„Kadangi žemės ūkis tūkstantmečiais buvo vyraujanti žmonių veikla, Europoje ir Lietuvoje susiformavo daug pusiau natūralių gamtinių buveinių, kurios yra visiškai priklausomos nuo tolimesnės žmogaus veiklos, – teigia Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Prakapienė, atsakinga už agrarinės aplinkosaugos sritį. – Tai gyvūnų ir augalų rūšių įvairove pasižyminčios pievos, medžiais apaugusios ganyklos. Net pelkių, kuriose šimtmečiais buvo ganomi gyvuliai, būklė labai priklauso nuo šios veiklos tęstinumo. Todėl jokiu būdu nereikėtų supriešinti ūkininkų ir gamtosaugos, nes būtent ūkininkų vaidmuo yra esminis saugant agrarinio kraštovaizdžio biologinę įvairovę“, – tvirtina A. Prakapienė.

Žemės ūkio srityje jau yra sukurtos ir toliau tobulinamos priemonės, kuriomis gali naudotis darnumo su gamta ieškantys ūkininkai. Viena tokių priemonių – agrarinė aplinkosauga. „Lietuvos kaimo plėtros programoje“ numatyta priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ apima net 13 skirtingų veiklų.

Visos šios veiklos viena ar kita forma prisideda prie gamtos tausojimo. Vienos padeda išsaugoti perinčius paukščių jauniklius, kitos saugo dirvožemį nuo erozijos, trečios – vandens telkinius nuo taršos, dar kitos – skaido biologinės įvairovės dykynėmis virtusius didelius monokultūrinius laukus. Reikia tik pasirinkti, kas konkrečioje vietoje aktualiausia, kokią gamtinę produkciją ūkininkas nori sukurti.

Vis dėlto, kritiškai svarbus darnaus ūkininkavimo vaidmuo ir tokio ūkininkavimo kuriama vertė dar nėra gerai suprantami. „Labai keista, tačiau kartais tenka išgirsti, jog agrarinei aplinkosaugai savo laukus deklaruojantys ūkininkai yra pašiepiami savo kolegų. Jie vadinami netikrais arba „sofos“ ūkininkais, nes neva nekuria jokios produkcijos, nieko negamina. Bet iš tiesų yra priešingai, – tvirtina Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas ir ūkininkas Žymantas Morkvėnas. – Nuo kai kurių agrarine aplinkosauga užsiimančių ūkininkų veiklos priklauso net likusiųjų ūkininkų produkcija. Paimkime kad ir ūkininkus, ariamojoje žemėje užsėjančius daugiamečių žolių juostas. Šios juostos tampa ne tik oaze ir jauniklių perėjimo vieta agrarinio kraštovaizdžio paukščiams, bet ir padeda prasimaitinti bitėms, kurioms dideli monokultūrų laukai yra pražūtingi. O visi gerai žinome, kad nelikus apdulkintojų, neliktų ir derliaus“.

Pasak gamtosaugos eksperto, agrarinės aplinkosaugos priemonėms deklaruojančių ūkininkų produkcija – kuriamas bendras gamtosauginis ir socialinis gėris, kuriuo naudojasi visa visuomenė. Tai – gausėjanti biologinė įvairovė ir kitos gamtos teikiamos ekosisteminės paslaugos – potvynių rizikos valdymas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimas, vandens valymas, unikalaus kraštovaizdžio išsaugojimas, maistą mums teikiančių vaismedžių ir kitų augalų apdulkinimas, oro gryninimas ir kt.

2020 metais pirmą kartą Lietuvoje atlikta saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ socialinės-ekonominės naudos vertinimo studija leido apskaičiuoti gamtos teikiamą naudą finansiškai. Studija atskleidė, jog „Natura 2000“ teritorijose gamtos teikiamos ekosisteminės paslaugos sudaro 193,7 mln. eurų per metus ir daugiau nei dvigubai viršija sąnaudas šioms teritorijoms prižiūrėti. „Šie skaičiai leidžia suprasti, kad, pasirinkdami gamtai palankias ūkininkavimo praktikas agrariniame kraštovaizdyje ūkininkai kuria konkrečią vertę, kurią galima įvertinti ir finansiškai, – teigia Ž. Morkvėnas.

Taip pat egzistuoja ūkių, kurie gamtinę produkciją suderina su įprastinės produkcijos gamyba. Tai pasiekiama atkartojant šimtametes darnaus ūkininkavimo tradicijas, pavyzdžiui, auginant nedidelį kiekį laisvai besiganančių gyvulių ir tiekiant rinkai aukštos kokybės ekologišką mėsą, kuri tampa vis aktualesnė savo ir planetos sveikata besirūpinantiems žmonėms.

Vis dėlto, pasak ekologiškai ūkininkaujančio gamtosaugos eksperto, sąmoningų novatoriškų ūkininkų atsiranda vis daugiau. Praėjusį pavasarį LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ komanda šalia tradicinių agrarinės aplinkosaugos priemonių pasiūlė išbandyti naują – į rezultatą orientuotą agrarinės aplinkosaugos priemonę gausiai žydinčioms pievoms išsaugoti – ir sulaukė didžiulio ūkininkų susidomėjimo. Atrinkti 25 ūkininkai šią vasarą jau pradės savo nuožiūra taikyti gamtinei įvairovei palankų ganymą ar šienavimą ir stebės, kaip jų ūkininkavimas keičia pievų rūšinę sudėtį, padeda atsikurti retiems, saugomiems augalams. Juos konsultuos patyrę gamtosaugos specialistai.

„Taip pat šiemet su „Naturalit“ projekto komanda ir partneriais iš Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros, Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros pradėsime naują iniciatyvą – paskelbsime „Gero ūkininko čempionatą“, kuris turėtų paskatinti ūkininkus aktyviau užsiimti agrarine aplinkosauga, o visuomenėje didinti supratimą apie svarbią šių ūkininkų kuriamą produkciją – klestinčią gamtą, greta kurios gali sveikai gyventi ir pats žmogus“, – pasakoja Baltijos aplinkos forumo vadovas Ž. Morkvėnas.

Artėjant ūkininkavimo sezonui, gamtininkai ragina apsvarstyti galimybę deklaruoti savo plotus priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloms ir taip prisidėti prie darnesnio sugyvenimo su gamta.