Pozicija dėl Žemaitijos nacionalinio parko statuso

Rugsėjo 27 d. vyko konferencija „Žemaitijos nacionalinio parko ateitis”, kurioje buvo gretinami Žemaitijos nacionalinis ir Varnių regioninis parkai. Girdėjome įdomius pranešimus apie šių saugomų teritorijų steigimo peripetijas ir parkuose esančias gamtos bei kultūros paveldo vertybes. Diskusijos kontekstas – ar perkelti nacionalinio parko statusą iš dabartinio Žemaitijos nacionalinio parko į Varnių regioninį parką.

Baltijos aplinkos forumo pozicija – mes prieštaraujame siekiui iš Žemaitijos nacionalinio parko atimti nacionalinio parko statusą. Konferencijos metu tam buvo įvardinta daug ir akivaizdžių argumentų. Jie liudija išskirtinę esamo Žemaitijos nacionalinio parko vertę, ir tai, kad jis neabejotinai vertas nacionalinio statuso. Visgi, apart įvardintų argumentų, kalbančių apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, diskusijoje pasigedome dar vieno, ne mažiau svarbaus aspekto – socio-ekonominės analizės ir aiškumo, kokią pridėtinę naudą duotų nacionalinio parko statuso perkėlimas į Varnių regioninį parką. Žemaitijos nacionalinis parkas jau gyvuoja 26 metus. Per tą laiką vietos gyventojai apsiprato su šiuo statusu ir atitinkamai prisitaikė. Susiformavo bendruomenė, teikianti paslaugas nacionalinio parko lankytojams – apgyvendinimas, gidai, išskirtinio produkto pasiūla. Nacionalinis statusas jiems suteikia didesnį žinomumą, ypač – tarptautiniame kontekste. Tokiu būdu nacionalinio parko statusas padeda vietos gyventojams sulaukti didesnių lankytojų srautų, didesnio žinomumo ir geresnio uždarbio. Lygiai taip pat reiktų įvertinti, kokią pridėtinę vertę, teisines ir socio-ekonomines pasekmes turėtų nacionalinio parko statuso suteikimas Varnių regioniniam parkui. Todėl sprendžiant šį klausimą siūlome analizuoti ir šį aspektą.

Ar Varnių regioniniam parkui suteikti nacionalinio parko statusą? Tai – jau kitas klausimas. Konferencijos pranešėjai aiškiai parodė, jog ši saugoma teritorija taip pat verta nacionalinio statuso, galbūt – kaip istorinis nacionalinis parkas. Taip šis parkas buvo matomas jo kūrėjų, tačiau istorinės peripetijos lėmė jam regioninio parko statusą.

Konferencijos pradžioje Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pamokančiai kalbėjo apie diskusijų kultūros stoką analizuojant šią temą. Apmaudu, jog po šių pamokymų, viceministras pats taip ir neišbuvo iki konferencijos pabaigos, taip praleisdamas progą sudalyvauti tikrai kultūringoje ir gerai moderuotoje diskusijoje. Apmaudu, jog dėl to taip ir neįvyko betarpiškas ir dalykiškas dialogas su Aplinkos ministerijos vadovybe.

Pasibaigus renginiui lieka neaiškumas – koks bus toliau procesas sprendžiant šį klausimą.

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.