Į pagrindinį puslapį

 

Ūkininkų protestas

2024 m. pradžioje dalis Lietuvos ūkininkų paskelbė protestą – pirmiausiai šalia pagrindinių Lietuvos kelių kūreno laužus, vėliau – su daugybe traktorių atvažiavo į Vilnių ir ten buvo tris dienas. Buvo iškelti 6 oficialūs ūkininkų reikalavimai.

 

Oficialūs ūkininkų reikalavimai

  1. „Išspręsti dirbtinai sukurtą daugiamečių pievų problemą“
    Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti arba daugiau nei penkerius metus neariami sklypai. Jeigu tokių pievų ir bendro žemės ūkio plotų santykis sumažėja daugiau nei 5 proc., Nacionalinė mokėjimo agentūra įpareigoja ūkininkus jas atkurti. Tokį įsipareigojimą ūkininkai prisiima matys, deklaruodami šiuos plotus ir norėdami gauti išmokas.Vis dėlto kai kurie, pavyzdžiui, gyvulių neauginantys ūkininkai sako jose ūkinės naudos neįžvelgiantys.
  2. Išspręsti ir su pieno supirkimu susijusias problemas  t. y. užtikrinti, kad už superkamą pieną nebūtų mokama žemesnė nei savikainos kaina. Smarkiai kritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms, dar pernai visoje Lietuvoje vyko ūkininkų protestų akcijos. Daugelyje miestų buvo nemokamai dalijamas pienas, prie perdirbėjų įmonių ir prekybininkų administracinių pastatų buvo statomi mediniai žali kryžiai.
  3. Sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą. Kadangi Europos Sąjungos sankcijos maisto produktams iš Rusijos nėra taikomos, dalis ūkininkų tvirtina, kad tai mažina jų eksportuojamos produkcijos kainas.
  4. Mažinti naftos dujų akcizą. Prašoma sumažinti naftos dujų akcizą, siekiantį 304,1 euro/tonai.
  5. Grąžinti žymėto kuro naudojimo taisykles. T.y, reikalaujama atšaukti draudimus žaliąjį dyzeliną pilti į transporto priemones, kurios gali būti panaudotos ne tik žemės ūkiui. Pavyzdžiui, krovininiams automobiliams, priekaboms ir kt.
  6. Saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita.
Taip pat kelti šie klausimai: griežtesnė pesticidų apskaita, tręšimo mėšlu ribojimai.

Žemės ūkis ir gamta

Žemės ūkis yra trečias Lietuvoje pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, remiantis Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, todėl veiksmingas klimato kaitos politikos įgyvendinimas žemės ūkio srityje gali reikšmingai prisidėti prie tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų mažinant poveikį klimatui ir prie jo prisitaikant. Žemės ūkis taip pat reikšmingai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo/išsaugojimo, vandens telkinių, Baltijos jūros kokybės, dirvožemio būklės.

Aplinkosaugininkai pareiškė, kad ūkininkų reikalavimai nukreipti prieš Lietuvos gamtą

Reaguodami į ūkininkų skelbiamus riekalavimus aplinkosuagininkai juos pavadino trumparegiškais ir savanaudiškais.

Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” vadovas Žymantas Morkvėnas
Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” vadovas Žymantas Morkvėnas

„Nors protesto iniciatoriai savo reikalavimuose pripažįsta, kad vykstanti klimato kaita daro apčiuopiamą neigiamą poveikį Lietuvos žemės ūkiui, visgi, jie nesutinka, kad intensyvaus žemės ūkio veikla yra reikšmingas veiksnys, prisidedantis prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo. Jie tai vadina „aplinkos ministerijos skleidžiama dezinformacija”.  Apmaudu, bet tokį požiūrį galiu vertinti tik kaip atsakomybės prieš gamtą, visuomenę ir ateities kartas stoką. Daugelis ūkininkų akcijos keliamų reikalavimų yra orientuoti į siekį susirinkti kuo daugiau viešųjų pinigų paramos ir užsitikrinti sąlygas toliau teršti vandenį, alinti dirvožemį, skurdinti mūsų gamtą. Iš visuomenės pusės žiūrint, tai – savanaudiška, iš jų pačių verslo – trumparegiška“. – sako nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” vadovas Žymantas Morkvėnas.

