Lietuvos-Baltarusijos pasienyje rasta nauja meldinių nendrinukių buveinė

The place on Lithuania-Belarus border where Aquatic Warbler was found.
Vieta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kur buvo stebėtas giedantis meldinės nendrinukės patinas.

Gegužės pabaigoje Lietuvos-Baltarusijos pasienyje tyrinėdami žemapelkes baltarusių ornitologai aptiko giedantį meldinės nendrinukės patinėlį prieš tai nežinomoje teritorijoje – užliejamose pievose greta upės, jungiančios Apvardų ir Drūkšių ežerus, Breslaujos rajone.

„Šioje vietoje upės užliejama pieva pakankamai išplatėja. Tai – atvira viksvinė žemapelkė – tipinė meldinių nendrinukių buveinė. Nors mes neradome daugiau paukščių, tik tą vienintelį giedantį patiną, labai tikėtina, jog šioje vietoje gyvena daugiau retųjų paukščių. Galbūt mums nepavyko jų aptikti daugiau dėl neįtikėtinai aukšto vandens lygio gegužės mėnesį. Upė buvo išsiveržusi iš savo kraštų apie 10-15 centrimetrų. Esant tokiam aukštam lygiui patelės neperi. Dėl to tylūs būna ir patinėliai – kam jiems giedoti?“ – įspūdžiais dalinasi meldinės nendrinukės apsaugos projektą Baltarusijoje koordinuojantis dr. Aleksandr Kozulin.

Dr. Aleksandr Kozulin from Scientific-Practical Center of Natural Resources of the Belarusian National Academy of Sciences
Dr. Aleksandr Kozulin – mokslininkas, tyrinėjantis meldines nendrinukes jau beveik 30 metų.

Hidroelektrinė pakelė vandens lygį

The place of hydroelectric power plant
Hidroelektrinės „Tautų draugystė” vieta

Aukštas vandens lygis nuolat stebimas visuose šio tarpvalstybinio regiono ežeruose paskutinius 30 metų. Tai lėmė dar sovietų laikais Prorvos upėje pastatyta hidroelektrinė, vadinama ,,Tautų draugystė”. Ji pakėlė vandens lygį 1-1.5 m. Šiuo metu hidroelektrinė nebeveikia, bet vandens lygis išliko pakeltas tiek Baltarusijos, tiek Lietuvos ežeruose.

Tarpvalstybinė populiacija gali būti atkurta

„Ko gero iki tol, kol šiame regione buvo pakeltas vandens lygis, meldinės nendrinukės gyveno čia tarptančiose žemapelkėse. Tačiau pakėlus vandens lygį viksvinės pelkės užaugo nendrėmis ir šiems paukščiams tinkamos buveinės išnyko.” – sako dr. A. Kozulin.

Pasak mokslininko, siekiant atkurti šią tarpvalstybinę meldinių nendrinukių populiaciją reiktų atkurti ankstesnį vandens rėžimą ir išvalyti pelkes nuo nendrių bei krūmų.

Lietuvos pusėje meldinių nendrinukių nerado

Vos tik baltarusių kolegoms informavos Lietuvos partnerius apie naujai atrastą meldinių nendrinukių buveinę, jie suskubo patikrinti kaimynines teritorijas Lietuvos pusėje. Vis tik, mūsų šalyje šiame regione meldinių nendrinukių rasti nepavyko.

„Jau kelerius metus Lietuvos pusėje, netoli Apvardų ežero, kartu su vietos ūkininkais atkūrinėjame buveines – valome krūmus, nendres, tikėdamiesi, kad meldinės nendrinukės čia sugrįš. Paskutinė meldinė nendrinukė čia buvo stebėta prieš 12 metų 2008-taisiais. Naujai Baltarusijoje aptiktas paukštis suteikia vilties, kad to sugrįžimo ilgai laukti nereikės.“– sako Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.

Šis naujas atradimas atliktas mokslininkams tyrinėjant pasienio regiono šlapynes ir siekiant nustatyti tinkamas pelkes, kurias reiktų įtraukti į nenutrūkstamo tarptautinio meldinių nendrinukių buveinių tinklo kūrimo strategiją. Tai vykdoma įgyvendinant meldinės nendrinukės apsaugos projektą „LIFE Magni Ducatus Acrola”.

 

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *