Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, saugančių turtingas gamtine įvairove pievas

Vis labiau ryškėjanti pavasario saulė budina laukų ir pievų gyventojus kaupti jėgas ir visiems mums parodyti įvairiaspalviais žiedais nuklotus žalius kilimus, kuriuose gausu tyliai plušančių, garsiai giedančių ar kitaip pavasario džiaugsmą skleidžiančių gyvių. Po ilgos žiemos ir vis dar nesitraukiančio vėsaus pavasario žemė kantriai laukia ūkininkų rankomis beriamos sėklos. Džiugu, kad vis daugiau mūsų šalies žemdirbių, siekdami išsaugoti gamtos vertybes, renkasi palankų gamtai ūkininkavimo būdą. Laikydamiesi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų jie rūpinasi mūsų šalies kraštovaizdžiu, saugo išlikusius natūralius gamtos kampelius. Prasidėjus deklaravimui, kviečiame ūkininkus, turinčius savo valdose specifinių pievų, prisidėti prie šių plotų tvarkymo, kad jie taptų saugiais gyvųjų organizmų – gausybės augalų, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių, namais. Parama už specifinių pievų tvarkymą teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

Veikla „Specifinių pievų tvarkymas“ siekiama paskatinti žemdirbius, mažinti aplinkosaugos požiūriu svarbių pievų naudojimo intensyvumą, jų produktyvumą bei vykdyti vėlesnį šienavimą. Veikla gali būti vykdoma Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotuose. Šie plotai skelbiami Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) elektroniniame žemėlapyje.

Praėjusiais metais pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso buvo pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“ pateikta 311 paraiškų, deklaruotas plotas siekia 2 166 ha.

2020 m. aktyviausiai paraiškas teikė Tauragės apskrities (62 paraiškos), Klaipėdos apskrities (60 paraiškų) ir Utenos apskrities  (58 paraiškos) ūkininkai. Vilniaus apskrityje buvo pateiktos 29 paraiškos, Panevėžio apskrityje 25, Telšių apskrityje 23, Šiaulių apskrityje 19, Marijampolės apskrityje 15, Kauno apskrityje 12 ir Alytaus apskrityje 8 paraiškos.

Nepanaudotas plotas – per 74 tūkst. ha

Iš viso Lietuvoje specifinių pievų nustatyta per 76 309 ha. Atsižvelgiant į plotus, už kuriuos jau paprašyta paramos pagal minėtą veiklą, dar lieka didžiulis neišnaudotas potencialas – per 74 tūkst. ha ploto, kurį ūkininkai galėtų prižiūrėti ir tvarkyti. Daugiausiai jų yra Šilutės ir Pagėgių rajonuose. Taip pat nemažai Vilkaviškio, Kalvarijos ir Lazdijų rajonuose.

Nusprendę dalyvauti veikloje „Specifinių pievų tvarkymas“ ūkininkai gali tai padaryti žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu, kuris prasidės netrukus – balandžio 12 d. Specifinių pievų plotus ūkininkas gali tvarkyti savo nuožiūra pasirinkęs atitinkamą jų sutvarkymo būdą – šienavimą arba gyvulių ganymą.

Vėlesnis šienavimas ir ekstensyvus ganymas

Veikla „Specifinių pievų tvarkymas“ skatina biologinės įvairovės atkūrimą ir išsaugojimą aplinkosaugos požiūriu svarbiose pievose. Biologinės įvairovės palaikymui ir apsaugai vienas svarbiausių veiksnių yra šienavimo pradžia. Ji vėlyvesnė negu įprastai pagal nusistovėjusią praktiką, kai šienauti pradedama birželio pirmoje pusėje. Gamtininkai pastebi, kad būtent tai ir yra viena svarbiausių priemonių, padedanti išlaikyti vabzdžių, o ypač drugių, populiaciją. Taip pat vėlesnis šienavimas prisideda ir prie pievinių paukščių apsaugos, nes daugumos jų jaunikliai jau būna pradėję skraidyti. Šienavimo data svarbi ir sėklomis besidauginantiems augalams, vėlesnis šienavimo laikas leidžia subrandintoms sėkloms pasklisti pievoje. Taip pat, stabdant šių pievų arimą, prisidedama prie klimato kaitos švelninimo.

