Žiniasklaidoje pasirodžiusi ne pilna informacija apie meldinės nendrinukės perkėlimo programą, pateikta tendencingame kontekste, yra klaidinanti.
Mes apgailestaujame, jog rūšies, kuriai gręsia realus išnykimas, apsauga galimai pasitelkiama politiniams tikslams įgyvendinti. Meldinės nendrinukės išsaugijimas – tai finansinė ir mokslinė, pirmiausia Europos Sąjungos, investicija į sovietmečiu sunaikintos Lietuvos gamtos atkūrimą. Šis projektas praturtins mūsų šalies gamtą, padės išsaugoti daugybę drauge su meldine nendrinuke gyvenančių retų rūšių ateities kartoms. Šį projektą palaiko ir padeda įgyvendinti geriausi tarptautiniai meldinės nendrinukės ekspertai, tokie kaip dr. Martinas Fladė, dr. Jaroslavas Krogulecas, dr. Karlas Šulchagenas, dr. Aleksandras Kozulinas ir kiti.
Balandžio 17 d. meldinės nendrinukės perkėlimo programą Baltijos aplinkos forumo specialistai pateikė Aplinkos ministerijai. Savo ruožtu, Aplinkos ministerija kreipėsi į Gamtos tyrimų centrą prašydami jų nuomonės ir komentarų. Gegužės 15 d. Gamtos tyrimų centras pateikė komentarus. Atsižvelgdami į komentarus, gegužės 23 d. Baltijos aplinkos forumas Aplinkos ministerijai ir atsakingam Gamtos tyrimų centro specialistui pateikė atnaujintą programą. Įvertinę programos patobulinimus, Aplinkos ministerija pritarė atnaujintai programai ir mums suteikė oficialų tai pagrindžiantį raštą.
Kol kas meldinių nendrinukių perkėlimas vyksta labai sėkmingai. Didžioji dalis paukščiukų jau yra perkelti į specialius lauko aviariumus, kur jie sėkmingai adaptuojasi prie natūralios gyvenamosios aplinkos, savarankiškai maitinasi. Šiuo metu Žuvinto biosferos rezervate lankosi tarptautiniai meldinės nendrinukės ekspertai, kurie džiaugiasi profesionaliu komandos darbu ir perkėlimo įgyvendinimo sėkme.
Vis dar Žuvinto biosferos rezervate viešintis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Flade (Martin Flade) sako: „Meldinė nendrinukė yra rečiausias žvirblinis paukštis žemyninėje Europoje, nykstantis pasauliniu mastu ir šiuo metu perintis vos 4 šalyse. Tarptautinį susitarimą po Bonos konvencija dėl migruojančių rūšių – Supratimo memorandumą dėl meldinės nendrinukės apsaugos (angl. Memorandum of Understanding concerning Conservation Measures for the Aquatic Warbler) – pasirašiusios šalys (tarp kurių – ir Lietuva) dar 2015 m. sutarė įgyvendinti meldinių nendrinukių perkėlimą kaip skubią priemonę, siekiant išsaugoti sparčiai nykstančias ir atkurti išnykusias populiacijas. Tuo pačiu buvo sutarta išbandyti šį būdą Lietuvoje kaip prioritetinę priemonę. Aš buvau įtrauktas į perkėlimo programos rengimą nuo pat jos koncepcijos plėtojimo ir šiuo metu esu Patariamosios mokslo tarybos narys. Perkėlimo programą komentavau ir teikiau nuolatinį grįžtamąjį ryšį. Ką tik baigėsi antrasis Patariamosios mokslo tarybos susitikimas, kurio metu dalyvavau vertinant projekto progresą. Galiu tvirtai pareikšti, jog projektas yra kruopščiai apgalvotas ir turi didelę reikšmę mokslui – sužinoma daug naujų duomenų ir faktų. Meldinė nendrinukė yra viena iš laubiausiai Europoje nykstančių paukščių rūšių. Tik Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje vis dar egzistuoja didelės populiacijos, tačiau jos taip pat nyksta dėl buveinių praradimo ir netinkamo vandens lygio reguliavimo. Šiaurės vakarų Lenkijoje ir Vokietijoje keleto didelių LIFE gamtosaugos projektų metu anksčiau savarbiomis buvusiose buveinėse sėkmingai vykdyti buveinių atkūrimo darbai. Nepaisant to, natūralus rūšies atsikūrimas (rekolonizacija) yra mažai tikėtinas. Šiuo metu vykstantis pirmasis meldinių nendrinukių perkėlimas Lietuvoje suteikia vilties, kad galėsime šį metodai taikyti tokiose atkurtose teritorijose ir sugebėsime atgaivinti išnykusias globaliai nykstančios rūšies populiacijas.”
Kitas garsus meldinės nendrinukės tyrinėtojas, iki šiol vienintelis nelaisvėje auginęs ir sėkmingai veisęs šios rūšies paukščius, dr. Karlas Šulchagenas (Karl Schulze-Hagen) džiaugiasi šiuo metu įgyvendinamu perkėlimu ir specialistų darbu: „Būdamas Patariamosios mokslo tarybos nariu, aš dalyvauju meldinių nendrinukių perkėlimo procese nuo pat pradžių – kai tik buvo pradėta svarstyti apie šios rūšies perkėlimo programos įgyvendinimą. Didelė dalis mano turėtos mokslinės patirties buvo panaudota rengiant šią programą. Galimybė stebėti, kaip sėkmingai perkėlimas įgyvendinimas iki šiol, yra jaudinantis momentas. Jau dabar projekto komanda sukaupė daug vertingos patirties, kurią galėsime vėliau pritaikyti tolimesnei rūšies apsaugai. Projekto komanda pasirūpino, kad Baltarusijos populiacijai būtų padarytas kiek įmanoma mažesnis poveikis. Iš maždaug 3000 lizdų tik 11 buvo perkelta. Dėl ypatingai geros priežiūros net 98 % paukščiukų išgyveno. Natūralioje aplinkoje tai būtų pavykę tik keliems (vidutiniškai tik apie 50 % jauniklių lizde išgyvena). Mes Vokietijoje nekantriai laukiame galutinių perkėlimo rezultatų, nes rimtai svarstome galimybę pritaikyti šią patirtį ir įgyvendinti perkėlimą savo šalyje.“