Kadangi intensyviai kviečiame į Nacionalinį šienpjovių čempionatą, nusprendėme, kad atėjo metas pakalbėti apie Vilniaus pievas.

Nors visos pievos turi būti šienaujamos, pagrindinis klausimas – kaip dažnai? Mes palaikome sprendimą Vilniaus miesto žaliųjų erdvių nešienauti dažnai. Kodėl?

Urbanizuotoje teritorijoje – erdvės žmonėms ir gamtai 

Pirmiausiai, turime žinoti, kad mieste – urbanizuotoje teritorijoje – žaliosios erdvės yra skirtingos. Vienos, kurias galime skirti gamtai, kitos – žmonėms. Žaliosios erdvės žmonėms ir jų poilsiui – tokios kaip pieva prie Baltojo tilto – gali būti šienaujamos ir dažniau, jas pritaikant vilniečių poilsiui ir rekreacijai. Tuo tarpu, sunkiau prieinamos pievos – upių krantinės, statūs šlaitai, kitos žaliosios salos – neprivalo būti nušienautos „ežiuku“, nes jos nėra skirtos žmonių vaikščiojimui.

Žaliosios erdvės padeda gamtai ir žmogui

Antra, ką suteikia miestui laisvai augančios žaliosios erdvės?

1. Reguliuoja temperatūrą ir drėgmę: žaliosiose zonose yra vėsiau karštomis dienomis, nes pieva sausroje lėčiau atiduoda drėgmę. Esant liūtims, jos sulaiko lietaus plaunamą gruntą.
2. Tokios pievų atliekamos funkcijos yra gyvybiškai reikalingos miestui, ypač jaučiant klimato kaitos pokyčius: dažnai besikartojančius sausros ir liūčių epizodus.
3. Tokios erdvės taip pat valo vandenį, suteikia namus sparčiai nykstantiems vabzdžiams, kitiems smulkiems gyviams.

Pievų šienavimas mieste

Trečia, kaip dažnai turėtume valyti žaliąsias erdves mieste?

1. Gamtai skirtos žaliosios zonos gali būti šienaujamos 1 – 2 kartus į metus, ir tai tuomet, kai augmenija yra pilnai suaugusi – po Joninių ar Petrinių.
2. Tik taip šienaujama pieva spėja užsisėti ir palaiko augalijos įvairovę. Ją pjaunant tuomet, kai ji dar nėra pilnai suaugusi, ji ne tik nespėja užsisėti. Ji dar ir išdega, ir nebeatlieka nei vienos pievai būdingos funkcijos.
3. Pievelės, kurios skirtos gyventojų poilsiui, gali ir turi būti šienaujamos dažniau.

Brrrr erkės

Ketvirta – o kaip dėl erkių?

1. Erkių gausėja ne dėl žolės aukščio, o dėl šylančio klimato: šiltomis žiemomis jos nežūsta. Kita priežastis – didelė šunų skaičiaus koncentracija miestuose bei didelis žmonių mobilumas, dėl kurio yra didesnė tikimybė augintiniui susitikti erkę: būtent šunys yra pagrindiniai jų nešiotojai.
2. Šiuo atžvilgiu žolės aukštis keičia tik tai, kad aukštoje žolėje erkė lengviau randa būdą įsitaisyti ant šeimininko odos ar kailio. Bet mes jau aptarėme, kad nešienaujamos miesto žaliosios zonos nėra skirtos žmonių vaikščiojimui, tiesa?

Pasaulinė patirtis

Penkta, ką apie tai sako pasaulis?

1. Moksliniai tyrimai rodo, kad vešliai augančios ir gyvos žaliosios zonos palaiko biologinę įvairovę mieste ir yra vertingos miestui.
2. Mūsų kaimynai lenkai jau praėjusiais metais daugelyje miestų leido pievoms augti laisvai ir nevaržomai.
3. Jei neįtikina kaimynai, pažiūrėkime į britus – šie irgi vos prieš metus priėmė sprendimą daugelyje miestų laisvai augti pievoms. Netgi Kembridže!

Galbūt Vilnius per mažai gyventojams aiškino savo sprendimą, gal per radikaliai ėmėsi nešienavimo taktikos, gal ne visur teisingai nusprendė, kur pjauti ar nepjauti, ar ne iki galo tinkamai įgyvendino savo sprendimus, bet iš esmės tai – daugeliu atžvilgių teisingas sprendimas!

Juk būtent dėl to, kad Vilniuje gausu žaliųjų erdvių gamtai, jį ir vadiname žaliuoju Vilniumi!