„Vykdant šią veiklą galima pasirinkti pievų tvarkymo būdą –  jas ganyti arba šienauti. Jei pasirenkama ekstensyviai ganyti, tai taip pat sukuria palankesnes sąlygas paukščių veisimuisi ir mažina gyvulių poveikį specifinėms augalų rūšims.  Jei gyvulių būtų daugiau, susidarytų didesnis mėšlo kiekis ir jis tręštų pievą, žolė būtų intensyviai nugraužiama ir tai sudarytų nenatūralias sąlygas pievoms – vertingi augalai bei jų bendrijos neišlaikytų konkurencijos sąlygų ir užleistų vietą gamtiniu požiūriu menkaverčiams žolynams. – apie gamtosauginę šios priemonės prasmę kalba Baltijos aplinkos forumo gamtininkas Justas Gulbinas.  – Draudimas žolę smulkinti taip pat prisideda prie pievų gyventojų gerovės, nes taikant šią praktiką žūsta daug vabzdžių, varliagyvių ir kitų smulkių gyvūnų, o dirvos paviršiuje suformuojamas negyvos augalų biomasės sluoksnis, kuris sutrikdo dirvos aeraciją bei trukdo atsikurti natūraliai pievos augalijai. Smulkinta žolė ilgainiui suyra, tačiau ši „trąša“ palanki tik nedaugeliui augalų, todėl pievos augalija sparčiai nuskursta. Nuolatos smulkinant išlyginami kupstai – vieta gyvūnams slėptis, o esant aukštesniam vandens lygiui ir  – sukti lizdus.” – tvirtina J. Gulbinas.

Gamtiniu požiūriu prioritetinės seniūnijos

Pagal poveikį gamtai specialistai išskyrė prioritetines seniūnijas (pažymėtos žemėlapyje), kuriose itin svarbu skatinti ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas šiai priemonėsAgrarinė aplinkosauga ir klimatas veiklai. Išskirtose teritorijose arba aptinkamos labai vertingos, retos, Europos mastu saugomos pievos ir šlapynės, arba jose pievų iš šlapynių plotų likę taip mažai, kad jų apsauga gali reikšmingai pagerinti gamtinės aplinkos būklę. Išsaugant tokias buveines palaikoma kraštovaizdžio įvairovė (mozaika), kuri ypač reikalinga įvairiems sparčiai nykstantiems augalams ir gyvūnams.

Seniūnijos, kuriose itin svarbu skatinti pievas ir šlapynes palaikančias priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas. Viena tokių veiklų – „Specifinių pievų tvarkymas“.

Kompensacinių išmokų dydis

Parama bent iš dalies kompensuoja ūkininkų įdėtą triūsą bei kantrybę laukiant taisyklėse nustatyto vėlesnio šienavimo termino, dėl kurio šienas kažkiek praranda savo biologinę vertę. Išmokų dydis už įsipareigotų specifinių pievų plotų tvarkymą ir priežiūrą – 69 Eur už ha.

Įsipareigojimai

Vykdydami veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:

  • nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis;
  • neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų;
  • nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (išskyrus gyvulių ganymą), neskleisti nuotekų dumblo;
  • pasirinkti pievų sutvarkymo būdą, kai ganomi gyvuliai:
    • laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu juos ganyti ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha pagal priemonės veiklą deklaruotame plote;
    • gyvulių ganymo laikotarpis – nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.;
    • privaloma nenuganytos žolės likučius nušienauti iki spalio 15 d.
  • pasirinkti pievų sutvarkymo būdą, kai šienaujama žolė:
    • šienavimą pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d.;
    • nušienautos žolės nesmulkinti ir nepaskleisti. Žolė iš lauko turi būti išvežta, nušienauta iki spalio 15 d.
Norime paraginti ūkininkus, dar iki šiol nepasirinkusius gamtai palankaus ūkininkavimo, apsvarstyti galimybę dalyvauti kurioje nors iš 13 priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų. 2020 m. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles rasite čia.
nma.lt informacija

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *