Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas.Tarpiniai pasėliai
Jų kasdieniai sprendimai lemia kraštovaizdžio ateitį, dirvožemio sveikatą ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Savo pavyzdžiu jie gali parodyti, kaip ūkininkauti klimatai draugišku būdu – tausoti gamtą, didinti atsparumą sausroms ir liūtims, stiprinti vietos bendruomenes.
Pateikiame keletą patarimų, kaip tai padaryti: kuo svarbios ekologinės sistemos ir kaip jomis pasinaudoti, kaip tvarkytis ūkyje, kad klestėtų tiek ūkis, tiek gamta.
Šiame puslapyje rasite informaciją apie:
- Išmokas, kurios remia gamtai ir klimatui palankų ūkininkavimą, – ekologinės sistemas. Čia rasite ir detalesnį aprašymą apie vieną iš plačiausių ekologinių sistemų – EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymą.
- Patarimus, kokias ūkininkavimo praktikas galite pritaikyti savo ūkyje.
Pievos Lietuvoje yra viena daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sugerianti ekosistema. Visgi, didėjantis žemės naudmenų ploto naudojimas grūdininkystės sektoriuje, ne tik intensyviai naikina šiuos stabilius CO2 kaupimo rezervuarus, bet ir skatina mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimą, kurių gamyba ir naudojimas yra viena pagrindinių žemės ūkio sektoriaus išskiriamo ŠESD priežasčių.
Ar gyvulininkystė ir gyvulinės kilmės produktų vartojimas yra blogis klimato kaitos kontekste? Norisi šaukti TAIP! Bet ar tikrai? Užsienyje populiarus ypač taiklus šūkis – „It’s not the Cow It’s the How”, kuris lietuviškai galėtų skambėti „Kalta ne karvė, o būdai, kuriais ji auginama”.
Sveikas dirvožemis – tai pagrindinis įrankis, kuris padės ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos sukeliamų padarinių. Vienas iš principų, siekiant tausoti ir gerinti dirvožemio būklę yra neariminės žemdirbystės taikymas. Suarta dirva, tuo tarpu, skatina dirvožemio eroziją ir turi milžinišką poveikį klimato kaitai.