Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta visa diena. Jos metu daugiausiai dėmesio buvo skirta maisto švaistymo ir metano dujų mažinimo temoms.

„Labai džiugina tai, kad tai yra jau antroji COP konferencija, kurioje visa diena skiriama su žemės ūkiu susijusioms temoms. Vis plačiau kalbama apie tai, kad kasdieniai mūsų maisto pasirinkimai turi reikšmingos įtakos. Kaip ir pernai, pagrindiniu diskusijų epicentru šioje srityje tapo metano dujos. Jos išsiskiria pūvant atliekoms, gyvuliams virškinant maistą, tvarkant mėšlą ir vienas iš sprendimų – mažinti maisto švaistymą. Apie tai diskutuota ne tik vakar, bet ir anksčiau vykusiuose konferencijos renginiuose. Viena vertus, mums tikrai reikia spręsti šias problemas, kita vertus, panašu, kad galingų korporacijų lobistai bando nukreipti dėmesį nuo ne mažiau svarbios temos – CO2 dujų emisijų ir iškastinio kuro mažinimo.” – COP29 konferenciją apžvelgia nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ gamtosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.

Metanas – antrosios pagal svarbą dujus sukeliančios klimato krizę

Metanas (CH4) yra antroji po anglies dioksido (CO2) šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšis, lemianti klimato kaitą. 2023 m. pasaulyje jis sudarė apie 18.9% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų[1], ES – 12 %, o Lietuvoje – 24 %[2]. Metano gebėjimas sulaikyti šilumą atmosferoje yra stipresnis nei anglies dioksido. 100 metų perspektyvoje metanas turi 28 kartus didesnį šilimo potencialą nei anglies dioksidas, o dvidešimties metų perspektyvoje – 84 kartus didesnį. Klimato ir švaraus oro koalicijos mokslinės patariamosios grupės duomenimis[3], per ateinančius 30 metų 50 proc. sumažinus su žmogaus veikla susijusį metano išmetimą, pasaulinės temperatūros pokyčiai sumažėtų 0,2 °C, o tai yra svarbus žingsnis siekiant, kad bendras temperatūros kilimas neviršytų 2 °C.

Prie metano mažinimo galime prisidėti visi

Apie trečdalį viso pasaulyje užauginamo maisto nukeliauja į šiukšliadėžę. Sąvartynuose pūvantis maistas ir organinės medžiagos sukuria apie 20 % dėl žmogaus atsirandančių metano emisijų.

„Maistas yra švaistomas, dėl to, kad dalis daržovių užauga netobulos formos ar dydžio, neturi komercinio patrauklumo, transportuojant dideliais atstumais ir eksponuojant lentynose dalis produktų sugenda ir net patekę į žmonių namus nebūtinai yra suvartojami. Maisto produktų švaistymas reiškia, kad prarandame ne tik produktus, tačiau ir laiką, darbą, įdėtą jį užauginti, trąšas, vandį, transportavimo ir kitus išteklius. Mes kiekvienas galime šią problemą spręsti planuodami savo maistą, pirkdami „negražias” daržoves, pavienius bananus, kompostuodami maisto atliekas ir kt.“ – būdus sumažinti metano emisijas vardija G. Tamulaitytė.

Pasaulio šalys įsipareigojo mažinti metano kiekį, nustatė tikslus konkretiems sektoriams

Praėjusiais metais vykusioje COP28 konferencijoje buvo pasirašyta deklaracija, kuria 160 šalių pasižadėjo iki 2030 metų sumažinti savo metano emisijas 30 %. Vakar COP29 žengtas kitas žingsnis – buvo paskelbta Organinių atliekų išskiriamo metano mažinimo deklaracija, kuria šalys nustato konkrečius sektorinius metano mažinimo tikslus. Šią deklaraciją jau pasirašė 30 valstybių, kurios kartu sudaro 47 proc. viso iš organinių atliekų išmetamo metano kiekio pasaulyje. Lietuva šios deklaracijos dar nėra pasirašiusi.

Vakar COP29 taip pat buvo sukurta „Harmonija“ platforma, kuri turėtų būti vieta, kurioje būtų galima rasti viską, kas susiję su žemės ūkiu ir klimato kaita – įgyvendinamos klimato inciatyvos, informacija ir pan. Tikimasi, kad ši platforma bus naudinga sprendimų ieškantiems ūkininkams ir politikams.

COP yra didžiausia kasmetinė konferencija klimato krizės klausimais, kurioje viso pasaulio lyderiai diskutuoja ir ieško sprendimų. Pirmoji COP konferencija (COP1) vyko 1995 m. Berlyne. Tarptautinė klimato kaitos konferencija COP29 Azerbaidžane, Baku mieste, vyksta nuo lapkričio 11-22 d.

Šaltiniai

[1] https://edgar.jrc.ec.europa.eu/report_2024

[2] https://www.eea.europa.eu/en/analysis/maps-and-charts/greenhouse-gases-viewer-data-viewers

[3] https://energy.ec.europa.eu/document/download/ae48adf0-501d-48ba-80be-ec9251568ede_en?filename=GMP%20COP27%20Joint%20Factsheet.pdf ir https://www.unep.org/resources/report/eye-methane-international-methane-emissions-observatory-2023-report