Ką parodė cheminių medžiagų tyrimai net šešiose Baltijos regiono šalyse?

„NonHazCity“ – tai projektas, kuris orientuojasi į naujų strategijų, skirtų sumažinti pavojingų cheminių medžiagų emisijas miestų teritorijose, vystymą.

Pavojingos cheminės medžiagos yra nuolatinės kasdienio mūsų gyvenimo palydovės. Miestuose veikiantys įvairūs verslai yra vienas iš šaltinių, iš kurių tos medžiagos patenka į miestų nuotekų sistemas. „NonHazCity“ siekia atkreipti tiesioginį dėmesį į nedidelės apimties teršėjus. Savivaldybės, verslo įmonės ir privatūs namų ūkiai yra tikslinės grupės, kurių elgseną siekiame pakeisti. Taip pavyktų išvengti pavojingų cheminių medžiagų patekimo į nuotekų sistemas, o galiausiai – į Baltijos jūrą.

Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos

Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos – tai cheminiai junginiai, kurie gali mėgdžioti natūralius žmogaus organizme esančius hormonus, trikdyti endokrinines funkcijas ir privesti prie įvairių sveikatos sutrikimų. Jos veikia ne tik žmones, bet ir kitus organizmus. Manoma, jog šios medžiagos stipriai veikia reprodukcinę sistemą, trikdo vystymąsi, veikia neurologinę ir imuninę sistemas.

·       Poveikis žmogaus organizmui apima vystymosi sutrikimus, skirtingų tipų vėžinius susirgimus, vaikų nervų sistemos vystymosi sulėtėjimą, nutukimą, atminties problemas, diabetą ir nusilpusią imuninę sistemą.

·       Laukinėje gamtoje poveikis pasireiškia reprodukcinės sėkmės sutrikdymais, taip pat pastebimi vystymosi ir elgesio pakitimai. Veikiamos tiek sausumos, tiek vandens gyvybės formos.

Endokrininę sistemą ardančių medžiagų į aplinką patenką iš įvairių šaltinių mūsų kasdieniame gyvenime. Jų randama plastiko gaminiuose, kosmetikoje, asmeninės higienos produktuose, valymo chemikaluose, dažuose, biuro reikmenyse, žaisluose, balduose, aprangoje ir daugelyje kitų produktų. Šios medžiagos į aplinką gali patekti per visą savo gyvavimo ciklą – tiek gaminimo metu, tiek naudojant įvairius produktus ar medžiagas, tiek jas pašalinus kaip atliekas ar perdirbus. Labiausiai paplitusios endokrininę sistemą ardančios medžiagos: alkilfenoliai, ftalatai, perfluorinti angliavandeniliai (PFAS), bisfenoliai (BPA, BPS ir t.t.), kadmis ir netgi vaistinės medžiagos.

„NonHazCity“ tyrimų rezultatai

Vykdant „NonHazCity“ projektą buvo atlikti pavojingų cheminių medžiagų tyrimai šešiose savivaldybėse aplink Baltijos jūrą (Pernu mieste, Kauno ir Šilalės rajonuose, Rygoje, Gdanske ir Turku). Kiti miestai (Stokholmas ir Vesterosas) taip pat naudojo senesnių tyrimų duomenis palyginimui.

Nuotekų mėginiai buvo paimti iš vandens valymo įrenginių, taip pat iš gyvenamųjų bei pramoninių teritorijų. Taip pat tirti lietaus nuotekų vandens bei nuotekų dumblo pavyzdžiai. Tyrimo tikslas – nustatyti specifinių teršalų paplitimą rajonuose ir atrinkti prioritetines medžiagas, kurias siekiama sumažinti tolimesniuose projekto etapuose.

Apibendrinus tyrimų išvadas – visų tipų pavojingos medžiagos buvo rastos visose tirtose savivaldybėse. Vadinasi, šios medžiagos yra plačiai paplitusios ir atkeliauja iš pačių įvairiausių šaltinių.

Keletas pagrindinių atradimų:

·       Pavojingos cheminės medžiagos universaliai paplitusios visų tirtų savivaldybių nuotekų vandenyse.

