Klimato kaita yra daugybės faktorių rezultatas, atspindintis pokyčius atmosferoje, procesus vandenynuose, ledynuose, o pastaruoju metu ir žmogaus veiklos padarinius. Klimatas kinta ir mes tai žinome. Bet ar žmonės iš tiesų turėtų prisiimti moralinę atsakomybę už tokį sunkiai valdomą reiškinį kaip oro šilimas?

Mums lyg ir trūksta stipresnės nuojautos, o dar geriau – visiems suprantamų įrodymų, kad ieškodami klimato kaitos priežasčių turėtume kelti moralės ir atsakomybės klausimus. Klimato kaita nėra kas nors ką kažkas tyčia stengiasi sukelti. Klimato kaita yra šalutinis šiuolaikinio gyvenimo padarinys. Tačiau kaltinti save anaiptol nėra socialinės motyvacijos prigimtis.

Klimato kaitos kaip žmogaus veiklos rezultato problema jau 2006 m. rudenį įgavo didžiulį kultūrinį posūkį. Viešojoje erdvėje visame pasaulyje ėmė intensyvėti moraliniai gamtinių reiškinių aiškinimai. Klimato šilimas pradėtas vaizduoti kaip kiekvieno individo moralės priekaištas, pradėtas kvestionuoti intensyvus visuomenių gyvenimo būdas.

Tikras iššūkis yra pripažinti, kad mūsų gyvenimo būdas galėtų sukelti tokias, neįtikėtinai niūrias su klimatu susijusias, pasekmes, o klimato kaita nėra tik mokslinė ar politinė, bet net gi labai moralinė problema.


Šiaurės šalims skirtų renginių ciklas „Klubas Norden“, kelia šį opų klimato kaitos klausimą ir kviečia į švedų mokslininko, istoriko David Larsson Heidenblad paskaitą apie tikruosius klimato kaitos kaltininkus „Atsakomybės pasiskirstymo formos“.

Renginį moderuos taip pat istorikas Baltijos aplinkos forumo darnaus vystymosi ekspertas Kęstutis Navickas.

Renginys skirtas visiems nebijantiems išžengti iš saugios atsakomybių zonos ir pažvelgti į aplinkosaugines problemas moraliniame kontekste.

Renginio vieta – Šiaurės ministrų tarybos biuras, Didžioji g. 5, Vilnius; laikas – spalio 2 d. 17.00 val.Renginys vyks anglų kalba be vertimo, įėjimas nemokamas, išankstinė registracija nevykdoma.