Šiandien Aplinkos apsaugos komitete vyks klausymai dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo. Juo siūloma strateginį Lietuvos prisiimtą tikslą mažinti CO2 emisijas transporto sektoriuje įrašyti į įstatymą ir taip užtikrinti sklandesnį jo įgyvendinimą. Formuluotė minėtame įstatyme siūloma tokia:
„ <…> naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažėtų ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais.„
Mes pateikėme savo poziciją šiuo klausimu. Ji išdėstoma žemiau.
Palaikome iniciatyvą įstatymo lygmeniu įpareigoti mažinti iškastinio kuro naudojimą
Esame susipažinę su verslo bendruomenės vykdoma pilietine iniciatyva „41% mažiau naftos“. Mes, kaip daugiau nei dvidešimt metų aplinkosaugos srityje dirbanti nevyriausybinė organizacija palaikome siekį mažinti naftos kaip neatsinaujinančio gamtinio išteklio vartojimą. Naftos vartojimas yra vienas pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiksnių. Dėl iškastinio kuro vartojimo transporto sektorius yra atsakingas už trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų Lietuvoje. Lietuvos prisiimtų klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų pasiekimas nemažinant išlakų transporto sektoriuje yra neįmanomas. Tuo tarpu, ŠESD išlakų kiekis iš šio sektoriaus tik didėja.
Palaikome iniciatyvą įstatymo lygmeniu įpareigoti iškastinio kuro mažinimą kadangi įstatymo įgyvendinimas teisinėje valstybėje yra privalomas ir turintis teisines pasekmes. Tai yra žymiai efektyviau nei skambios neįpareigojančios deklaracijos siekti klimato neutralumo, kurios klaidina visuomenę kai, tuo tarpu, faktinės ŠESD išlakos mūsų transporto sektoriuje didėja.
Kova su klimato kaitos krize neturi vykti biologinės įvairovės sąskaita
Tačiau taip pat norime atkreipti dėmesį, jog iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita. Mokslininkų pripažinta, jog šiuo metu vykstanti biologinės įvairovės nykimo krizė (dar vadinama šeštuoju masiniu rūšių nykimu) savo pasekmėmis yra ne mažiau pražūtinga nei klimato kaitos krizė. Šios abi ekosisteminės krizės yra tarpusavyje tampriai susijusios. Todėl iškastinio kuro vartojimo mažinimo priemonės neturi daryti reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei (tiek mūsų šalies, tiek ir pasaulinei). Viena tokių neigiamą poveikį biologinei įvairovei turinti priemonė yra biodegalų vartojimo didinimas. Biodegalų gamybai naudojamas rapsų ar palmių aliejus lemia didelių monokultūrinių techninių pasėlių auginimą. Tokiuose plotuose biologinė įvairovė yra ypač skurdi ir lemianti dar didesnį biologinės įvairovės nykimą. Pavyzdžiui, techninių rapsų laukuose gausiai naudojami pesticidai naikinantys vabzdžius, kurie atlieka augalų apdulkininimo funkciją bei yra mitybinė bazė aukštesniems organizmams, tokiems kaip paukščiai. Dideli monokultūrų laukai didina didelės gamtinės vertės teritorijų fragmentaciją, sutrūkinėja ekologiniai koridoriai. O tai lemia silpnėjantį biologinės įvairovės ekologinį stabilumą. Taip pat elektros gamybai neatsakingai plėtojama atsinaujinanti energetika turi reikšmingą neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Vėjo ir saulės jėgainės statomos greta saugomų teritorijų ar pievose, funkcionuojančiose kaip svarbios mitybos ar migracinių sankaupų vietovės, lemia tiek didesnę tiesioginę paukščių ir šikšnosparnių žūtį tiek tiesiogiai kolizijos metu, tiek ir netiesiogiai dėl trikdymo šiems organizmams apleidžiant jiems gyvybiškai svarbias buveines.
Todėl įtvirtant iškastinio kuro vartojimo mažinimą įstatymo lygmeniu, raginame imtis atitinkamų priemonių užtikrinančių, jog bus išvengta reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Mūsų nuomone, neigiamo transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai mažinimą reikia sieti su vartojimo mažinimo priemonėmis, tokiomis kaip subsidijų iškastiniam kurui atsisakymas, didesnis taršių transporto priemonių apmokesdinimas, akcizų iškastiniai kurui didinimas ir pan. Lygiagrečiai reikėtų skatinti ir plėtoti visuomeninio transporto paslaugas, didinant jų patrauklumą. Tik mažindami vartojimą, o ne keisdami jo formą galėsime realiai kovoti su klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizėmis.
