Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo reikšmingai prisidėta prie, daugiau nei prieš pusę amžiaus Dzūkijoje plytėjusių, žemyninių kopų atkūrimo darbų.
„Ilgainiui šios teritorijos taps Europos mastu saugomomis atviromis buveinėmis, kurios leis atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis. Be to, sudarys galimybę gyventojams vėl pažinti beveik išnykusį Lietuvos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę“, – sakė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Eimutis Gudelevičius.
Šalintos likusios stambios šakos
Talkoje dalyvavo projekto partnerių komanda: atstovai iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Dzūkijos-suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros, VšĮ Baltijos aplinkos forumo, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir Valstybinės miškų urėdijos. Susirinkusieji tęsė kopų atvėrimo darbus – nuo, prie Lynežerio kaimo besidriekiančių, kopų paviršiaus šalino likusias stambias šakas. Tokie patys paruošiamieji darbai pavasarį bus atlikti ir kitose dviejose atvertose kopose – prie Marcinkonių ir Musteikos kaimų.
Ruošiamasi eksperimentui – dalies kopų paviršiaus kontroliuojamam nudeginimui
Atliktais darbais buvo ruošiamasi sekančiam Dzūkijos kopų atkūrimo etapui – dalies kopų paviršiaus kontroliuojamam nudeginimui. Tai – nedidelio masto, moksliniais tyrimais pagrįsta gamtotvarkos priemonė, kurią, laikydamiesi saugumo reikalavimų, kartu atliks kvalifikuoti specialistai. Kontroliuojamam deginimui būdinga žemės paviršiumi „šliaužianti“ liepsna, šviesūs dūmai ir žemesnė temperatūra. Jis gali būti įgyvendinamas tik esant tinkamomis oro sąlygomis.
Atkuriamose kopose jau kuriasi retos rūšys
Nors atvirų saugomų buveinių ant kopų formavimasis tęsis ilgą laiką, tačiau jau 2023 m. rudenį buvo aptikta ženklų, rodančių atliktų pokyčių naudą. Atvertose buveinėse mokslininkai aptiko smiltyninį šepetuką ir paprastąjį čiobrelį. Pajutusios sumažėjusią samanų konkurenciją ir geresnes apšvietimo sąlygas, iškirstuose plotuose ėmė gausiau kurtis ir kitos rūšys, pavyzdžiui, į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytas smiltyninis gvazdikas. Atsivėrusią ekologinę nišą netruko įvertinti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti vabzdžiai, pavyzdžiui, kopiniai tarkšliai. Nors ilgalaikiams pokyčiams dar reikės laiko, tačiau stebimi jų požymiai jau dabar yra daug žadantys.
Komentarų nėra