Gamtininko vertinimu, protestuojančių keliamais reikalavimais siekiama dar labiau sumažinti ir taip minimalias aplinkosaugines ambicijas, o norint atliepti tokius kylančius aplinkosauginius iššūkius kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, mūsų žemės ūkio politika turėtų eiti priešinga linkme.

Ž. Morkvėnas atkrepia dėmesį, kad protesto iniciatorių viešinami reikalavimai neatspindi visos ūkininkų bendruomenės požiūrio: „Savanaudiškumo ar trumparegiškumo etiketės negalime ir nenorime „klijuoti“ visiems ūkininkams. Didelė dalis ūkininkų, kuriems ūkininkavimas yra ne tik verslas, bet ir savotiškas gyvenimo būdas yra įkvepiantys ir sektini pavyzdžiai. Jie drąsiai derina tradicijas su naujovėmis, prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų, ieško trumpesnio kelio ir santykio su savo vartotoju, atsakingai puoselėja juos supančią gamtą. Lietuvoje tokių pavyzdžių turim nemažai. Šie ūkininkai šiandien neprotestuoja, bet kantriai dirba savo sunkų darbą“.

SPECIALIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS UŽTIKRINA, KAD BŪTŲ APSAUGOTAS VIEŠASIS GĖRIS

Protesto iniciatoriai skundžiasi, kad valstybė specialiosiose žemės naudojimo sąlygose (SŽNS) numatydama draudimus suarti pievas, nusausinti pelkes tarsi kėsinasi į privačią nuosavybę. Tuo tarpu nevyriausybininkai sako, kad šios naudojimo sąlygos realiai reiškia, kad šeimininkas negali sunaikinti svarbios ekosistemos, nes ji teikia viešąjį gėrį visiems piliečiams – valo vandenį, apsaugo dirvožemį nuo erozijos, padeda švelninti klimato kaitos padarinius, teikia namus vabzdžiams apdulkintojams ir kitoms rūšims, teikia kitas naudas. Gamtininkai primena mūsų šalies Konstituciją, kuri draudžia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, skurdinti augaliją ir gyvūniją. Šių nuostatų laikymasis yra teisėtas visuomenės lūkestis, kuris negali būti laikomas žemiau privačios nuosavybės intereso.

VANDENS APSAUGOS JUOSTOS SAUGO MŪSŲ VANDENIS NUO TARŠOS

Protestuotojai taip pat nepatenkinti tuo, kad ūkininkaudami greta vandens telkinių jie įpareigoti palikti nesuartas apsaugos juostas. Jų teigimu, pastaruoju metu jos buvo praplėstos. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad tokios apsauginės juostos yra būtinos tam, kad sumažintume žemės ūkio taršą į upes ir Baltijos jūrą, o dabar numatyti jų rėžiai yra nepakankami, juos reiktų dar labiau didinti.

Justas Gulbinas, Baltijos aplinkos forumo archyvo nuotr.
Justas Gulbinas, Baltijos aplinkos forumo archyvo nuotr.

„Mes kalbame apie vandens, kuriame maudomės, iš kurio pagautą žuvį valgome, kokybę. Didelė dalis ūkininkų naudoja mineralines trąšas ir pesticidus. Prie upių, griovių, kanalų, ežerų palikti nearti pievų plotai veikia kaip natūralus filtras, kuris sulaiko bent dalį šių medžiagų.” – apie naudą gamtai ir visuomenei kalba Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.

Jo teigimu, nauja siūloma tvarka kai kur šias apsaugines juostas netgi sumažina ir ateityje, ypač intensyviausiuose žemės ūkio ruožuose, reikėtų pagalvoti apie šių juostų pločio didinimą.

