Kas yra klimato kaita?

Deginant iškastinį kurą, į atmosferą patenka daug anglies dvideginio (CO2), kuris nespėja natūraliai suskilti ir dėl to jo koncentracija atmosferoje sparčiai didėja.

Anglies dvideginis, metanas, freonai drauge su kai kuriomis kitomis dujomis sulaiko dalį šilumos, atsispindinčios nuo saulės įkaitinto Žemės paviršiaus, tuo pat metu neleisdamos jai  pasklisti už atmosferos ribų tarsi šiltnamyje. Todėl šis reiškinys vadinamas šiltnamio efektu (žr. iliustraciją [1]). Dėl šiltnamio efekto vidutinė temperatūra Žemėje yra +15°C, o ne –18°C, todėl Žemėje gali egzistuoti gyvybė.

Tačiau dėl didėjančio šiltnamio dujų kiekio atmosferoje šiltnamio efektas stiprėja ir sukelia reiškinius, kurių visuma vadinama klimato kaita.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijaapibendrina ir sistemina pasaulio mokslinius tyrimus klimato kaitos srityje. Komisijos ekspertai sutaria, jog klimato kaitą labiausiai lemia žmogaus ūkinė veikla, ypatingai iškastinio kuro naudojimas energijos poreikiams. Šią mokslo žiniomis grindžiamą poziciją palaiko daugybė pasaulio mokslo institucijų (žr. sąrašą anglų k.).

Siekiant išvengti negrįžtamų ir galimai katastrofiškų pasaulio klimato sistemos pokyčių, siekiama sustabdyti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą ir užtikrinti, kad vidutinės temperatūros pokytis nebūtų didesnis nei 2°C, skaičiuojant nuo pramonės revoliucijos (1850 m.), kuomet iškastinio kuro naudojimas ypač suintensyvėjo.
Tačiau vidutinė planetos temperatūra nuo tada jau pakilo 0,8°C. Jeigu nebus imtasi veiksmingų priemonių mažinti šiltnamio dujų išmetimus, prognozuojamas temperatūros kilimas iki 2100 m. gali siekti 1,8-4°C ir tai lemtų neprognozuojamus pasaulio klimato sistemos pokyčius.

Kodėl reiktų susirūpinti dėl klimato kaitos?

Galima pagrįstai teigti, kad klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulinių problemų, kurios prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei.
Klimato kaitos poveikis aktualus ir Lietuvai, ypatingai pajūrio regionui. Šalies mokslininkai [2,3] klimato kaitos padariniams priskiria šiuos Lietuvoje vis dažnėjančius ekstremalius gamtos reiškinius: sausras, vėlyvas pavasario šalnas, stiprias liūtis, karščio bangas, didesnius pavasario ir rudens potvynius. Tai neišvengiamai ateityje veiks žemės ūkio derlių bei visuomenės sveikatą, ypatingai kūdikius ir senyvo amžiaus žmones. Prognozuojama, jog iki 2100 m. Baltijos jūros lygis ties Lietuva gali pakilti apie 30-65 cm, o laikinų potvynių metu net iki 2 m. Dėl stiprėjančių Vakarų vėjų ir dažnėjančių audrų, taip pat aktyvės pakrantės ardymas ir trauksis paplūdimiai.

Kadangi šiandieninis pasaulis yra tampriai susaistytas ekonominiais ir socialiniais saitais, numatomus klimato kaitos padarinius vertinti tik iš vietos perspektyvos paprasčiausiai neįmanoma. Kitose pasaulio šalyse, ypač arčiau pusiaujo, dėl klimato kaitos senka gėlo vandens ištekliai, stiprėja dykumėjimo procesai, dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai. Tai neišvengiamai daro įtaką fiziniam vietos gyventojų saugumui ir gyvenimo kokybei, tačiau taip pat koreguoja maisto ir žaliavų kainas pasaulio rinkose, kelia politines įtampas įvairiose šalyse bei skatina žmonių migraciją į saugesnius regionus.

Transporto poveikis klimato kaitai

Transportas yra svarbus klimato kaitos veiksnys dėl gana paprastos priežasties – šiandien paplitusioms transporto priemonėms būtinas iškastinis kuras. Lietuvos transporto sektorius sudaro apie penktadalį visų šalies CO2 išmetimų. Po energetikos sektoriaus tai yra antras pagal svarbą ūkio sektorius, darantis neigiamą poveikį klimato kaitai (žr. iliustraciją [4]).

Svarbu pažymėti, kad beveik pusė visų transporto CO2 išmetimų susidaro dėl naudojimosi individualiais automobiliais (žr. iliustraciją [5]).

Lietuvos automobilių parkas yra gana senas – vidutiniškai 15-kos metų, tačiau daugiausiai transporto poveikį klimato kaitai lemia mūsų gyvenimo būdas. Lyginant 2010 m. ir 1990 m. Lietuvoje stebimas 50 % lengvųjų automobilių skaičiaus augimas nuo 1 mln. iki 1,5 mln [6].

Vienu automobiliu vidutiniškai naudojasi du žmonės, įskaitant pensininkus ir vaikus. Skaičiuojama, kad  dauguma (apie 80 proc.) važinėjančių automobiliais kasdieną nuvažiuoja mažiau kaip 25 km, o maždaug kas antra (apie 50 %) kelionė yra trumpesnė kaip 10 km.

Galbūt kasdienė automobilio būtinybė yra perdėta? Juk tokius nedidelius atstumus gana nesudėtinga įveikti dviračiu ar viešuoju transportu.

