Spalio 7 d. Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kaimo kultūros ir bendruomenės namuose vyko seminaras „Neariminė žemdirbystė ir kelias į sveiką dirvožemį: JAV patirtis“. Baltijos aplinkos forumo ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) narių organizuoto susitikimo dalyvius pirmas pasveikino LNTŽA pirmininkas, Kalviuose gyvenantis ir ūkininkaujantis Jonas Venslovas. Jo teigimu, tausojamosios žemdirbystės atstovams ir smalsu, ir vertinga sužinoti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi tvarų ūkį kuria JAV žemdirbiai.

Youtube platformoje galite stebėti viso seminaro vaizdo įrašą.

Iniciatyva kalbėtis apie neariminę žemdirbystę

JAV ambasados Lietuvoje ir VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ kvietimu tvaraus žemės ūkio ekspertė K. Fritsche mūsų šalyje viešėjo kelias savaites. Per tą laiką ji susitiko su Lietuvos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos pareigūnais ir specialistais, šalies ūkininkais, kuriems rūpi žemdirbystės galimybės ir metodai, didinantys dirvožemio saugos ir aplinkosauginių priemonių naudą. Į susitikimą su LNTŽA nariais viešnią atlydėjo VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas. Šios įstaigos iniciatyva ir buvo surengtas Kalvių seminaras. Į jį suvažiavo ne tik Asociacijos nariai, bet ir jai nepriklausantys tvarios žemdirbystės atstovai. Susirinkusiuosius pasveikino ir Kalvių bendruomenės pirmininkas Gintaras Kepalas, padėkojęs seminarui pasirinkusius jaukius šio kaimo kultūros ir bendruomenės namus.

Pažintis su tvaraus žemės ūkio eksperte K. Fritsche

Susipažindama su Kalvių seminaro dalyviais K. Fritsche papasakojo apie save. Tvaraus žemės ūkio eksperte ji dirba jau 20 metų. Tiesa, žemės ūkio reikalai jai pažįstami nuo vaikystės: Viskonsino valstijoje jos tėvai valdo 1 100 ha ūkį, augina kukurūzus ir soją. Šeima puoselėja tvaraus ūkininkavimo metodus. Prieš kelias dienas K. Fritsche tėtis ir brolis pradėjo kūlimo darbus. Viskonsino valstijoje augimo sezonas trunka apie 110 dienų, šalnos augalų vegetaciją sustabdo lapkričio pradžioje. Daugėja dienų be lietaus, o kai lyja, tai šniokščia kaip ir Lietuvoje – ilgai. Lietaus viskonsiniečiai gauna apie 38 colius per metus. Beje, visą seminarą colius teko versti į milimetrus, akrus – į kvadratinius metrus, svarus – į gramus… Pati K. Fritsche turi nediduką 5 akrų ūkį. Platesnio ūkininkavimo užmojus stabdo darbas.

Misija padėti žemdirbiams vystyti tvarų ūkininkavimą

Gamtos išteklių tarnybos ekspertės darbo misija – padėti žemdirbiams vystyti tvarų ūkininkavimą neprarandant pelningumo: ūkiams padedama rengti projektus, ruošti ūkio planus, tręšimo metodikas.
Amerikoje didelis dėmesys skiriamas vertinant dirvožemio kokybės indeksą – jo fizikines, chemines ir biologines savybes. Ir nors ūkininkas negali tikėtis jokių investicinių paramų, o už hektarą tegauna tik 86 eurus išmokų, jam garantuota lengvatinė paskola, mažesnė draudimo našta, jei jo dirva užtikrina sliekų gausumą, t. y. išsaugotą dirvožemio struktūrą, sureguliuotą rūgštingumo balansą, biologinio azoto, kalio ir fosforo kiekius. Reikiamiems rodikliams pasiekti ir pasitelkiami konsultantai. Dirvožemio tyrimai atliekami rudenį. Vienas pavyzdys imamas iš 5 akrų ploto, kurį sudaro 10 mėginių. Tik azoto tyrimai vykdomi pavasarį. Idealios dirvožemio kompozicijos siekiamybė – 25 proc. vandens, tiek pat procentų oro, 45 proc. mineralinių ir 5 proc. organinių medžiagų. Rekomendacijas rengia nepriklausomi institutai: matuojama, sveriama, tiriama, skaičiuojama – siekiama derliaus geriausio rezultato mažiausiomis sąnaudomis.