ŪKININKAI NORI IR TOLIAU NEAPSKAITYTI NAUDOJAMŲ PESTICIDŲ BEI TRĄŠŲ

Nevyriausybininkus stebina ir tai, kad protesto iniciatoriai nori ir toliau laikyti paslaptyje, kiek pesticidų ir trąšų jie naudoja.

„Trąšas ir pesticidus naudojantys ūkininkai visada pabrėžia, kad jie tuos cheminius preparatus naudoja griežtai pagal instrukcijas, labai mažais kiekiais ir pan. Ir tuo pačiu nenori atskleisti, kokie tie realūs kiekiai. Aš to nesuprantu. Jei visuomenė matytų, kad tie kiekiai tikrai nedideli, tai ir palankiau vertintų jų pačių veiklą. Kodėl vengiama tokio skaidrumo?” – svarsto J. Gulbinas.

Tuo pačiu gamtininkas pažymi, kad cheminių preparatų naudojimas yra vienas esminių dalykų, alinančių gamtą.

PIEVOS – BENE SPARČIAUSIAI LIETUVOJE NYKSTANTI IR LABAI VERTINGA EKOSISTEMA

Protestuojantys ūkininkai taip pat nusiteikę prieš pievų atkūrimą. Tuo tarpu gamtininkai sako, kad tai – viena labiausiai nykstančių ir daug naudos visuomenei teikiančių ekosistemų.

Pievų nykimo mastas. Juoda spalva pažymėtas pievų plotas, kuris vidutiniškai išnyksta kasmet, raudona spalva pažymėtas pievų plotas, kuris išnyko nuo 2004 m. Iliustraciją parengė Baltijos aplinkos forumas, remdamasis VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis.
Pievų nykimo mastas. Juoda spalva pažymėtas pievų plotas, kuris vidutiniškai išnyksta kasmet, raudona spalva pažymėtas pievų plotas, kuris išnyko nuo 2004 m. Iliustraciją parengė Baltijos aplinkos forumas, remdamasis VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis.

Pievos – tai pasaulyje viena iš sparčiausiai nykstančių buveinių, Lietuvoje – taip pat. Kasmet vis daugiau jų yra suariamos ar kitaip suardomos norint gauti didžiausią trumpalaikę finansinę naudą. Jų vietoje sėjamos grūdinės žemės ūkio kultūros, kartais – sodinamas miškas. Nuo įstojimo į Europos Sąjunga pradžios Lietuvoje kasmet vien ūkininkų deklaruotų pievų vidutiniškai išnyksta 25 000 ha. Tai yra toks plotas, kokį užima bendrai Kauno ir Klaipėdos miestai. Iš viso per tuos metus išnyko 484 000 ha pievų. Tai yra kaip Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos rajonai kartu sudėjus. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti vertingiausias – daugiametes – pievas, t.y. jų plotas negali sumažėti daugiau nei 5 %. Šis procentas dabar yra ženkliai viršytas. Už tai Lietuvai gręsia baudos.

Nevyriausybininkų teigimu, pagrindinė pievų nykimo priežastis ta, kad traukiasi gyvulininkystė, didelė dalis gyvulių auginami tvartuose ir šeriami grūdinėmis kultūromis, o ne ganomi ganyklose. Gyvulininkyste užsiimančių ūkininkų veikla ir gyvenimo būdas yra gerokai sunkesnis nei ūkininkų, auginančių grūdus, tačiau išmokų sistema jiems yra mažiau palanki. Tuo tarpu labiau pelninga ir išmokomis aprūpinta augalininkystė plečiasi. Ir plečiasi pievų sąskaita.

 

Suartos pievos. Šaltinis: https://npa.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=7dfe7ca37f214eb9a952f71dfad2e7ba
Suartos pievos. Šaltinis: https://npa.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=7dfe7ca37f214eb9a952f71dfad2e7ba

 

Bendra pievų situacija Lietuvoje 2004-2023 m. pagal deklaravimo duomenis.
Bendra pievų situacija Lietuvoje 2004-2023 m. pagal deklaravimo duomenis.

„Pievos padeda švelninti klimato kaitą. Naujausiais mokslininkų skaičiavimais, pievose yra sukaupta maždaug 12 % viso pasaulio anglies dvideginio (C02). Jos taip pat padeda sumažinti potvynius, stabdo eroziją ir taip saugo derlingą dirvožemį. Pievose tarpsta didelė dalis biologinės įvairovės. Pavyzdžiui, jose gyvena apdulkintojai, be kurių mes neturėtume didelės dalies maisto. Šiandien situacija su pievų biologine įvairove yra žymiai prastesnė nei miškuose.” – apie pievų naudą visuomenei pasakoja Ž. Morkvėnas.

Plačiau apie pievų naudą

Pažymėtima, kad įvairios organizacijos naudoja skirtingus šaltinius, iliustruojančius pievų statistiką. Dažniausiai tiek ūkininkai, tiek gamtininkai naudoja deklaravimo duomenimis grįstus duomenis (šia statistika remiantis parengtas ir šis tekstas). Tik ūkininkai teigia, kad neva „daugiamečių pievų nemažėja“. Iš tiesų nuo 2018 m. jų taip pat mažėja (žr. grafiką šone). Gamtininkai, tuo tarpu, visada kalba apie bendrą – tiek daugiamečių, tiek trumpesnį laiką augančių pievų statistiką. Yra galimas ir kitas pjūvis. Žiūrėti į pievų ploto pokytį, kuris naudojmas sudarant Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) oficialią statistiką, duomenis teikiant Europos Komisijos institucijoms. Šie duomenys taip pat akivaizdžiai rodo, kad pievų Lietuvoje mažėja. Lietuvos nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje pievų plotų mažėjimas įvardintas drastišku.

Pievų mažėjimas remiantis Žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus statistiniais duomenimis
Pievų mažėjimas remiantis Žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus statistiniais duomenimis. Aplinkosaugos koalicijos iliustracija.

 

Nevyriausybininkų teigimu, pagrindinė pievų nykimo priežastis ta, kad traukiasi gyvulininkystė, didelė dalis gyvulių auginami tvartuose ir šeriami grūdinėmis kultūromis, o ne ganomi ganyklose. Gyvulininkyste užsiimančių ūkininkų veikla ir gyvenimo būdas yra gerokai sunkesnis nei ūkininkų, auginančių grūdus, tačiau išmokų sistema jiems yra mažiau palanki. Tuo tarpu labiau pelninga ir išmokomis aprūpinta augalininkystė plečiasi. Ir plečiasi pievų sąskaita.

„Mūsų žemės ūkyje dominuoja augalininkystė, o ūkiai stambėja. Pievos suariamos ir vietoje jų daugelis didžiųjų ūkininkų augina monokultūrinius pasėlius. Tokie milžiniški laukai gamtiniu požiūriu tampa dykynėmis. Visgi, augalininkystės plėtra nereiškia, kad lietuviai staiga tapo didesniais vegetarais. Didelę dalį užaugintos maisto žaliavos mes tiesiog išvežame iš Lietuvos, o dauguma intensyvią veiklą vystančių grūdininkų greičiausiai niekada nėra matę jų produkciją vartojančių valgytojų. ” – sako Ž. Morkvėnas.

Remiantis  Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvoje šiemet prikulta apie 7 mln. tonų grūdų. Eksportuoti planuojama virš 70 % viso derliaus. Pagrindinė eksporto kryptis šiemet – Azijos šalys.

„Galime sakyti, kad į kitas šalis išvežame ne tik grūdus, bet ir mūsų derlingą žemę. Augalininkystėje vis dar įprastos dirvožemį alinančios praktikos – ariminė žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas, tinkamos sėjomainos nebuvimas. Taigi, mes savo žemę aliname tam, kad eksportuotume žemos pridėtinės vertės produktus į kitas šalis.” – sako. J. Gulbinas.

ŽEMĖS ŪKYJE IR TOLIAU BUS NAUDOJAMAS TARŠESNIS ŽYMĖTAS DYZELINAS

Protestuojantys ūkininkai nepatenkinti tuo, kad turės sumažinti žymiai taršesnio ir didesnę žalą aplinkai darančio dyzelino naudojimą. Nuo šiol jie šį kurą galės naudoti tik traktoriuose.

„Mano galva ūkininkų nepasitenkinimas yra nepagrįstas. Viena vertus, visas pasaulis juda link to, kad pamažu atsisakyti iškastinio kuro, todėl iškastinio kuro subsidijavimas atrodo neadekvačiai keistas. Kita vertus – pagal šiuo metu esamus reikalavimus ūkininkai ir toliau žymėtą dyzeliną galės naudoti žemės ūkiui skirtai technikai, tačiau jo pilti į elevatorius keliaujančius sunkvežimius ar ūkininkų visurėgius ir pan. negalės. Visiškai normalu – valstybė pamažu atsisako lengvatų – paramos – iškastiniam kurui ir gali tas lėšas nukreipti remiant gamtai palankesnes ūkininkavimo praktikas.” – sako J. Gulbinas.

Gamtosaugininkai įsitikinę, kad valstybė turėtų remti didžiausią viešąjį gėrį teikiančias žemės ūkio praktikas. Tai reiškia, pirmiausia tuos, kurie padeda pievoms ir pelkėms atsikurti ir išlikti, taip pat – laukuose gyvulius laikančius ūkius, smulkius, ekologinius ir  biodinaminius ūkius.

 

Ornitologai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje per pus sumažėjo įprastų kaimo paukščių

Lietuvos ornitologų draugija taip pat pastebėjo, kad dėl didelio masto kraštovaizdžio ir žemėnaudos pokyčių Lietuvos kaime, sparčiai nyksta įprasti paukščiai.

Įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių būklė yra bloga ir kasmet nyksta vis sparčiau. 2000-2022 m. laikotarpiu stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo 54,76 proc., t.y. 2,4 proc. punkto per metus. Paskutinių 9 metų laikotarpiu (2014-2022 m.) gausa mažėjo dar sparčiau: per laikotarpį sumažėjo beveik 40 proc., t.y. ji mažėjo vidutiniškai po 4,35 proc. punktų per metus. Taigi, per paskutinius 9 metus įprasti kaimo kraštovaizdžio paukščiai nyko kone dvigubai sparčiau nei nuo šio amžiaus pradžios, kas parodo, jog šio laikotarpio žemės ūkio praktika buvo ypač nepalanki biologinei įvairovei ir lėmė jos nykimo spartėjimą.

Ornitologai šį spartų paukščių nykimą pirmiausiai sieja su pievų, ganyklų ir pamiškių bei paupių suarimu, sodybų nykimu, jų teritorijas paverčiant ariamos žemės plotais, jų plėtrai iškertant net laukuose buvusius pavienius medžius. Pievų ir ganyklų suarimą smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose lėmė po 2017 metų sumažinta parama tvarkant pievas, ypač ūkininkams, neturintiems gyvulių. Tuo tarpu per 10 metų dėl nepalankių  paramos schemų gyvulių augintojų sumažėjo 30.000 – tai netinkamos žemės ūkio politikos rezultatas.

 

Susivienijusios aplinkosauginės organizacijos paskelbė poziciją, kad kompromisai – ne gamtos sąskaita

Prasidedant ūkininkų protestui 20 nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų (vėliau prie jų prisijungė dar 2 organizacijos) kreipėsi į aukščiausius šalies politikus su prašymu nepasiduoti ūkininkų spaudimui ir nedaryti kompromisų gamtos sąskaita. Aplinkosaugininkai pateikė savo siūlymus, kaip spręsti ūkininkų keliamus reikalavimus.

Nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų pozicija dėl ūkininkų protesto reikalavimų 

2024-01-24 

Vilnius 

Reaguodamos į ūkininkų protestus ir jų metu keliamus reikalavimus aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos šiuo raštu teikia savo poziciją. 

Pilnavertiškai funkcionuojančios, neužterštos ir nenuskurdintos ekosistemos, jose tarpstanti biologinė įvairovė, švarus vanduo yra bendras mūsų visų viešasis gėris, todėl ieškant kompromiso tarp ūkininkų keliamų reikalavimų ir aplinkos apsaugos normų turi būti paisoma viešo intereso. Kompromisai turėtų būti daromi tik tuomet, kai numatomi sprendimai nedaro žalos gamtai, yra taikomi papildomi socialiniai saugikliai, užtikrinamas ekosistemų funkcionavimas bei apsauga nuo neigiamo poveikio.  

Lietuvos aplinkos būklė, susijusi su žemės ūkio praktikomis, yra prasta ir toliau blogėja. Pateikiame keletą situaciją atspindinčių rodiklių. 

Pievos yra svarbios stabdant klimato kaitos padarinius, palaikant biologinę įvairovę, saugant dirvožemį nuo erozijos, sukuriant namus biologinei įvairovei ir užtikrinant kitas mūsų visuomenei svarbias ekosistemines paslaugas bei kraštovaizdžio ekologinį stabilumą. Lietuvoje pievų plotas (tiek daugiamečių, tiek pievų iki 5 metų) nuo įstojimo į ES sumažėjo daugiau nei 450 000 ha, pievos nyksta po daugiau nei 25 000 ha per metus. Tai yra toks plotas, kokį užima bendrai Kauno ir Klaipėdos miestai. Pievos nyksta dėl sparčiai besitraukiančio gyvulininkystės sektoriaus ir ypač dėl nykstančios praktikos gyvulius ganyti lauko ganyklose ar šerti žoliniais pašarais.  

Didžiulis pievų nykimo mastas lemia spartų biologinės įvairovės nykimą Lietuvos agrariniame kraštovaizdyje, kur 2000-2022 m. laikotarpiu stebėtų įprastų kaimo paukščių skaitlingumas sumažėjo beveik 55 proc. Kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus pokytis parodo ne tik tai, kad sparčiai mažėja sparnuočių, bet ir tai, kad mūsų kaimiškame kraštovaizdyje, kuris apima daugiau nei pusę šalies teritorijos, nyksta visa biologinė įvairovė. Ši tendencija yra betarpiškai susijusi ne tik su nykstančiomis pievomis, bet ir su žalingomis žemės ūkio praktikomis, kai gausiai naudojami pesticidai, naikinami pavieniai medžiai, gojeliai, nedideli natūralūs vandens telkiniai ir jų pakrantės, šlapynės. 

Paviršinių vandens telkinių būklė blogėja daugiausiai dėl į juos patenkančių žemės ūkyje naudojamų trąšų. Lietuvoje net 64 % paviršinių vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. 2021 m. situacija, lyginant su 2015 m., pablogėjo. Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, ją kasmet pasiekia 600 tonų fosforo, 50 000 tonų azoto, o tai sukelia eutrofikaciją – vandensžydėjimą“. Tai lemia spartų melsvabakterių ir dumblių dauginimąsi bei jūros ekosistemų nykimą ir „mirties zonų” formavimąsi. Vandens apsaugos zonos yra skirtos bent minimaliai vandens telkinių apsaugai sugeriant paviršiumi išplaunamas maistines medžiagas ir dr dirvožemį, apsauginės juostos pradėtos taikyti Lietuvoje šeštajame XX a. dešimtmetyje. 

