Kviečiame ūkininkus prisidėti prie melioracijos griovių tvarkymo ir jų priežiūros

Atėjęs visų taip lauktas pavasaris ir artėjantis darbymetis verčia ūkininkus sunerimti, ar visuose jų dirbamos žemės plotuose bus galima atlikti suplanuotus darbus taip, kaip geriausia jų ūkiui. Kartais gana ilgai tenka laukti, kol viduryje lauko tyvuliuojantis vanduo iš lėto susigers į žemę ar išnyks pakaitinus kaitresnei pavasario saulei. Kiekviena tokio laukimo diena brangiai kainuoja ne tik ūkininkui, bet ir po žiemos negalinčiai laiku atsigauti žemei, kuri praranda savo vertę. Pagrindinės užmirkusių plotų susidarymo priežastys – neatnaujintos melioracijos sistemos ir neprižiūrėti, apleisti melioracijos grioviai. Melioracijos sistemos ir grioviai – tai pagrindinės arterijos, surenkančios iš dirbamų laukų vandens perteklių. Tad ūkininkus, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turinčius melioracijos griovių, kviečiame prisidėti prie jų tvarkymo ir priežiūros, kad dirbamą žemę ar žemės ūkio naudmenas apsaugotume nuo užmirkimo. Melioracijos griovių priežiūra ir ekstensyvus ūkininkavimas skatinamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis.

„Žinoma, gamtiniu požiūriu geriausia būtų ne žmogaus sukurtos melioracijos sistemos priežiūra, bet natūralių upių vagų atkūrimas, bet turime situaciją kokią turime. Didžiausia šios priemonės gamtosauginė vertė ta, kad teritorijos nesuariamos iki pat griovių – paliekamos apsauginės zonos. Jos stabdo eroziją, derlingo dirvožemio sluoksnio nuplovimą ir maisto medžiagų patekimą į vandens telkinius, –  apie gamtosauginę šios priemonės prasmę kalba Baltijos aplinkos forumo gamtininkas Gintaras Riauba. – Taip pat svarbu, kad intensyvaus žemės ūkio plotuose griovių šlaitai išlieka bene vieninteliais žemės ploteliais, kuriuose veši natūrali ir įvairi žolinė augalija. Tai – tarsi natūralios augalijos genų bankas, kuriame išlieka konkrečios vietovės augalija, prisitaikiusi gyventi skirtingose aplinkos sąlygose: drėgnesnių augaviečių – griovio dugne, sausesnių vietų – griovio šlaituose. Kadangi melioracijos grioviuose vyrauja žolinė augalija, čia įsikuria pievoms būdingos vabzdžių, paukščių ir smulkiųjų žinduolių rūšys. Šios buveinės žmogaus nėra naudojamos, todėl intensyvaus žemės ūkio kraštovaizdyje griovių šlaitai ir jų pakraščiai išlieka bene vienitelėmis vietomis, kur gali išgyventi bent kažkiek įprastų laukinių gyvūnų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad melioracijos grioviai jungiasi tarpusavyje ir kraštovaizdyje formuoja savotišką ekologinį tinklą – migracijos koridorius tiek augalams, tiek gyvūnams. Neretai griovių dugnuose užsistovintis vanduo sukuria sąlygas ir kai kuriems vandens gyvūnams. Čia aptinkami įvairūs varliagyviai, jauniklius išveda net ir kai kurių rūšių antys. Melioracijos griovių priežiūra užtikrina, kad griovių šlaitai neužželtų krūmais, tačiau verta atminti, kad pavieniai krūmai ir medžiai šių buveinių gamtinę vertę tik padidintų. Taigi, jei greta šiai priemonei deklaruotų plotų auga krūmai – palikite juos.” – tvirtina G. Riauba.

KPP priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ veiklose dalyvauja beveik 7 tūkst. šalies žemdirbių, o deklaruotas plotas siekia daugiau kaip 109 tūkst. ha. „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ – viena iš 13 priemonės veiklų, kuria siekiama paskatinti žemdirbius tvarkyti melioracijos griovių šlaitus – nušienauti, iškirsti krūmus ir jų ataugas.

Pastaraisiais metais dėl melioracijos griovių šlaitų priežiūros paramos kreipėsi 283 ūkininkai, jų deklaruotas plotas sudaro 865 ha. Aktyviausiai paraiškas teikė ūkininkai šiose apskrityse: Panevėžio (pateiktos 56 paraiškos), Kauno (pateikta 51 paraiška), Šiaulių (pateiktos 49 paraiškos).Toliau rikiuojasi: Vilniaus apskritis (pateikta 30 paraiškų), Utenos apskritis (pateiktos 26 paraiškos), Telšių ir Marijampolės apskritys (pateikta po 18 paraiškų), Alytaus apskritis (pateikta 14 paraiškų), Tauragės apskritis (pateikta 11 paraiškų) ir Klaipėdos apskritis (pateikta 10 paraiškų).

Neprižiūrėti melioracijos grioviai gali priaugti krūmais, juose kaupsis nešienauta žolė, suprastės melioracijos griovio atliekama vandens surinkimo funkcija, o užsikimšusi sistema užaks taip, kad užmirkstantys dirbami laukai pradės virsti mažais ežeriukais.

Kompensacinės išmokos dydis ir įsipareigojimai

Ūkininkams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, mokama parama atsižvelgiant į pasirinką melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą, ji siekia:

– išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha;

– nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha;

Kompensacinė išmoka mokama už šiuos įsipareigojimus:

  • vykdydami veiklą pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja nesuarti melioracijos griovio šlaito ir 1 metro pločio apsauginės juostos;
  • nenaudoti organinių ir mineralinių trąšų, augalų apsaugos produktų melioracijos griovio šlaite ir 1 metro pločio apsauginėje juostoje;
  • pasirinkti melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą:

 

kai nušienauta žolė yra išvežama:

  • melioracijos griovio šlaitą ir 1 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);
  • pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 1 metro pločio apsauginėje juostoje, iki rugsėjo 30 d.;
  • išvežti nušienautą žolę, iškirstus krūmus ir jų ataugas iki rugsėjo 30 d.;
  • išvežti nušienautą (nesusmulkintą arba susmulkintą) žolę;

kai nušienauta žolė yra susmulkinama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito:

  • melioracijos griovio šlaitą ir 1 metro pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);
  • nušienautą žolę susmulkinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., nesusmulkintą žolę išvežti;
  • pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 1 metro pločio apsauginėje juostoje, iki rugsėjo 30 d.

 

Taigi ūkininkus, kurių deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose yra melioracijos griovių, raginame prisidėti prie jų priežiūros ir dalyvauti paramos lėšomis remiamoje veikloje.

Kviečiame sekti balandžio 12 d. prasidėsiančio deklaravimo aktualijas, naujausius taisyklių pakeitimus, o šiuo metu prašome skirti šiek tiek savo brangaus laiko ir susipažinti su priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ praėjusių metų įgyvendinimo taisyklėmis. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles rasite čia.

nma.lt informacija

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *