Bendrieji principai

Kelionės CO2 pėdsakas yra matuojamas anglies dvideginio (CO2) kilogramais, tenkančiais vienam keleiviui atsižvelgiant į nukeliautą atstumą ir pasirinktą transporto priemonę.

Skirtingų judėjimo būdų CO2 išmetimai skiriasi dėl keleto parametrų:

CO2 išmetimai pagal naudojamo kuro tipą. Lyginant CO2 išmetimų kiekį, išsiskiriantį sudeginus litrą kuro, daugiausia CO2 išskiria dyzelinas, o mažiausia – gamtinės dujos. Skaičiuoklėje naudojamos CO2 išmetimų konstantos, nustatytos vadovaujantis pasaulyje pripažintu šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo standartu – Šiltnamio dujų protokolu (Greenhouse Gas Protocol). Lietuvoje tiekiamos elektros CO2 išmetimai pateikiami pagal 2010 m. AB „Lesto“ ekspertinį vertinimą.

Kuro sunaudojimas

Skirtingos transporto priemonės, priklausomai nuo jų techninių charakteristikų, naudoja skirtingą kuro kiekį vienam kilometrui.

Kelionės atstumas

Natūralu, kad bendras sunaudoto kuro kiekis, o kartu kelionės CO2 pėdsakas, tiesiogiai priklauso nuo kelionės atstumo.

Pervežtų keleivių skaičius

Visas transporto priemonės kelionei sunaudotas kuras dalijamas iš pervežtų keleivių skaičiaus ir gaunamas CO2 išmetimų kiekis, tenkantis vienam keleiviui.

Supaprastinta CO2 pėdsako skaičiavimo formulė:

[Kelionės atstumas, km] * [kuro kiekis, l/km] * [kuro CO2 tarša, kg/l] / [pervežtų keleivių skaičius]

Toliau pateikiamos prielaidos, pagal kurias skaičiuojamas skirtingų transporto priemonių CO2 pėdsakas.

Svarbu pastebėti, kad skaičiuojant miesto ir tarpmiestinio viešojo transporto priemonių vienam keleiviui tenkančius CO2 išmetimus, naudojamas  tas pats kelionės atstumas kaip ir važiuojant automobiliu. Skaičiuoklėje neįvertinami faktiniai viešojo transporto maršrutai, kurie dažnai būna netiesioginiai, norint nusigauti iš taško A į tašką B.

Automobilis

Pagal nutylėjimą automobilio CO2 išmetimai skaičiuojami benzininiam automobiliui su vienu keleiviu pagal vidutinį Lietuvos automobilių parko benzininių automobilių kuro sunaudojimą. Maps.lt svetainės lankytojas gali tiksliai paskaičiuoti savo kelionės automobiliu CO2 pėdsaką keisdamas šiuos parametrus:

  • kuro tipą
  • kuro sunaudojimą
  • keleivių skaičių

Pasirinkus kuro tipą, automatiškai pateikiamas vidutinis tokio kuro sunaudojimas tarp Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių. Šie rodikliai buvo apskaičiuoti remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis apie vidutinį Lietuvoje eksploatuojamų automobilių variklio tūrį (tokie duomenys renkami nuo 2000 m.) bei Susisiekimo ministerijos reglamentuotomis kuro sunaudojimo normomis. Miesto kelionėms automatiškai taikoma 10% didesnė kuro sunaudojimo norma.

Naudojant automobiliams skirtą skaičiuoklę galima apskaičiuoti ir motociklų, mopedų bei kitų motorinių transporto priemonių CO2 pėdsaką, nurodant atitinkamus parametrus.

Elektromobilis

Elektromobilio skiltyje pateikiamas tik 100% elektra varomų (ne hibridinių) automobilių CO2 pėdsakas.

Elektromobilio poveikis klimato kaitai priklauso nuo šalies elektros tinkle tiekiamos elektros CO2 pėdsako, t.y. kiek ir kokio kuro sudeginta gaminant elektrą ir kiek dėl to išsiskyrė CO2. Skaičiuoklėje remtasi AB „Lesto“ ekspertiniu vertinimu, kuris rodo, kad 2010 m. vienai kilovatvalandei Lietuvoje suvartotos elektros teko 363 g CO2.

Elektromobilio energijos poreikis vienam kilometrui buvo apytiksliai įvertintas remiantis viešai prieinama informacija apie rinkoje esančius modelius. Pažymėtina, kad elektromobiliai užmiestyje naudoja daugiau energijos nei mieste (kitaip nei įprasti automobiliai). Kadangi skirtingų modelių elektros naudojimas labai skiriasi, skaičiuoklei parinktos šiuo metu labiausiai rinkoje paplitusių modelių normos.

Elektromobilio ar automobilio skiltyse nurodytų keleivių skaičius yra naudojamas abiejų transporto priemonių CO2 pėdsako skaičiavimui ir gali būti keičiamas iš abiejų skilčių.

Miesto autobusas

Miesto autobusų CO2 pėdsakas, tenkantis vienam keleiviui, apskaičiuotas remiantis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis apie Vilniaus viešąjį transportą.

Didžioji dauguma Vilniaus autobusų yra varomi dyzelinu, todėl tad CO2 išmetimai apskaičiuoti pagal vidutinį tokių autobusų dyzelino sunaudojimą vienam kilometrui. Gautas pėdsakas dalinamas iš vidutinio autobusu vykstančių keleivių skaičiaus, remiantis 2011 m. rinkodaros duomenimis.

Miesto troleibusas

Miesto troleibusų CO2 pėdsakas, tenkantis vienam keleiviui, taip pat apskaičiuotas remiantis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis apie Vilniaus viešąjį transportą.

Troleibusai yra varomi elektra, todėl CO2 pėdsakas skaičiuojamas taip pat kaip elektromobilių (žr. aukščiau) pagal vidutinį elektros suvartojimą vienam kilometrui ir dalinamas iš vidutinio troleibusu vykstančių keleivių skaičiaus, remiantis 2011 m. rinkodaros duomenimis.

Judėjimas dviračiu ir pėsčiomis

Šiems individualiems judėjimo būdams naudojama tik žmogaus energija, todėl jų CO2 emisija laikoma lygi nuliui (iškvepiamas CO2 neskaičiuojamas kaip CO2 tarša☺).

Dviračio ir ėjimo pėsčiomis alternatyvos pateikiamos tik toms miesto kelionėms, kurios gali būti įveikiamos per mažiau nei valandą. Daroma prielaida, kad dviračiu vidutiniškai važiuojama 15km/h greičiu, o pėsčiomis einama 5km/h greičiu.

Tarpmiestinis autobusas

Tarpmiestinių autobusų CO2 pėdsakas, tenkantis vienam keleiviui, apskaičiuotas remiantis UAB „Kautra“ duomenimis.

Vienam keleiviui tenkantys CO2 išmetimai apskaičiuoti naudojant „keleivio kilometrų“ metodą.Taip skaičiuojant sumuojami visų 2011m. tarpmiestiniais maršrutais pervežtų keleivių kilometrai (pvz., jeigu Jonas važiavo nuo Kauno iki Vilniaus, o Petras – nuo Kauno iki Vievio,  jie kartu nuvažiavo 150 „keleivio kilometrų“). Apskaičiavus visą šioms kelionėms sunaudotą kurą ir padalinus iš bendros „keleivių kilometrų“ sumos gaunamas vidutinis kuro kiekis, reikalingas pervežti vienam keleiviui vieną kilometrą.

Tarpmiestiniai autobusai yra varomi dyzelinu, taigi pagal vienam „keleivio kilometrui“ tenkantį kuro kiekį lengvai apskaičiuojamas atitinkamas CO2 pėdsakas.

Traukinys

Kelionių traukiniu CO2 pėdsakas, tenkantis vienam keleiviui, skaičiuojamas remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. duomenimis apie pervežtus keleivius.

Vienam keleiviui tenkantys CO2 išmetimai skaičiuojami naudojant „keleivio kilometrų“ metodą (žr. Tarpmiestinis autobusas).

Kelionės elektriniu traukiniu CO2 pėdsakas skaičiuojamas remiantis vienam keleivio kilometrui pervežti reikalingu elektros kiekiu ir AB „Lesto“ ekspertiniu vertinimu, pagal kurį 2010 m. vienai kilovatvalandei Lietuvoje suvartotos elektros teko 363 g CO2.

Kelionės dyzeliniu traukiniu CO2 pėdsakas apskaičiuotas remiantis vienam keleivio kilometrui pervežti reikalingu kuro kiekiu ir  atitinkamais CO2 išmetimais.