·       Sunkiųjų metalų koncentracijos neviršija normų. Tai rodo, jog anksčiau įdėtos pastangos, siekiant sukontroliuoti užterštumą sunkiaisiais metalais, yra vaisingos.

·       Namų ūkiuose naudojamų produktų (pvz. buitinės chemijos, kosmetikos) bei gaminių sudėtyje esančios pavojingos cheminės medžiagos patenka į nuotekų vandenis. Beveik visos tirtos medžiagos rastos iš gyvenamųjų teritorijų atitekančiose nuotekose.

·       Ftalatai, bisfenolis A, alkilfenoliai ir perfluorinti angliavandeniliai – tai dažniausiai aptiktos medžiagų grupės visuose mėginių tipuose.

·       Vaistinės medžiagos diklofenako rasta nuotekose iš gyvenamųjų rajonų ir net nuotekų valymų įrenginiuose išvalytame vandenyje.

·       Vandens nuotekų valymo įrenginiai – tai vienas iš kelių, per kuriuos pavojingos medžiagos patenka į Baltijos jūrą. Į juos įvairios cheminės medžiagos patenka su nuotekomis iš gyvenamųjų rajonų, savivaldybėms priklausančių objektų ir verslo įmonių.

·       Kai kurios medžiagos patekusios į vandens valymo įrenginius gali tapti dar pavojingesnėmis medžiagomis bei sutrikdyti vandens valymo procesą.

Mūsų rekomendacijos:

·       Ypač svarbu sumažinti pavojingų cheminių medžiagų išleidimą jų šaltinyje, t. y. naudojant saugesnes gamybines žaliavas, ar renkantis aplinkai draugiškesnius produktus, pvz., valymo priemones. Tai padėtų ne tik apsaugoti mūsų sveikatą bet ir išvengti pavojingų medžiagų patekimo į Baltijos jūrą.

·       Sunkieji metalai buvo sudėtinga aplinkosauginė problema praeityje, tačiau šiuo metu ji nebėra tokia aktuali. Šiandien pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms ir jų paplitimui.

Ką gali savivaldybės?

„NonHazCity“ projekto metu vietinės valdžios atstovai raginami sudaryti strateginius planus, apimančius ir cheminių medžiagų valdymą. Savivaldybės yra atsakingos už daugelį sričių – sveikatos priežiūros, švietimo įstaigas, transporto ir gatvių priežiūros įmones, statybos institucijas ir pan. Todėl itin svarbus įrankis – kriterijų, leidžiančių išvengti pavojingų cheminių medžiagų, integravimas į viešųjų pirkimų praktiką.

Ką gali verslas?

Verslo įmonės savo veikloje naudoja daugybę produktų, kuriuose gausu pavojingų cheminių medžiagų. Tai gali būti medžiagos, naudojamos gamybos procese ar įgyvendinant paslaugas, kurias jie teikia ar veiksmus, kuriuos jie atlieka savo dirbtuvėse, biuruose ir pan. Vykdant „NonHazCity“ veiklas įgyvendinami veiksmai su verslo įmonėmis, kuriais siekiama sumažinti pavojingų cheminių medžiagų išmetimą paprastomis ir daug pastangų nereikalaujančiomis priemonėmis. Komunikuojama ir ruošiama specializuota informacinė medžiaga kirpykloms, grožio salonams, automobilių plovykloms, viešbučiams, baldų gamybos įmonėms ir pan.

Ką gali gyventojai?

Mes visi naudojame pavojingas chemines medžiagas kasdieniame gyvenime savo namuose – tai skalbimo priemonės, kūno priežiūros priemonės, įvairūs plastiko gaminių, dažai, elektronikos prietaisai ir pan. Apie kai kurių produktų pavojus mes žinome, tačiau apie kai kuriuos net nenutuokiame. Įgyvendinant „NonHazCity“ projekte dalyvaujančiose miestų savivaldybėse bus siekiama padidinti gyventojų žinias apie kasdienių chemikalų naudojimą vykdomų kampanijų metu bei pasirinkti mažiau pavojingus produktus ir taip sumažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą namuose.

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *