Vakar baigėsi Vilniuje vykusi tarptautinė konferencija, kurioje daugiau nei 70 specialistų iš 10 šalių diskutavo apie pavojingas chemines medžiagas plataus vartojimo prekėse, šių medžiagų įtaką žmogaus sveikatai. Didelio dėmesio susilaukė diskusijos apie įteisintą, tačiau mažai veiksnią vartotojo teisę žinoti, kokios pavojų sveikatai keliančios medžiagos naudojamos gaminiuose.

Europos cheminių medžiagų agentūros (angl.European Chemicals Agency, ECHA) atstovas Telmo Vieira Prazares konferencijoje pristatė dar 2007 m. REACH reglamente (33 straipsnis) numatytą vartotojo teisę žinoti, o tuo pačiu – tiekėjo ar platintojo įsipareigojimą pranešti –, ar gaminyje yra didelį susirūpinimą keliančių medžiagų (šiuo metu sąraše jų yra 151, sąrašas atnaujinamas kas pusę metų).

Pasak šio teisės akto priežiūrą vykdančio specialisto, betkuris tiekimo grandinės dalyvis yra įpareigotas vartotojui pageidavus ne tik pranešti, ar gaminyje yra šių medžiagų, bet ir pateikti rekomendacijas, kaip saugiai vartoti produktą. „Vien gamintojo pateiktos deklaracijos, kurioje naudojama specifinė terminologija, trumpiniai, užsienio kalba, persiuntimas nėra šios teisės laikymasis. Privalu suprantama vartotojui kalba pakomentuoti gamintojo pateiktą atsakymą,“ – teigė ekspertas. REACH reglamentas numato, kad toks paaiškinimas vartotoją turi pasiekti per mažiau nei 45 dienas. Daugelis susirinkusiųjų pripažino, jog retas vartotojas yra pasirengęs laukti ilgiau nei mėnesį, kol jam bus atsakyta.

Visgi, susirinkę NVO atstovai mano, kad didžiausia problema daugelyje Europos šalių lieka menkas vartotojų informuotumas apie jų turimą teisę. „Mūsų šalyje mažai kas žino apie tokios teisės egzistavimą, – teigė Jana Simanovska iš Latvijos. Jai antrino kolegos iš Estijos ir Lietuvos. „Pati užklausos forma nėra svarbi – tai galima daryti raštu, žodžiu – kaip patinka. Svarbiausia tai, kad vartotojai nežino, kad gali klausti, o gamintojai nežino, kad privalo atsakyti. Bandžiau vienoje didelėje parduotuvėje to užklausti konsultanto – sulaukiau nesupratingo žvilgsnio, – komentavo Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje atstovė Laura Stančė. Susirinkusių ekspertų nuomone, tik tada kai vartotojai pradės klausinėti tiekėjų apie gaminių sudėtį, šie supras, kad privalo į tai adekvačiai reaguoti. „Dabar vyraujantis verslo požiūris – niekam tai nerūpi, todėl ir mes nesirūpinam, didžioji dauguma verslininkų nėra susipažinę su šia prievole,“ – teigė cheminių medžiagų ekspertė Justė Buzelytė. Konferencijoje dalyvavusios NVO bei valstybinės institucijos vieningai sutiko, kad reikia dėti dideles pastangas, siekiant informuoti apie šias teises tiek vartotojus, tiek gamintojus, nes tik tokiu atveju galimi reikšmingi pokyčiai.

Konferencijoje taip pat buvo pristatytos elektroninės priemonės, padedančios vartotojui naudotis šia teise. „Pakankamai daug problemų kelia ir nemažai laiko atima užklausos pildymo procesas. Be to, vartotojas nėra pasirengęs mėnesį laukti, kol žinos, ar išsirinkti tapetai nekenkia jo sveikatai. Informacijos jam reikia pirkimo momentu,“ – pristatydama nevyriausybinės organizacijos Vokietijoje „Žemės draugai“ (angl. Friends of the Earth) sukurtas priemones vartotojams teigė Sarah Hauser. Moteris pristatė Vokietijoje ir vokiškai kalbančiose šalyse veikiančią didelio susidomėjimo susilaukusią mobilią probramėlę „ToxFox“. Nuskanavus kosmetikos priemonės brūkšninį kodą, programa pateikia informaciją apie sudėtyje naudojamas endokrininę sistemą ardančias medžiagas. Taip pat yra galimybė vienu mygtuko paspaudimu išsiųsti gamintojui prašymą pašalinti šias medžiagas iš gaminio sudėties. „Šia teise buvo pasinaudota 70 000 kartų. Sulaukėme didžiųjų kosmetikos gamintojų skundų dėl juos užplūdusių laiškų,“ – programėlės sėkmę komentuoja Sarah Hauser. Konferencijos dalyviai iš Baltijos bei Skandinavijos šalių išreiškė didelį susidomėjimą šia priemone ir pažadėjo pasidomėti galimybėmis įdiegti panašią sistemą savo šalyse.

Konferencijos organizatorius, Baltijos aplinkos forumas, paklaustas apie idėją tokią programėlę turėti Lietuvoje, teigė jau kuris laikas apie tai svarstąs ir ieškąs techninių bei finansinių galimybių tokio projekto realizavimui. „Kol kas programėlės dar teks šiek tiek palaukti, aiškinamės galimybes turėti lietuvišką versiją, tačiau jau dabar kviečiame vartotojus naudotis savo teise – klausti gamintojų, tiekėjų apie pavojingas chemines medžiagas. Kuo daugiau klausime, tuo didesnė tikimybė, kad mums bus atsakyta. Detalesnę informaciją vartotojui esame pateikę el. puslapyje www.pagalvok.lt/isitrauk/,“ – teigė cheminių medžiagų ekspertė Justė Buzelytė.

Konferencijoje taip pat buvo detaliau susipažinta su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, jų teisiniu reguliavimu, esamomis normomis, naudojimu žaisluose bei kosmetikoje. Pristatyta keletas eksperimentų. Baltijos aplinkos forumo grupė supažindino susirinkusius su Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdomos kampanijos „Pagalvok, kai perki“ tyrimų rezultatais. Didelio dėmesio susilaukė pranešimai apie ekoženklus ir klaidinančią kai kurių ženklų informaciją. Renginyje taip pat diskutuota ir apie potencialias priemones, skatinančias vartotoją rinktis produktus be pavojingų cheminių medžiagų.