Transportą galima laikyti ta sritimi, kur žmonės savo pasirinkimais gali asmeniškai labiausiai prisidėti mažindami CO2 išmetimus.

Nuvažiavus 100 km vidutiniu bezininiu automobiliu išmestas CO2 kiekis prilygsta 50 kWh Lietuvoje tiekiamos elektros, t.y. apie 20 kg CO2. Kadangi vidutinis šalies namų ūkis suvartoja apie 165 kWh per mėnesį [7], tokį pat poveikį klimato kaitai atitinka viena kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą (tik 300 km!).

Akivaizdu, kad atsisakyti viso mėnesio elektros būtų sudėtinga, tačiau, esant galimybei, tolimesnei kelionei pasirinkti traukinį ar autobusą būtų kur kas lengviau.

Kokią priemonę geriausia rinktis keliaujant?


Skirtingas judėjimo alternatyvas galima palygint naudojantis nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Baltijos aplinkos forumo ir UAB “Hnit-Baltic” sukurta kelionės CO2 skaičiuokle (žr. iniciatyvos aprašymą). Iš skaičiavimų matyti, jog viešojo transporto priemonių daromas poveikis klimato kaitai yra kur kas mažesnis, todėl jų pasirinkimas aplinkosaugos požiūriu visada palankesnis. Pavyzdžiui, mieste to paties atstumo vieno keleivio kelionė troleibusu ar autobusu yra daugiau kaip 10 kartų draugiškesnė klimato kaitai nei asmeninis automobilis.

Tarpmiestiniai autobusai ir traukiniai prie klimato kaitos prisideda maždaug 2-4 kartus mažiau nei automobiliai. Tačiau jų keleivio CO2 pėdsakas gali dar labiau sumažėti didėjant keleivių skaičiui: o šiuo metu traukiniuose 5 iš 6 vietų lieka laisvos. Nepaisant to, kad net užpildžius visas automobilio vietas, vienam keleiviui tenkantis CO2 kiekis gali tapti mažesnis nei keliaujant autobusu ar traukiniu, rinktis kelionę viešuoju transportu visada palankiau. Taip yra todėl, kad viešasis transportas visada važiuoja – nepaisant juo besinaudojančių keleivių skaičiaus. Vadinasi, kiekviena individuali motorinė transporto priemonė išmeta papildomą CO2, kurio galima išvengti naudojantis autobusais, troleibusais bei traukiniais.

Savaime suprantama, palankiausi judėjimo būdai mieste yra tie, kuriems apskritai nereikalingas kuras: dviratis arba ėjimas pėsčiomis. Šie judėjimo būdai ne tik nedaro neigiamo poveikio klimato kaitai, bet ir  neprisideda prie miesto oro taršos bei yra naudingi sveikatai.

Ateities perspektyvos pereiti prie masinio naudojimosi elektromobiliais taip pat žada mažesnį transporto poveikį klimato kaitai, nes elektrinis automobilis kur kas efektyviau verčia energiją judesiu. Svarbu pastebėti, kad elektromobilių transporto sistemos tarša priklauso nuo elektros gamybai naudojamų energijos šaltinių.

Pagal dabartinę Lietuvoje tiekiamos elektros sudėtį elektromobiliai jau yra kur kas palankesni klimato kaitai nei benzinu ar dyzelinu varomos transporto priemonės. Jų daromas poveikis turėtų mažėti proporcingai didėjant iš atsinaujinančių energijos išteklių išgaunamos elektros daliai.Jeigu automobilio naudojimo išvengti negalima, vis tiek galima mažinti poveikį klimato kaitai, renkantis mažiau kuro naudojančius automobilius bei stengiantis taikyti taupaus vairavimo principus, kurie gali padėti sumažinti kuro sąnaudas – o drauge ir poveikį aplinkai – netgi penktadaliu.

Suprantama, kad poreikis naudotis tam tikromis transporto priemonėmis neretai yra būtinas dėl darbo, pažintinių ar socialinių poreikių ir kad klimato kaita negali būti vienintelis keliavimo būdo pasirinkimo veiksnys. Nepaisant to, kelionės CO2 skaičiuoklėje pateikiama informacija gali padėti geriau suvokti skirtingų keliavimo alternatyvų daromą poveikį aplinkai ir vis dažniau sąmoningai pasirinkti „žalesnę“ transporto priemonę.

Šaltiniai:

1. Europos komisijos informacinis puslapis apie klimato kaitą. Prieiga 2012 m. rugpjūčio 25 d.:http://ec.europa.eu/clima/sites/campaign/what/climatechange_lt.htm
2. Klimato kaitos poveikio šalies ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui ir žmonių sveikatai įvertinimo studija ir pasekmių švelninimo strateginis planas. Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. 2007 m. Prieiga 2012 m. rugpjūčio 2 d.: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=6467
3. Klimato kaita Klaipėdos mieste ir rajone: poveikis, kaina ir prisitaikymas. Vilniaus universitetas. 2012 m.
4. Baltijos aplinkos forumas pagal Europos aplinkos agentūros duomenis. Prieiga 2012 m. rugpjūčio 16 d.: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=tsdcc210
5. Baltijos aplinkos forumas pagal Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos instituto duomenis (asmeninė korespondencija).
6. Lietuvos statistikos departamentas. Individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje.Prieiga 2012m. rugpjūčio 17 d.: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280
7. Lietuvos statistikos departamentas. Vidutinis būste suvartojamas kuro ir energijos kiekis. Prieiga 2012m. rugpjūčio 17 d.: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280