Šienavimo dalgiu entuziastai kviečia prisiminti senąjį amatą gražinant veją savo kieme, net jei jis – mieste. Dalgis – aplinkai ir kaimynams draugiškesnis žolės pjovimo įrankis nei žoliapjovė ar žolės trimeris. Įgudus dalgiu mosuoti, šienavimas tampa savotiška meditacija ir mankšta, kurioje dirba visi kūno raumenys.
Šienauti dalgiu lengviau ir saugiau nei žolės trimeriu
„Pirmiausiai noriu paneigti mitą, jog šienauti dalgiu yra sunku ir pavojinga. Svarbiausia – nusiteikti įvaldyti šį amatą. Kaip ir dirbant bet kuriuo kitu įrankiu, iš pradžių reikia jį pažinti, tai galioja ir šienavimui dalgiu. Pasirinkus tinkamą dalgį, išmokus reikiamų judesių, pjauti žolę yra lengviau ir saugiau nei trimeriu. Pastarajam reikia apsaugų ir ypatingo atidumo, kad pjovėjas nesusižalotų. Be to, trimeris sunkus, tvirtinamas prie juosmens, jį reikia išlaikyti ir dar kilnoti. Dalgis gerokai lengvesnis, saugesnis ir mobilesnis“, – šienavimo dalgiu privalumais dalijasi gamtininkas Giedrius Vaivilavičius.
Vaivilavičius priduria, kad dalgis leidžiasi valdomas: šienautojas gali valdyti savo judesius ir numatyti jų pasekmes. Tuo tarpu pjaunant trimeriu, įrankį ne visuomet įmanoma suvaldyti ir išvengti žalos greta augusiam medeliui ar tvorai. Tai ypač svarbu, kai žolė yra pjaunama greta pastato, tvoros, aplink medelius ar krūmus.
„Pjaunant dalgiu, pjovėjas yra šeimininkas, o ne dalgis. Tuo tarpu pjaunant žolę trimeriu, įrankis valdo pjovėją. Taip ir nenorėdami galime sužaloti medžio kamieną ar pastato pamato apdailą“, – tvirtina gamtininkas.
Anksčiau dalgiu šienavo vyrai ir moterys
Giedrius pats dažnai šienauja dalgiu. Šį amatą jį perėmė iš abiejų savo senelių – jį žavėdavo, kaip seneliai prityrusiais judesiais išpustydavo dalgį ir imdavosi darbo. Jis pamena, kad anksčiau kaime buvo įprasta sakyti, kad jei dalgiu negebi praeiti savo pievos, anoks tu vyras.
„Šį darbą gebėdavo nudirbti beveik kiekvienas, ir moterys mokėdavo žolę pjauti dalgiu. Apie tai pasakoju norėdamas padrąsinti dabartinius sodybų ar nuosavų būstų savininkus atrasti šį seną, bet patikrintą būdą pjauti žolę. Tereikia susirasti žmogų, kuris pjauna dalgiu ir gali pasidalinti savo patirtimi“, – sako G. Vaivilavičius.
Vienas iš būdų daugiau sužinoti apie šienavimo dalgiu subtilybes – atvykti į Nacionalinį šienpjovių čempionatą, kuris vyks rugpjūčio 6 dieną Rupkalvių kaime, Šilutės rajone.
Šienpjovių čempionate – varžytuvės ir šienpjovių mokykla
Tai, kad šis amatas yra įveikiamas ir moterims, rodo praėjusių metų „Metų šienpjovė“ Dovilė Staponkienė, greičiausiai tarp moterų nušienavusi 100 m ilgio žolės atkarpą. Dovilė šienauti išmoko savarankiškai, todėl vertina kiekvieną galimybę daugiau sužinoti apie pamėgtą amatą.
„Labai džiaugiausi, kad Nacionaliniame šienpjovių čempionate susirinko daug šienavimo profesionalų, kurie perėmė amatą iš kartos į kartą ir turi tokių žinių, kurių mes, savamoksliai, neįgijome“, – dalijasi D. Staponkienė.
Kasmet į Nacionalinį šienpjovių čempionatą besiburiantys amato puoselėtojai ne tik rungtyniauja, bet ir dalijasi patarimais, kaip išsirinkti tinkamą dalgį, kaip jį pustyti ir kaip juo naudotis. Šįmet dalyvių laukia ir speciali edukacinė programa.
