Trakuose esančiame Totoriškių ežere gamtininkai įrengė dirbtinę salą upinėms žuvėdroms taip sukurdami naujus namus šiems retiems paukščiams. Žuvėdros pastaruoju metu vis sunkiau randa tinkamų vietų perėti ir dėl to nyksta.
„Upinės žuvėdros peri upėse ar ežeruose susidarančiose salose, tačiau šių buveinių labai trūksta – neprižiūrimos jos užželia krūmais. Tokiose buveinėse taip pat yra didelė lizdų paskandinimo rizika dėl valdens dinamikos. Dirbtinės salos – viena iš priemonių sukurti naujus namus šiems paukščiams. Ji pradėta vis plačiau taikyti įvairiose šalyse.” – apie dirbtinių salų naudą žuvėdroms pasakoja tokios salos įrengimą koordinavęs Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.
Pasak gamtininko, nemažą žalą perinčioms žuvėdroms daro ir neatsakingas žmonių elgesys. Lankydamiesi prie upių žmonės kartais net to nežinodami išbaido perinčius paukščius, o be priežiūros palikti lizdai tampa lengvai prieinami plėšrūnams. „Dėl to įrenginėdami dirbtinę žuvėdrų salą Trakuose, ją patraukėme toliau nuo kranto, kad žuvėdros jaustųsi saugios.” – sako G. Riauba.
Žiūrėk apačioje, kaip salą įvertino pačios žuvedros. Pateikiami dvejų metų stebėjimo rezultatai.
Nors dirbtines salas žuvėdroms pastaraisiais metais įrenginėja tiek gamtininkai Lietuvoje, tiek užsienyje, jų įrengimas yra subtilus procesas, reikalaujantis detalesnių tyrinėjimų. „Lietuvos ornitologų draugija ir kitos organizacijos šiuo metu išbando įvairias salų įrengimo technologijas – gamina tiek metalines, tiek medines konstukcijas, galvoja įvairias priemones jauniklių apsaugai, testuoja įvairias plaustų įrengimo vietas. Vienais atvejais žuvėdros įsikuria, kitais – ne. Mes tikimės, kad ši mūsų sala prisidės prie dirbtinių salų technologijos ištobulinimo. Jei kitą sezoną žuvėdrų nesulauksime, bandysime plaustą perkelti į kitą vietą, galbūt – išbandyti kitą inkaravimo technologiją ar atlikti kitus patobulinimus. Bent jau antys mūsų dirbtine sala liko sužavėtos – vos įleidus salą į ežerą jos ten įsikūrė.” – apie salos įrengimą pasakoja Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.
Gamtininkai prašo žmonių nuo dirbtinių žuvėdrų salų laikytis atokiau, ypač – šiltuoju metų laiku, kai ten turėtų įsikurti žuvėdros. „Džiaugtis žuvėdromis labai kviečiame. Tai – nuostabus, grakštus paukštis. Galite pasimokyti atskirti žuvėdras nuo žymiai dažniau sutinkamų kirų. Visgi, gerbkime žuvėdrų privatumą, jų mažylių saugumą ir jas stebėkime su žiūronais nuo kranto.” – žmonių supratingumo prašo G.Riauba
Dirbtinę žuvėdrų salą įrengė Baltijos aplinkos forumas, bendradarbiaudamas su „Colgate”. Anksčiau visuomenė balsavo ir rinkosi vieną iš gamtosauginių iniciatyvų, kurią parems „Colgate” – vertingų pievų atkūrimą ar paukščių apsaugai svarbią iniciatyvą. Viešame balsavime nedideliu skirtumu (51 % ir 49 %) laimėjo iniciatyva, kuria norima padėti paukščiams. Baltijos aplinkos forumas nutarė tikslinę paramą panaudoti dirbtinės salos žuvėdroms įrengimui.
Žuvėdrų sala – kupina gyvybės
2022 m. liepa
Su verslo pagalba praėjusių metų rudenį Trakuose esančiame Totoriškių ežere įrengėme dirbtinę salą-plaustą žuvėdroms. Jau pirmą pavasarį džiaugėmės pirmaisiais gyventojais – žuvėdromis su keliais jaunučiais žuvėdriukais, na o šiemet sala perpildyta retųjų sparnuočių. Šį sezoną plauste perėjo ne mažiau kaip 10 upinių žuvėdrų porų. Ir visos norinčios net netilpo! Dėl perėjimo vietos plauste pavasarį ornitologai matė kovojant apie 30-35 suaugusių paukščių. Šiuo metu dalis jauniklių jau užaugę ir išskridę, o plauste vis dar galima matyti neskraidančių mažylių ir, tikėtina, kiaušinius dar perinčių suaugusių paukščių. Akivaizdu, kad žuvėdroms tokių namų poreikis didžiulis, tad kviečiam ir kitus verslus „įsivaikint“ visą žuvėdrų salą.
Nori „įsivaikinti“ žuvėdrų salą?
Komentarų nėra