Į pagrindinį puslapį

 

Ūkininkai yra svarbiausi

Ūkininkai savo pavyzdžiu gali pademonstruoti, kaip ūkininkauti klimatai draugišku būdu. Gamtininkai pateikia keletą patarimų.

Reiktų laikytis 6 dirvožemio sveikatos principų:

  • Pažink aplinką, kurioje ūkininkauji ir prisitaikyk prie jos, o ne atvirkščiai. Dirvožemio sveikatos praktikų pasirinkimas yra mūsų pažiūrų atspindys.
  • Netrikdyk. Gamtoje nėra mechaninių ar cheminių trikdžių.
  • Uždenk žemės paviršių, kad apsaugotum dirvožemio „odą”.
  • Įvairink. Įvairovė užtikrina įvairovę. Motina gamta neaugino monokultūrų, tai kodėl turėtume mes?
  • Palaikyk gyvas šaknis dirvožemyje kiek įmanoma ilgiau kiekvienais metais. Šaknys maitina dirvožemio mikroorganizmus, kurie maitina augalus.
  • Augink sveiką dirvožemį kartu su gyvuliais. Visais laikais ganymas buvo svarbus padedant užtikrinti dirvožemio sveikatą.

Reiktų daugiau pievų, mažiau monokultūrų

Pievos Lietuvoje yra viena daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sugerianti ekosistema. Visgi, didėjantis žemės naudmenų ploto naudojimas grūdininkystės sektoriuje, ne tik intensyviai naikina šiuos stabilius CO2 kaupimo rezervuarus, bet ir skatina mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimą, kurių gamyba ir naudojimas yra viena pagrindinių žemės ūkio sektoriaus išskiriamo ŠESD priežasčių.

Nors Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva iki 2024 m. yra nusimačiusi padidinti daugiamečių pievų plotus ne mažiau kaip 8000 ha, jų Lietuvoje drastiškai mažėja. 🌾2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatai rodo, kad Lietuvai gali tekti atstatyti daugiau nei 100 tūkst. ha suartų daugiamečių pievų, siekiant įgyvendinti įsipareigojimus Europos Komisijai ir išvengti didžiulių baudų. Įsivaizduokite, pievomis užsėti reikėtųia visą Širvintų rajoną ir dar šiek tiek daugiau.

Reiktų daugiau ekstensyvios gyvūlininkystės

Ar gyvulininkystė ir gyvulinės kilmės produktų vartojimas yra blogis klimato kaitos kontekste? Norisi šaukti TAIP! Bet ar tikrai? Užsienyje populiarus ypač taiklus šūkis – „It’s not the Cow It’s the How”, kuris lietuviškai galėtų skambėti „Kalta ne karvė, o būdai, kuriais ji auginama”.

Tinkamas naminių galvijų auginimas gali tapti ne klimato kaitos problema, o vienu iš sprendimo būdu. Galvijai gali padėti išsaugoti sparčiai nykstančias atviro kraštovaizdžio buveines, pavyzdžiui, su klimato kaita kovoti padedančias pievas ir pelkes. Nuo tada, kai žmonės išnaikino didžiuosius žoliaėdžius (taurus, tarpanus, stumbrus), naminiai gyvuliai yra vieninteliai tokių ekosistemų palaikytojai. Čia, žinoma, svarbu, kad galvijai būtų ganomi lauke ir valgytų žolę, o ne būtų laikomi uždaryti didžiulėse fermose ir šeriami koncentruotais pašarais.

Taigi, nėra viskas taip paprasta. Jei valgai mėsą, pirk ją iš laukuose gyvulius laikančių ūkininkų.

Reiktų daugiau beariminės žemdirbystės

Sveikas dirvožemis – tai pagrindinis įrankis, kuris padės ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos sukeliamų padarinių. Vienas iš principų, siekiant tausoti ir gerinti dirvožemio būklę yra neariminės žemdirbystės taikymas. Suarta dirva, tuo tarpu, skatina dirvožemio eroziją ir turi milžinišką poveikį klimato kaitai.

Lietuva, iki 2024 m., siekia 1,5 karto padidinti plotus, kuriuose taikomos neariminės technologijos, o iki 2030 m. – 3 kartus. Tai numatyta Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje