žaislą, daugiau sužinoti apie drevinę bitininkystę ar grybavimo tradicijas, pasigaminti inkilą ar net šluotą. Taip pat, apsipirkti vietinių amatininkų ir ūkininkų turgelyje. Išsiilgę ramybės galėjo sudalyvauti „Miško pasiklausymuose“, kur išgirdo, patyrė ir pajatė Marcinkonių miško garsovaizdį.

Vaikai linksminosi žaisdami tradicinius piemenėlių žaidimus, o patys drąsiausi dalyvavo gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ organizuotoje veikloje, kur galėjo „paspausti“ vilkui leteną ir net gi sudalyvauti masiniame „susikaukime“.

Vakarėjant susirinkusieji buvo pakviesti jaukiai įsitaisyti pušyne ant kitkų bei pasikalbėti apie Dzūkijos žemyninių kopų atkūrimą ir jų biologinę įvairovę. Čia dr. Žydrūno Preikšos ir dr. Mindaugo Lapelės vedamoje diskusijoje aptarta šių kopų atsiradimo istorija, svarba ir atkūrimo aspektai.

Temstant festivalis persikėlė į Kastinio ežero pašonę, kur gausus būrys dalyvių įsikūrė palapinių miestelyje. Čia dzūkiška vakaronė prie laužo prasidėjo bendro laužo įžiebimu naudojant titnagą. Magiškas vakaras tęsėsi su ansamblio folkloro ansamblio „Varangė“ traukiamomis dainomis, kurias papildė vietos mitologiniai pasakojimai.

Naktis buvo trumpa, nes dar neprašvitus dalyviai patraukė į žygį, kur gamtosaugininko Evaldo Klimavičiaus lydimi Čepkelių raiste klausėsi įstabaus gervių koncerto. Prieš bendrus dzūkiškus pusryčius norintieji dar turėjo galimybę pasiklausyti dr. Mindaugo Lapelės paskaitos apie kerpšilius, o vėliau grįžo į stovyklavietę numigti ir dar pasimėgauti nuostabia Dzūkijos gamta.