Sparčiai nykstančios mažosios gulbės Lietuvoje

Kuršių marių pakrantėje bei Lietuvos-Latvijos pasienyje pasirodė iš arktinės Rusijos į Vakarų Europą migruojančios mažosios gulbės Daisy Clarke ir Leho. Šių, palydoviniais siųstuvais pažymėtų, gulbių kelionę šiemet seka ne tik mokslininkai, bet ir daugelio pasaulio šalių gyventojai. Siekiant išsiaiškinti spartaus mažųjų gulbių nykimo priežastis kartu su migruojančiomis gulbėmis parasparniu skrenda moterimi gulbe tituluojama britų gamtosaugininkė ir sportininkė Sacha Dench.

Iš arktinės Rusijos tundros pakilusi ekspedicijos „Gulbių skrydis” lakūnė Sacha Dench šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais – prastu oru, techniniais gedimais, netgi – sužeidimais. Su panašiai sunkumais susiduria ir mažosios gulbės, tačiau jos, kaip ir kasmet, šiemet sėkmingai juda kelis tūkstančius kilometrų besidriekiančiu migracijos keliu į žiemavientes Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Mokslininkų duomenimis, pirmosios mažosios gulbės jau pasiekė vakarų Europą, o pirmos GPS siųstuvais pažymėjos jų giminaitės pasiekė ir Lietuvą. Gulbė vardu Daisy Clark laiką leidžia Kuršių marių rytinėje pakrantėje ties Svencele, o Leho apsistojo žuvininkystės tvenkiniuose Latvijoje, visai netoli šiaurinės Lietuvos.

„Lietuva yra svarbi stotelė migruojančioms mažosioms gulbėms, o Nemuno deltai ir Kuršių marioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas, siekiant užtikrinti tinkamą šios sparčiai nykstančios rūšies tinkamą apsaugą. Čia plytinčiose šlapynėse pavasario ir rudens mėnesiais jos ilsisi ir maitinasi prieš tęsiant kelionę į žiemojimo vietas ir atgal į perimvietes. Jos taip pat ilgesniam laikui apsistoja Vidurio Lietuvoje, Metelių regioninio parko ežeruose, kai kuriuose žuvininkystės tvenkiniuose. Labai svarbu išsaugoti šių šlapynių tinklą, kad kelionė link žiemaviečių gulbėms būtų svetinga,” – sako vienas iš ekspedicijos „Gulbių skrydis” organizatorių Lietuvoje, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Pastaraisiais metais mažųjų gulbių Europos populiacija sumažėjo nuo nuo 29 000 porų 1995 m. iki vos 18 000 porų 2010 m. Mokslininkai iki šiol nežino tikrųjų grakščiųjų paukščių nykimo priežasčių. Spėjama, kad paukščiai intensyviai medžiojami priešmigracinių sankaupų vietose Rusijos šiaurėje. Tai patvirtina ir paukščių rentgeno analizės metu jų kūnuose aptikti medžiokliniai šratai. Kitos galimos priežastys – šlapynių nykimas, jų sausinimas, globali klimato kaita ir kt.

Garsus gamtos fotografas Marius Čepulis, tapęs ekspedicijos „Gulbių skrydis” globėju Lietuvoje, apie mažosios gulbės reikšmę sako: „Kiekviena rūšis pasauliui yra milžiniškos reikšmės. Mūsų pasaulis yra kaip žaidimo  „Jenga” kaladėlių bokštas, kuriame jau pusės kaladėlių nebėra, ir kuris bet kuriuo momentu gali sugriūti. Rūšys nyksta milžinišku greičiu. Ir kas žino, ar mažoji gulbė nebus ta paskutinė kaladėlė?.”

Siekdama išsiaiškinti tikrąsias grėsmes mažosioms gulbėms bei pakviesti vietos bendruomenes diskutuoti apie paukščių apsaugą, ekspedicija „Gulbių skrydis” pasiryžo sudėtingai, 7000 km besitęsiančiai, kelionei per 11 šalių. Parasparnininkė Sacha Dench rugsėjo 19 d. pradėjo savo kelionę arktinėje Rusijoje, vėliau prie jos prisijungė gausi antžeminė komanda. Dėl Sachos Dench kelio traumos ekspedicija šiuo metu sustojo Rusijoje. Po kelių dienų, moteris gulbė tikisi vėl pakilti.

Ekspedicijos komanda planuoja spalio 28 d. lankytis Lietuvoje ir susitikti su Šilutės Vydūno gimnanazijos auklėtiniais bei Šilutės apylinkių gyventojais.

„Net neabejojame, kad ekspedicijos komanda prikaustys šilutiškių dėmesį. Į susitikimus atvykusiųjų lauks įstabūs vaizdai ir neįtikėtinos istorijos. Sacha Dench jau pareiškė norą dalyvauti susitikime ir žadėjo daryti viską, kad į jį spėtų,” – sako vienas iš ekspedicijos „Gulbių skrydis” organizatorių Lietuvoje, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Karščiausias ekspedicijos naujienas galite sekti ekspedicijos el. puslapyje (www.flightoftheswans.org), socialiniuose tinkluose TwitterFacebook bei Instagram. Apie kelionės eigą informuoja ir projekto partneriai Lietuvoje – Baltijos aplinkos forumas, Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centras.

 

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *