Liepos viduryje baigėsi antrasis meldinių nendrinukių apskaitos skaičiavimas. Po jo nustatyta šių metų retųjų giesmininkų populiacija Lietuvoje – rasti 127 giedantys patinai. Tai – 21 paukščiu mažiau nei praėjusiais metais.
Vienas iš meldinių nendrinukių apskaitos vykdytojų, ornitologas dr. Žydrūnas Preikša teigia, jog šis skaičius rodo, jog meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje pastaraisiais metais nedidėja. „2017-tųjų ir 2018-tųjų metų duomenys skatina naujai vertinti populiacijos pokyčius. 2016 m. fiksuotas 247 patinų skaičius dabar atrodo sunkiai paaiškinamas. Kol kas negalime pasakyti, kodėl tais vienais metais populiacija taip padidėjo. Žinoma, tam įtakos turėjo didelis atkurtų buveinių kiekis, bet, kodėl populiacija toliau nedidėja – didelis klausimas. Teisinga būtų vertinti populiaciją ilgesniame laikotarpyje. Toks vertinimas rodo, kad populiacija vis dar smarkiai svyruoja. Tam įtakos, be abejo, turi didelė populiacijų izoliacija (didelis vienos populiacijos nutolimas nuo kitos) ir nestabilios sąlygos perimvietėse”.
Meldinės nendrinukės apsaugos projektams Lietuvoje vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas apskaitų rezultatus komentuoja taip: „Mums, be abejo, nerimą kelia faktas, kad šiemet meldinių nendrinukių yra mažiau. Dėl ko taip yra, tiksliai pasakyti negalime – galime tik spėlioti. Galbūt, dėl sausros šiemet mažiau vabzdžių, o dėl jų stygiaus dalis patelių neperėjo ir tai lėmė mažesnį giedančių patinėlių skaičių. Šį spėjimą galėsime patikslinti apibendrinę vabzdžių monitoringo duomenis.” Gamtininkas įvardina dar vieną galimą priežąstį: „Gali būti, jog prastėja sąlygos svarbiausioje meldinių nendrinukių buveinėje – Tyruose (t.y. vakarinėje Kliošių kraštovaizdžio draustinio dalyje). Pastaraisiais metais čia šienavimas buvo vykdomas tik labai nedidele apimtimi, nes nebuvo kur dėti nušienautos biomasės, nenorėta biomasės rulonais užversti didelių teritorijų ir dėl to užsitraukti vietinių gyventojų pyktį. Tikimės, kad situacija pagerės šį rudenį atidarius biomasės perdirbimo cechą Drevernoje, kur Tyrų pelkės biomasė bus perdirbama į granules.” Žymantui Morkvėnui nuostabą kelia ir faktas, kad šiemet pirmą kartą antrojo skaičiavimo metu fiksuotas mažesnis giedančių patinų skaičius (112), lyginant su pirmuoju skaičiavimu (127). „Paprastai visuomet antrosios apskaitos metu paukščių išgirsdavome daugiau. Tai siejome su galimybe, jog paukščiai, nerasdami tinkamų buveinių Kaliningrade, atskrisdavo į Lietuvos teritorijas. Galbūt šiemet jie neatskrido, nes jiems pavyko sėkmingai išsiperėti?“ – galimus scenarijus svarsto gamtininkas.
Mokslinius tyrimus Lietuvoje šiemet atlikęs ir meldinės nendrinukės teritorijose daug laiko praleidęs Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas dr. Martinas Fladė sako esantis patenkintas meldinių nendrinukių populiacijos būkle Nemuno deltoje ir pamaryje, mat ten stebėjo ne tik patinėlius, bet taip pat matė ir girdėjo nemažai patelių bei jauniklių. Jo manymu, ypatingo nerimo situacija šiose teritorijose nekelia.
Gamtininkai vieningai sutinka, kad labai svarbu, jog kuo daugiau ūkininkų deklaruotų savo plotus specialioms išmokoms, taikytų vėlyvą šienavimą ir ekstensyvų ūkininkavimą. Meldinės nendrinukės tyrimai rodo, kad Nemuno deltos ir pamario retieji paukščiai – viena didelė populiacija, perskridinėjanti iš vienos teritorijos į kitą. Todėl esant dideliam nešienautų teritorijų plotui, padidėtų tikimybė išgyventi bent jau suaugusiems paukščiams.
Meldinių nendrinukių populiacijos gausumas nustatomas pagal giedančių patinų skaičių. Paukščių apskaitos vykdomos 2 kartus vasarą: veisimosi laikotarpio pradžioje pirmomis birželio dienomis, ir liepos pradžioje. Populiacijos dydis nustatomas pagal maksimalų vienos apskaitos metu aptiktų giedančių patinų skaičių.