Nors šiemet tikslaus meldinių nendrinukių skaičiaus dėl nepilnai atliktos antrosios retųjų giesmininkų apskaitos pasakyti negalime, totalizatoriuje dėl populiacijos dydžio laimėjo pats pesimistiškiausias spėjimas, kurį meldinių nendrinukių sutiktuvių metu išsakė Jonas Vaitkus. Jo spėjimas – 125 giedantys patinai yra artimiausias pirmosios meldinių nendrinukių apskaitos rezultatams, kai ornitologai užfiksavo 148 patinus. Jonui Vaitkui atiteks totalizatoriaus organizatoriaus Baltijos aplinkos forumo įsteigtas prizas – leidinių apiegamtą ir ekologišką gyvenimo būdą rinkinys.

„Dėl intensyvaus lietaus ir stipraus vėjo liepos pirmojoje pusėje, pilnai atlikti antrosios meldinių nendrinukių apskaitos negalėjome. Tinkamu oru spėjome aplankyti tik keletą teritorijų. Jose situacija atrodė labai panašiai kaip praėjusiais metais – patinėlių girdėjome daugiau, nei pirmos apskaitos metu.” – sako paukščių apskaitoms vadovavęs ir beveik 20 metų šią rūšį tyrinėjantis ornitologas Žydrūnas Preikša.

Metodologiškai, meldinių nendrinukių apskaitos vykdomos 2 kartus – birželio bei liepos pradžioje. Galutinis populiacijos dydis apibrėžiamas pagal antosios apskaitos duomenis, jų nesant – naudojami pirmosios apskaitos rezultatai. Antrosios apskaitos metu paprastai fiksuojamų paukščių skaičius būna didesnis. „Nėra aišku, kodėl po mėnesio skaičiuojant meldines nendrinukes, jų randame daugiau. Spėjame, kad jos gali atskirsti iš Kaliningrado srities,” – sako Žydrūnas Preikša.

Palyginus pirmųjų 2016 m. ir 2017 m. meldinių nendrinukių apskaitų rezultatus, jie – labai panašūs. „Nepaisant to, kad apibendrinimų dėl populiacijos dinamikos, remiantis tik pirmųjų apskaitų rezultatais, negalime daryti, manau, kad populiacijos Lietuvoje dydis šiemet turėtų būti panašus kaip pernai.” – apskaitų rezultatus komentuoja Žydrūnas Preikša. Praėjusiais metais antrosios apskaitos metu suskaičiuoti 250 giedantys patinėliai.

Blogos oro sąlygos apsunkino meldinių nendrinukių apskaitos vykdymą ir kitose šalyse. Apibendrinus turimus rezultatus iš visų šalių, ekspertai sako, kad susirūpinti yra dėl ko. Nepaisant to, kad įvairių projektų ir iniciatyvų dėka, šių giesmininkų buveinių būklė yra pakankamai gera, populiacijų svyravimai, fragmentacija kelia nerimą. Ekspertų manymu, daug dėmesio siekiant išsaugoti šią rūšį reiktų sutelkti į geros būklės buveinių palaikymą. Žydrūnas Preikša komentuoja: „Europos Sąjungos šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Vokietijoje – buveinių kokybė yra pakankamai gera ir reguliariai palaikoma, tačiau Ukrainoje, kuriai tenka nemaža meldinės nendrinukės dabartinio veisimosi arealo dalis, situacija yra visiškai nestabili. Dėl neprognozuojamų vandens lygio svyravimų ir nekontroliuojamų gaisrų buveinėse nyksta šių paukščių mitybinė bazė”.