„Šiemet čempionate yra laukiami tiek patyrę, tiek pradedantys šienpjoviai. Taip pat ir tie, kurie dar nėra laiką dalgio rankoje. Bus speciali šienpjovių mokykla, kurioje bus galima mokytis šienauti dalgiu grupėse ar individualiai, o po jos – specialios varžytuvės dėl „Dalgio debiuto“ titulo“, – pasakoja Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius Žymantas Morkvėnas.
Čempionatą remiančios įmonės „SBA Urban“ NT plėtros vadovas Arnas Bušmanas vadovas teigia, kad įmonei svarbu prie prisidėti unikalaus kultūrinio paveldo išsaugojimo.
„Mums svarbu prisidėti prie renginio, kuris apjungia miesto ir kaimo kultūras, suteikia galimybę vieniems iš kitų pasimokyti. Kviečiame miestiečius – ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir iš tolimesnių miestų – atvykti su šeimomis ir vaikais, prisiminti senąją Lietuvos kultūrą, pasimokyti šienavimo įgūdžių ir sudalyvauti pradedančiųjų rungtynėse“, – kviečia čempionatą remiančios įmonės „SBA Urban“ NT plėtros vadovas Arnas Bušmanas.
Svarbiausia – kokybiškas dalgis ir tinkamas jo sureguliavimas
Šienauti nėra sunku, kai dirbama su gerai paruoštu dalgiu. „Viską lemia dalgio geležtės sureguliavimas ir dalgio rankenos aukštis. Tinkamai sureguliavus geležtę ir atitaikius dalgį pagal ūgį, šienaujant tarsi pats dalgis tave neša. Pagauni ritmą ir net nejauti, kaip nušienauji kelis pievos hektarus. Turint gerai paruoštą geležtę, šienavimas dalgiu nieko nenusileidžia pjovimui žoliapjove“, – sako G. Vaivilavičius, dažnai dalgiu taip pjaunantis kelių hektarų pločio pievą.
Dalgio geležtė yra plakama ir pustoma. Kieto plieno plaktuku plakama reguliariai, nupjovus vieną – du hektarus žolės. Kuo kietesnė žolė, kuo daugiau kurmrausių – tuo dažniau teks plakti. Tuo tarpu pustyti reikia kas keliasdešimt metų nupjauto pradalgio.
„Pustydami dalgį, ploniname ir aštriname dalgio geležtę tiek, kiek to reikia žolės pjovimui. Dalgio geležtė ploninama ją plakant kietesniu plieno plaktuku. Taip plakama geležies vieta plonėja, tankėja ir aštrėja. Miesto žmogui tai gali iš pradžių skambėti pavojingai – aštrus daiktas, kurį dar labiau aštriname. Todėl geriau patikėti šią užduotį prityrusiems šienautojams, bent jau pradžioje. Kita vertus, dabar yra ir modernių įrankių, kurie šį darbą palengvina pradedantiesiems“, – priduria G. Vaivilavičius.
Visgi, kaip sako gamtininkas, naudojantis dalgiu, didžiausia rizika yra ne tuomet, kai jis pustomas ar juo pjaunama. Pavojų keliame tik tuomet, kai neatsargiai dalgį paliekame pievoje, tad reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
Šienavimas dalgiu išsaugo pievų ir pievelių gyvybę
Šienavimo entuziastas Žymantas Morkvėnas sako, kad dažnas miestietis, savo pievą pjaunantis elektriniais ar benzininiais įrankiais, nežino tokio vejos gražinimo pasekmių.
„Pirmiausiai, žoliapjove pjauname daug ir dažnai, nesulaukę augalų žydėjimo. Augalai neturi galimybės subrandinti sėklų ir pasisėti, pievoje išnyksta augalų įvairovė. Antra, žoliapjove ar trimeriu pjaudami kenkiame pievos gyventojams – nuo paukščių iki vabzdžių. Vieniems keliame triukšmą ir juos išbaidome, o kitus pjovimo metu tiesiog sunaikiname. Dalgiu pjaudami esame pastabesni pievos augalams ir gyventojams, išsaugome jų įvairovę, o tuo pačiu – ir pievos gyvybę“, – dalijasi Ž. Morkvėnas.
Dėl šių priežasčių ir Nacionalinis šienavimo čempionatas vyksta pievose, kuriose peri rečiausias Europoje giesmininkas – meldinė nendrinukė.
Norinčius rungtyniauti dėl šienavimo greičio ir kokybės, kviečiame registruotis į varžytuves.
Norinčius susipažinti su šienavimo dalgiu amatu, kviečiame atvykti į edukacinius renginius, apie kuriuos pranešime netrukus.
Komentarų nėra