Žemdirbiai, kurie teikia paraiškas pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“, skatinami išplėsti apsaugines juostas prie paviršinio vandens telkinių, t. y. skatinami ariamąją žemę apsėti daugiametėmis žolėmis ir jas ekstensyviai prižiūrėti.

Papildomos apsauginės juostos mažina taršą

Šalia upelių vykdoma ūkinė veikla didina vandens užterštumą, kadangi su trąšomis į dirvą patekę biogeniniai elementai skatina dumblių augimą (eutrofikaciją). Organinėms medžiagoms skaidyti bakterijos naudoja deguonį, todėl jo vandenyje mažėja. Dėl šios priežasties žūsta deguonies stygiui jautresni gyvūnai. Šis procesas iš pirmo žvilgsnio atrodytų labai lėtas, tačiau taip nėra, nes padariniai jau šiandien yra gana akivaizdūs ir kelia didžiulį susirūpinimą, o norint juos sustabdyti reikės daug laiko, kantrybės ir visų mūsų pastangų.

Papildomai įrengta 5–10 m apsaugos juosta greta privalomos pagal nacionalinius teisės aktus vandens telkinio apsaugos juostos tampa svarbia apsaugos zona maistinėms medžiagoms patekti į vandens telkinius. Išplėtę apsaugines juostas ūkininkai ne tik pakeičia žemės dirbimo pobūdį, tačiau kartu praplečia teritorijas prie vandens telkinių, kuriose atsisakoma naudoti augalų apsaugos produktus bei trąšas.

Iš dirvų išplautos maisto medžiagos upėmis pasiekia Baltijos jūrą

Veikla „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ prisideda prie vandens telkinių eutrofikacijos (ekosistemų kitimo dėl cheminių medžiagų padaugėjimo) mažinimo. „Ariamą žemę nuo paviršinių vandens telkinių atskiriančios daugiamečių žolių juostos sulaiko maistines medžiagas, jų išsiplovimą į vandens telkinius ir tuo pačiu saugo dirvožemį nuo erozijos. Tai svarbu siekiant mažinti vandens taršą, kuri sukelia žydėjimą, bei gerinti Baltijos jūros vandens kokybę. Juk visos iš dirvų išplautos maisto medžiagos upėmis pasiekia mūsų Baltijos jūrą ir ją teršia. Pastaraisiais metais vis dažniau susiduriame su situacija, kai dėl vandens žydėjimo draudžiama jūroje maudytis. Baltijos jūra – labiausiai užterštas vandens telkinys pasaulyje, o dėl eutrofikacijos jūroje plečiasi „negyvosios zonos“, kurios kritiškai veikia ir žvejybos išteklius“, – mintimis dalijasi Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos specialistas Justas Gulbinas.

Žuvys labiausiai akumuliuoja teršalus. Net jei vieni ar kiti teršalai kurį laiką nepatenka į vandens telkinius, jų vis dar galima aptikti žuvyse. „Nesumažinus taršos masto gali būti, kad ateityje maudymasis ir žvejyba joje liks tik fotografijų albumuose ir prisiminimuose“, – priduria Justas Gulbinas.

Verta paminėti, kad vykdantys veiklą taip pat padeda apsaugoti dirvožemį nuo erozijos. Tikriausiai daugelis pastebėjo, kad ariamosios žemės pakraštys prie vandens telkinių paprastai būna nuokalnėje, todėl apsauginės juostos praplėtimas ir tinkamas jos tvarkymas padėtų sumažinti dirvos eroziją. Stipriai susipynusios daugiamečių žolių šaknys ne tik sutvirtintų purų dirvožemį, bet ir sudarytų stiprų barjerą, pro kurį būtų sunku prasiveržti su tirpstančiu sniegu ar lietaus vandeniu sruvenantiems teršalams.

Kompensacinės išmokos dydis ir įsipareigojimai

Ūkininkams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, mokama parama siekia 221 Eur už ha.

Kompensacinė išmoka mokama už šiuos įsipareigojimus:

• pirmaisiais įsipareigojimų metais, iki liepos 1 d., ariamąją žemę, esančią šalia paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos, privalomos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, apsėti daugiametėmis žolėmis; praplėstos apsaugos juostos plotis gali būti nuo 5 iki 10 m;
• nearti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, organinių (išskyrus tuos atvejus, kai ganomi gyvuliai) ir mineralinių trąšų;
• kartą per metus nušienauti ar nuganyti iki privalomos pagal teisės aktus pakrantės apsaugos juostos (pareiškėjas gali laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti):
• šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 1 d. ir baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.;
• nušienautą ar susmulkintą žolę pašalinti iki rugsėjo 30 d.;
• gyvulius ganyti nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.;
• laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha pagal Priemonės veiklą deklaruoto ploto;
• nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d.

Apžvelgiant 2020 metų deklaravimo rezultatus, veikla „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ nebuvo tarp populiariausių veiklų. Iš viso pateiktos tik 7 paraiškos, deklaruotas 7,36 ha plotas. Tai iš tiesų maži skaičiai, palyginti su didžiausią proveržį pasiekusiomis veiklomis, kurios taip pat padeda gerinti dirvožemio kokybę. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ pateikta 2 440 paraiškų, deklaruota 34 111 ha ploto, „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – pateiktos 824 paraiškos, deklaruota 28 225 ha. Pernai pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto.

Taigi ūkininkus, kurių deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose yra vandens telkinių (pratekančių upių, upelių, ežerų ar ežerėlių, tvenkinių ar pan.), raginame prisidėti prie vandens telkinių taršos mažinimo, kad ir ateityje galėtume maudytis savo jūroje, savo ežeruose, kad nepamirštume Kuršių marių stintos skonio, kad nuostabūs mūsų šalies gamtos vaizdai neliktų tik fotografijų albumuose ir prisiminimuose.

Kviečiame sekti balandžio viduryje prasidėsiančio deklaravimo aktualijas, naujausius taisyklių pakeitimus, o šiuo metu prašome skirti šiek tiek savo brangaus laiko ir susipažinti su KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėmis, taisykles rasite čia.