Žemės ūkis yra trečias Lietuvoje pagal  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, remiantis Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, todėl veiksmingas klimato kaitos politikos įgyvendinimas žemės ūkio srityje gali reikšmingai prisidėti prie tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų mažinant poveikį klimatui ir prie jo prisitaikant. Strateginiuose nacionaliniuose dokumentuose (2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, Lietuvos Respublikos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 metams) jau numatyta, kaip Lietuva žemės ūkio sektoriuje turėtų pasiekti tarptautinius tikslus, iškeltus 2015 m. Paryžiaus susitarime, Žaliajame kurse. Visgi, gyventojams trūksta lengvai suprantamos, viešai prieinamos informacijos, apie tai, kaip valstybei sekasi įgyvendinti iškeltus tikslus, kodėl šie tikslai yra svarbūs ir kaip vartotojai bei žemės ūkio atstovai gali prisidėti prie tikslų įgyvendinimo, praktiškai pritaikyti numatytas priemones.

Projekto tikslas – didinti klimato kaitos politikos įgyvendinimo veiksmingumą žemės ūkio srityje dirbant teisėkūros ir visuomenės informavimo srityse.

Projektu siekiama nacionaliniu mastu atstovauti visuomeninius gamtosauginius interesus teisėkūros procesuose, formuojant klimato kaitos politiką žemės ūkyje, užtikrinant šių procesų skaidrumą, viešinimą, sprendimų priėmėjų atskaitingumą įgyvendinant strateginius tikslus. Teisėkūros procesai bus veikiami analizuojant nacionalinių strategijų realizavimo veiksmingumą pasitelkiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, dalyvaujant svarbiausiuose viešuose svarstymuose, diskusijose, komitetų posėdžiuose, Pažangos tarybos veikloje, teikiant pasiūlymus ir rekomendacijas.

Siekiant projekto tikslo, keliami šie detalesni tikslai:

1. Siekti, kad svarbiausi strateginiai planai, kuriais formuojama klimato kaitos politika žemės ūkyje, būtų ambicingai ir tinkamai įgyvendinami.

2. Skatinti ūkininkus taikyti klimatui draugiškas ūkininkavimo praktikas, prisidedančias prie strateginių klimato kaitos planų įgyvendinimo

3. Didinti valgytojų susidomėjimą maisto produktų ir žemės ūkio įtaka klimatui, užtikrinti kad jų nuomonė būtų išgirsta ir atstovaujama

4. Užtikrinti klimato kaitos advokacijos veiklų tęstinumą.

 

Veiklos:

• Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, LR nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metams (NEKSP) įgyvendinimo pasitelkiant Strateginį žemės ūkio planą stebėsena ir vertinimas;
• Pasiūlymų teikimas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano atnaujinimo procese siekiant geresnio jo įgyvendinimo;
• Gamtosaugos interesų gynimas su klimato kaita žemės ūkyje susijusiuose teisėkūros procesuose;
• Dalyvavimas pažangos tarybos veikloje priimant naują „Lietuva 2050“ strategijos Nacionalinį Pažangos planą, gamtosaugos interesų atstovavimas;
• Klimato kaitos valdymo priemonių pritaikymo ūkio lygmeniu rekomendacijų rengimas ir viešinimas;
• Ūkininkų informavimas apie galimą klimato kaitos poveikį žemės ūkiui;
• Ūkininkų apklausa dėl jų juntamų klimato kaitos poveikių ir rezultatų pristatymas;
• Apklausa dėl visuomenės lūkesčių žemės ūkiui ir rezultatų pristatymas;
• Ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ kampanija Lietuvoje aktualizuojant žemės ūkio taršos, eutrofikacijos ir kitas susijusias problemas;
• Komunikacinė kampanija „Maistas ir klimatas“ skatinant rinktis klimatui ir gamtai draugiškesnius produktus;
• Informacinio paketo žiniasklaidai apie žemės ūkį klimato kaitos kontekste parengimas;
• 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų programų analizė ir komunikacinė kampanija „Klimatui ir gamtai draugiškos partijos“;
• Informacinės medžiagos apie COP28 ir COP29 konferencijas rengimas žiniasklaidai;
• NVO įtraukimas į klimato kitos advokaciją;
• Viešinimas ir projekto tęstinumo veiklos.

 

---

Bendras projekto biudžetas: 117 367. 99 Eur

APVA finansuojama suma: 105 434.08 Eur

Nuosavas partnerių indėlis: 11 933.91 Eur