Nepažeistas dirvožemis yra gamtinis išteklius, gyvybiškai svarbus žmonių sveikatai ir ekonominei gerovei. Dėl neatsakingų augalininkystės praktikų, ariamo dirvožemio būklė nuolat blogėja, didėja dirvožemio erozija, prastėja derlingumas. Pievų, šlapynių ir ganyklų vertimas arimais, mineralinių trąšų naudojimas nualina dirvožemį, didina taršą ir į atmosferą išskiria dirvožemyje sukauptą anglį. Žemės ūkis yra antras pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas po energetikos, o dirvožemį tausojančios ūkininkavimo praktikos įgyvendinamos nepakankamai sparčiai: stokojama tinkamos sėjomainos taikymo, juodieji pūdymai veikiami erozijos, atliekama nepakankamai dirvožemio tyrimų, o rezultatai nėra apibendrinami vieningoje sistemoje, kuri leistų sekti dirvožemio būklę. Svarbu skatinti tvaraus ūkininkavimo būdus bei stabdyti dirvožemį skurdinančius ūkininkavimo modelius. Reiktų nepamiršti, kad be jau esamų įsipareigojimų, nuo 2025 metų įsigalios draudimas arti durpžemius, keičiant juose žemdirbystės praktikas.  

Aplinkosauginiai reikalavimai ir veiklos ribojimai taikomi visiems žemės savininkams ir naudotojams. Ūkininkai nėra išimtis. Visų piliečių konstitucinė pareiga – saugoti gamtą. Bendroji žemės ūkio politika yra įgyvendinama siekiant ne tik užtikrinti deramas ūkininkų pajamas; užtikrinti ūkininkų konkurencingumą; pagerinti ūkininkų poziciją maisto tiekimo grandinėse; bet ir veikti klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos srityje; rūpintis mus visus supančia aplinka; išsaugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę; turėti gyvybingus regionus; remti kartų kaitą; saugoti maisto ir sveikatos kokybę; skatinti žinias ir inovacijas. Todėl visuomeninės lėšos ir pastangos, skiriamos Bendrajai žemės ūkio politikai, turi užtikrinti, kad visi šie tikslai būtų pasiekti, o jų įgyvendinimo procesas – skaidrus. 

Šiandien yra metas, kai Lietuvos žemės ūkis privalo keistis ir pasirinkti žaliąją toliaregiškąją kryptį. Kviečiame Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius, Premjerę, visą Vyriausybę ir pavaldžias institucijas nepamesti Europos Žaliojo kurso krypties ir nepriimti trumparegiškų bei vienadienių sprendimų. 

Pateikiame esminius nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų sprendinius dėl  ūkininkų protesto metu keliamų reikalavimų. 

Dėl daugiamečių pievų mažėjimo ir jų  atkūrimo

  • Institucijos privalo užtikrinti tinkamą ilgalaikę paramą gyvulininkystės sektoriui, ypač skatinant ganyklose ganomų ar žole šeriamų galvijų ūkius. Taip pat svarbios pakankamos ekonominės paskatos esamų bei atkurtų pievų priežiūrai; 
  • Skatiname institucijas peržiūrėti ir išplėsti daugiamečių pievų apibrėžimą, siekiant, kad paramą galėtų gauti ir į daugiamečių pievų plotų statistiką būtų įtraukti ir tokie plotai, kuriuose yra medžių bei krūmų. 
  • Raginame kryptingai remti smulkius ir vidutinius gyvulininkystės ūkius, skatinti kurti aukštos pridėtinės vertės gaminius, tiekiamus per trumpąsias maisto grandines. 
  • Reikalavimai išlaikyti daugiamečių pievų referencinius dydžius gali būti peržiūrimi ir keičiami tik užtikrinant, kad bendras pievų plotas nemažės, teikiant išskirtinį dėmesį Europos Bendrijos svarbos buveinių išsaugojimui bei imantis papildomų priemonių mažinti neigiamų žemės ūkio praktikų poveikį biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui. 
  • Ūkininkus raginame užtikrinti, jog gamtiniai ištekliai (vanduo, dirvožemis, biologinė įvairovė, oras) nėra išnaudojami gauti trumpalaikei naudai, o sunaikintos ir pažeistos ekosistemos (tarp jų – ir pievos) būtų atkuriamos.  

 

Dėl plečiamų saugomų teritorijų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo

  • Siekiant užtikrinti, jog apie saugomų teritorijų plėtrą ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą žemės savininkai būtų informuojami tinkamai. Atsakingos institucijos turi parengti visuomenei ir ūkininkams suprantamą informaciją ir ją padaryti lengviau prieinamą. 
  • Ekstensyvaus ūkininkavimo skatinimo sąlygos turi būti palankesnės saugomose teritorijose, nykstančių rūšių buveinėse ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis apsaugotose teritorijose. 
  • Ūkininkus raginame prisiimti atsakomybę už jų naudojamą viešąjį turtą (vandenį, dirvožemį, apdulkintojus, kitus gamtinius išteklius) ir jį naudoti atsakingai, nebloginant esamos būklės. 
  • Ekosistemų apsaugai išskirti plotai turėtų būti išlaikomi jų nemažinant, išskyrus atvejus, kuomet padarytos plotų išskyrimo klaidos. Klaidos turėtų būti ištaisytos pagal nustatytą, viešai skelbiamą tvarką bei aiškius terminus.  

 

Dėl žymėto dyzelino tvarkos pakeitimo

  • Lietuva yra įsipareigojusi ilgainiui atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui. Turi būti numatyta aiški data, kada tos lengvatos bus galutinai panaikintos, apie tai iš anksto informuota visuomenė ir ūkininkų bendruomenė. Atsakingos institucijos turi pateikti aiškias ir prieinamas alternatyvas keičiantis taisyklėms dėl žymėto dyzelino tvarkos.  
  • Siekiant užtikrinti vieningą konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, politikai turi aiškiai ir aktyviai raginti visas Europos Sąjungos šalis atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui. 

 

Dėl duomenų apie augalų apsaugos priemones ir trąšų žurnalų pildymo

  • Papildomų duomenų vedimas gali tapti administracine našta ūkininkams, todėl atsakingas institucijas skatiname ieškoti technologinių sprendimų, kaip duomenų rinkimas galėtų būti kuo labiau automatizuotas ir apjungiantis įvairius duomenų šaltinius. 
  • Ūkiai turi būti skatinami naudoti tvarias ūkininkavimo praktikas, vertinti ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką ir vadovautis žingsniais – apskaityti, mažinti bei kompensuoti sukeliamą taršą ir jos padarinius. 
  • Ūkininkus raginame kuo greičiau pradėti naudotis elektroninėmis sistemomis, leidžiančiomis skaidriai apskaityti trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą. Tai padėtų optimizuoti ūkius ir išsklaidyti visuomenės abejones dėl perteklinio šių produktų naudojimo Lietuvos žemės ūkyje. 
  • Atsakingos institucijos privalo užtikrinti vandens apsaugos juostų ir kitų aplinkosauginių reikalavimų tinkamą taikymą ir laikymąsi. 

 

Pasirašančios nevyriausybinės organizacijos: 

  • Aplinkosaugos koalicija 
  • VŠĮ Baltijos aplinkos forumas 
  • Lietuvos ornitologų draugija 
  • Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” 
  • VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas 
  • VšĮ Darnaus vystymosi centras 
  • VšĮ “Žiedinė ekonomika” 
  • VšĮ ”Sengirės fondas” 
  • Lietuvos geografų draugija 
  • Lietuvos entomologų draugija 
  • Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija 
  • VšĮ „Lietuvos arboristikos centras”  
  • VšĮ Žaliosios politikos institutas  
  • Miško terapijos ir edukacijos centras 
  • Asociacija “Lietuvos tamsioji bitė” 
  • VšĮ Girių inspekcija 
  • Vartotojų aljansas 
  • VšĮ ”Menų vektoriai” 
  • Asociacija “Anties sodo bendruomenė” 
  • Lietuvos fitoterapijos sąjunga 
  • VšĮ Rūpi
  • Asociacija „Gyvo Žalio” 

 

Pozicijos PDF failas