Palangoje naujas stendas apie retas ančių rūšis

Prie Palangos tilto gamtininkų įrengtas naujas informacinis stendas pristato retas Baltijos jūroje žiemojančių ančių rūšis.

Atslūgus triukšmingam turistų sezonui į Palangos pajūrį sugrįžta žiemoti besiruošiančios antys. Nuodėgulė (Melanitta fusca) ir ledinė antis (Clangula hyemalis) yra dvi retos ir griežtai saugomos vandens paukščių rūšys žiemoti į Baltijos jūrą parskrendančios iš žvarbių šiaurės jūrų. Tačiau pastaraisiais metais jų populiacijos gerokai sumažėjo. Paukščių išlikimui grėsmę kelia ne tik klimato kaitos procesai, jūrų tarša ir priegauda verslinės žvejybos įrankiuose, bet ir invazinė žuvis juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Su balastiniais laivų vandenimis atkeliavęs į Baltijos jūrą jis maitinasi midijomis, kurios taip pat yra ir Baltijos jūros priekrantėse žiemojančių ančių laimikis. Nekontroliuojamai daugėjant šių žuvų, antims pradeda trūkti maisto priekrantėje ir jos priverstos trauktis tolyn į jūrą. Plūduriuodamos atviroje jūroje dėl audrų ir atšiauraus vėjo antys išnaudoja daugiau energijos, todėl ne visos išgyvena žiemą.

Baltijos jūros aplinkotyrininkai baiminasi, kad ir šių ančių neištiktų liūdnas sibirinės gagos (Polysticta stelleri) likimas. Šie reti ir griežtai saugomi vandens paukščiai Baltijos jūroje žiemodavo trijose vietose – Suomijos Archipelago jūroje, prie Saremos salos ir Palangos pajūryje. Dar 2009 m. Palangoje jų buvo suskaičiuota 40. 2014 m. nei viena sibirinė gaga neatskrido žiemoti į Palangos jūrą prie Lietuvos krantų. Dėl klimato kaitos, jūros taršos ir priegaudos verslinės žvejybos įrankiuose sibirinių gagų populiacija buvo priversta trauktis toliau į šiaurę, Murmansko link.

Informaciniame stende pateikiamos Baltijos jūroje žiemojančių ančių iliustracijos, jų išvaizdos, elgsenos ir paplitimo aprašymai, taip pat nurodomas laikotarpis, kada šias antis galima stebėti nuo Palangos tilto.

Baltijos jūra neturėtų būti suprantama vien kaip resursas ekonomikos plėtrai. Mūsų jūra yra svarbi buveinė tūkstančiams žuvų ir paukščių rūšių. Visas jūros ekosistemai žmogaus keliamas neigiamas poveikis, gali lemti vertingos jūrinės biologinės įvairovės išnykimą iš mūsų planetos.

Aplankykite stendą Palangoje arba atsisiųskite jį peržiūrėjimui čia.

Rūpinkimės savo Baltija ir dalinkimės jūros įspūdžiais socialiniuose tinkluose, naudojant raktažodį ♯MANOBALTIJA.

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *