Balandžio 2 d. Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame susitikime Lietuvos nevyriausybinės organizacijos bei valstybės institucijos vieningai sutarė, kad būtina imtis sisteminių priemonių šviečiant Lietuvos piliečius apie globalius procesus, ugdant kritinį mąstymą ir kompetencijas, reikalingas prisitaikymui prie globalaus pasaulio iššūkių.

Trečiadienio popietę diskutuoti apie globalaus švietimo poreikį Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir NNVBO Platformos iniciatyva susirinko valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO), dirbančių vystomojo bendradarbiavimo ir visuomenės švietimo srityje, atstovai. Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento direktorė Laima Jurevičienė, pasveikinusi diskusijos dalyvius pabrėžė, kad Lietuva, kaip šalis donorė, remianti kitų šalių vystymąsi kartu yra įsipareigojus ugdyti piliečius, suprantančius globalaus vystymosi procesus. Pasak L. Jurevičienės, globalaus švietimo srityje jau yra nemažai nuveikta, tačiau daugelis institucijų sutinka, kad veiklą reiktų pradėti vykdyti sistemiškai, koordinuojant įvairių institucijų veiksmus. Tačiau viena iš kliūčių sisteminiam darbui yra tinkamo globalaus švietimo apibrėžimo teisės aktuose nebuvimas. „Visi jaučiame, kad daugelio programinių dokumentų turinyje vienaip ar kitaip tie dalykai atsispindi. Tačiau aiškus apibrėžimas niekur nėra pateikiamas.“ – teigė L. Jurevičienė.

Dėl poreikio sutaria vieningai

Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos (NVVBO Platforma) vykdančioji direktorė Marta Čubajevaitė pasidžiaugė Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva kelti šį klausimą ir patikino, kad globalaus švietimo būtinybę palaiko daugiau kaip 100 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, pasirašiusių NVO poziciją. Pasak M. Čubajevaitės, per dešimt metų, kai Lietuva iš paramos gavėjos tapo šalimi donore, atėjo laikas ne tik informuoti apie sunkią padėti besivystančiose šalyse ir Lietuvos indėlį, tačiau ugdyti piliečius, gebančius kritiškai mąstyti bei turėti gebėjimus keisti pasaulį. „Nusipirkę džinsus ir pamatę, kad jie pagaminti Bangladeše, turėtume suprasti, kad juos, greičiausiai, pasiuvo vaikai ir už tai gavo labai menką atlygį.“ – teigė M. Čubajevaitė. Pasak jos, nors nemažai švietimo iniciatyvų vykdo nevyriausybinės organizacijos, tačiau ilgalaikiai, tvarūs rezultatai galimi tik sistemiškai koordinuojant švietimo veiklą.

Globalus švietimas – embrioniniame lygmenyje?

Lietuvos ir vaikų jaunimo centro (LVJC) direktorius Valdas Jankauskas taip pat pabrėžė tokio švietimo būtinybę, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta vieningo supratimo, ką apima šis švietimas. „Pripažinkime, šiandien globalus švietimas Lietuvoje yra embrioniniame lygmenyje. Kalbame apie tokią pačią situacija, kurį buvo su neformaliuoju ugdymu prieš daugelį metų, kai niekas gerai nesuprato, kad tas „neformalus ugdymas“ yra ir kam jo reikia. Šiandien tokių klausimų niekam nebekyla.“ – teigė V. Jankauskas.

LVJC direktoriaus mintį palaikė Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjas Rolandas Zuoza. „Globalus švietimas iš esmės atsispindi nacionalinės švietimo strategijos turinyje, tačiau aiškaus apibrėžimo nėra, jo trūksta.“ – teigė R. Zuoza. Pasak jo, nevyriausybinių organizacijų siūlymas įtvirtinti tokio pobūdžio švietimą teisės aktuose bei koordinuoti šia veiklą yra priimtinas, tačiau prieš pasirenkant Lietuvai tinkantį modelį reiktų panagrinėti kitų šalių patirtį, ypač vertinant kokybinius tokio švietimo aspektus. „Mano žiniomis bus siūloma atnaujinti Pilietinio ir tautinio ugdymo programos turinį, galbūt ir ten būtų galima integruoti globalaus švietimo elementus.“ – siūlė R. Zuoza.

Bendrojo ugdymo programos – perpildytos

Ugdymo plėtotės centro Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Asta Morkūnienė pabrėžė, kad bendrojo ugdymo programose sunku rasti vietą naujiems dalykams, jos perpildytos. Kitas svarbus aspektas – praktinis įgyvendinimas. „Pavyzdžiui, į bendrojo ugdymo programą yra integruota darnaus vystymosi programa, tačiau nėra aišku dėl praktinio įgyvendinimo“  – teigė A. Morkūnienė. Integruotų dalykų, neturinčių atskirų pamokų mokyklose įgyvendinimas labai priklauso nuo konkretaus mokytojo noro ir motyvacijos, o tam skatinti reikia išteklių, patogiai ir lengvai prieinamos metodinės medžiagos, kurios trūksta. „Švietimo strategijos įgyvendinimo priemonėse reikia fiksuoti priemones ir išteklius.“ – teigė A. Morkūnienė.

Laukia įtemptas darbas

Diskusijos dalyviai sutarė, kad laukia ilgas tarpinstitucinio darbo procesas. Nevyriausybinių organizacijų atstovai jau yra parengę savo poziciją, kurioje pateikiama globalaus švietimo samprata, aiškinama jo svarba ir esama situacija. Visi diskusijos dalyviai pasižadėjo pateikti pasiūlymus dėl konkrečių pirmųjų žingsnių, pradedant globalaus švietimo plėtrą Lietuvoje.

Straipsnis ir nuotraukos: Lietuvos žmogaus teisių centro