Neariminės žemdirbystės skirtumai

JAV ūkininkas priemonėse ir programose dalyvauja savanoriškai, ir tik sutinkantieji ūkininkauti pagal nustatytas taisykles – laikytis dirvožemio apsaugos reikalavimų – gauna minėtas lengvatas. Pagrindiniai reikalavimai – dirvos paviršiaus apsauga augalinėmis liekanomis, maksimalus augalinių šaknų gyvavimas ištisus metus, minimalus cheminis ir fizikinis dirvožemio eikvojimas. Anot K. Fritsche, Lietuvoje ryškiausias neariminės žemdirbystės principas – plūgo nenaudojimas. Lietuviai ūkininkai ginčijo: jie irgi, kaip ir amerikiečiai, žemės nejudina, vykdo sėjomainą, sėja tarpinius augalus, plotą dengia augalų liekanomis – ir ten, ir čia vertinamas anglies ir azoto santykis. Tačiau mūsiškiai sutiko, kad dirvožemio kokybės indeksui nustatyti dar neteikiamas toks didelis dėmesys. Be to, Lietuvoje nėra išgryninti juostinės sėjos „Strip-till“ ir tiesioginės „No-till“ žemdirbystės principai. Ekspertės K. Fritsche nuomone, amerikiečiai daug didesnį dėmesį skiria dirvožemio struktūrai, o lietuviai gali pasigirti ūkio biologine įvairove.

Motyvacija imtis neariminės žemdirbystės

– Jei amerikiečiai negauna išmokų, kas juos motyvuoja imtis neariminės žemdirbystės? – rūpėjo sužinoti Kalvių seminaro dalyviams.
– Padidėjęs pelningumas, – nusišypsojo ekspertė K. Fritsche.
Ekologinė, mažai trąšų naudojamo amerikietiško ūkio produkcija superkama daug brangiau nei kiekybės siekiančių ūkių.
– Vadinasi, mes jau pralenkėme Ameriką! – kalbėjo neariminės žemdirbystės atstovai, nors, panašu, ekspertė ne iškart juos suprato. 
Lietuvoje vis dar dėliojamas išmokų puoselėjantiesiems neariminę žemdirbystę dydis. Ar jos atstovai jau gali pretenduoti į aukštesnes derliaus supirkimo kainas nei daug trąšų naudojantis ūkis? Kas gi motyvuoja Lietuvos nearimininką? 
Tvarus ūkis. Mažesnis į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekis. Saugesnė aplinka. Juntamas pasitenkinimas dėl galimybės dalyvauti klimato kaitos programoje. Tai daroma jau bene 15 metų be jokio papildomo užmokesčio, be valdžios dėmesio. Tai ir yra lietuvio nearimininko motyvacija. Tiesa, nemažai sutaupanti trąšoms, o neariant – ir degalams.

Dirvožemio įtaka klimato kaitai

Ekspertės duomenimis, dirvožemis – didžiausia anglies talpykla. Arimas atlapoja jos duris. Jei žemė sugertų visą atmosferos CO2, talpykla užsipildytų tik 40 proc. Tad viso pasaulio ūkininkai gali tapti problemos sprendimu. Neariminė žemdirbystė ir Amerikoje, ir Lietuvoje yra veiksmingas žemės erozijos stabdys, gruntinių vandenų apsaugos būdas. Seminare buvo atliktas eksperimentas: į vieną stiklainį su vandeniu įdėta dirvožemio, tapataus neariminės žemdirbystės ūkiui, į kitą – plūgu nuolat judinamos žemės gniužulas. Pastarasis pavyzdys ėmė brinkti ir, neišlaikęs savo struktūros, subyrėjo į dugną. Gi nearimininkas išliko paviršiuje, įrodydamas, kad savo tvarumu gali apsaugoti gruntinius vandenis, o Viskonsino valstijos ūkius, išsidėsčiusius palei Misisipės upę, – nuo vis dažniau pasitaikančių potvynių. Vienas organinės dirvožemio dalies svaras išlaiko 20 svarų vandens. 
– Jei mes susitvarkytume savo dirvožemį, įveiktume ir potvynius, – sakė ekspertė.

Kiti klausimai

– Ar teko gamtoje matyti juodą pūdymą? – klausė ekspertė.
– Po šernų, – visus prajuokino seminaro dalyvis.
Tad apsvarstytas ir juodojo pūdymo klausimas. Amerikiečiai vienu metu suvoluoja tarpinį pasėlį žaliajame pūdyme ir tuo pačiu važiavimu sėja grūdą. Lietuvoje dar nematytas dalykas – tarpiniai, žiemą pakenčiantys augalai į pagrindinę kultūrą sėjami iš lėktuvo: saugoma dirva, taupomas laikas.
Ar senos JAV neariminės žemdirbystės tradicijos? Per 30 metų.
Kiek JAV skaičiuoja neariminės žemdirbystės atstovų? Apie 60 proc. visų ūkininkų.
Ekspertė sukluso išgirdusi klausimą apie šliužus, kamuojančius Lietuvos ūkius. Panašu, kad Amerikos ši invazija nepasiekė, arba šliužai neliečia kukurūzų ir sojos. Beje, ar yra kitokia sėjomaina nei pastaroji? Ją daugiausia sudaro dirvožemį gerinančių ir alinančių kultūrų kaita.
Visgi, anot viešnios, nei Amerikoje, nei kur kitur nėra teisingo ar neteisingo kelio neariminės žemdirbystės link: yra tik trasa, į kurią reikia įšokti. Tada jau pats dėlioji savo žingsnius.

LNTŽA informacija