Dėl įvairių veiksnių, saugomose teritorijose plytinčios vertingos pievos, teikiančios daug įvairių ekosisteminių paslaugų, lieka neprižiūrėtos. Priežiūra turi užsiimti saugomų teritorijų direkcijos. Deja, gamtosaugos finansavimas nėra pakankamas norint užtikrinti visų šių pievų gerą būklę, todėl finansuojant darbus turi būti sudaromi tam tikri prioritetai. „LIFE Viva Grass” projekto metu sukurta Integruoto planavimo priemonė siūlo šiuos prioritetus nustatyti remiantis ekosisteminių paslaugų koncepcija. Šiame dokumente nagrinėjamos galimybės naudojantis Integruoto planavimo priemone nustatyti pievų priežiūros ir atkūrimo prioritetus, pateikiami pavyzdžiai iš projekto pavyzdinių teritorijų ir rekomendacijos tolimesniam įrankio taikymui saugomų teritorijų sistemoje.

Šiuo intriguojančiu klausimu „kiek kainuoja žolė?” mes kviečiame tave apie pievas pamąstyti iš kitokio – ekologijos ir rinkos ekonomikos – požiūrio taško. Norime, kad matytumei pievas ne tik kaip gražius žydinčius atvirus plotus, bet labiau kaip paslaugų teikėją (panašiai, kaip tavo telefoninio ryšio operatorius), kuris mums teikia nuostabias ir kartais sunkiai suvokiamas paslaugas. Plačiau apie šias paslaugas ir pagrindinius projekto rezultatus – šiame leidinyje.

Šiame dokumente atliekama Šilutės rajono savivaldybės gamtinio turizmo vystymo galimybių analizė bei pateikiamos rekomendacijos Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano tobulinimui. Rekomendacijos rengiamos siekiant paskatinti Šilutės raj. sav. kaip gamtinio (ornitologinio) turizmo traukos vietovės plėtojimą, taip išnaudojant geriausias vietovės teikiamas galimybes (paukščiai, vandens kuriamos galimybės), bei užtikrinant gamtinės aplinkos, kuri teikia šiuos turizmui svarbius resursus, kokybę bei jos išlaikymą.

Čia pateikto rekomendacijos, kurios buvo parengtos remiantis politikos ir geriausios praktikos analize, taip pat priemonės taikymo devyniose pavyzdinėse teritorijose patirtimi (įskaitant fermų, apskričių ir regionų lygmenyse), taip pat remiantis suinteresuotų šalių diskusijomis. Šių rekomendacijų tikslas – gerinti sprendimų priėmimo ir valdymo procesus, skirtus išsaugoti pievų biologinę įvairovę, vientisumą optimizuojant gamtos apsaugos ir kaimo plėtros politikos koordinavimą, taip pat integruoti ekosistemomis pagrįstą požiūrį į žemės naudojimą ir teritorijų planavimą. Rekomendacijos yra skirtos politikos formuotojams iš kompetentingų institucijų, taip pat praktinius darbus atliekantiems asmenims iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Šis leidinys trumpai pristato integruoto planavimo principus, kurie į planavimo procesą įtraukia tiek ekologinius, tiek socialinius bei ekonominius aspektus vertinant ekosistemines paslaugas (gamtos teikiamą naudą žmonių gerovei) ir šio principo taikymą skirtingose politikos srityse, žemėnaudos valdyme ir įvairiuose planavimo procesuose. Leidinys taip pat pristato ir kviečia naudoti „Viva Grass integruoto planavimo priemonę“ (toliau – priemonę), kuri padeda priimti sprendimus, susijusius su kraštovaizdžio ir teritorijų planavimu bei darnia pievų priežiūra. Priemonė taip pat atskleidžia ekosisteminių pievų paslaugų potencialą, leidžia šiuo požiūriu palyginti skirtingų tipų pievas, įvertinti įvairius pievų priežiūros būdus ir taip informuoja visuomenę apie gamtos naudą ir poreikį ją išlaikyti kuo natūralesnę.

Tai – pirmasis tokio pobūdžio paukščių stebėjimo gidas Lietuvoje, skirtas visiems paukščiais besidomintiems žmonėms. Nemuno deltos regionas neabejotinai ornitologiniu atžvilgiu svarbiausia vieta Lietuvoje – čia peri didžioji dalis Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių, o migracijų metu šis regionas tampa viena pagrindinių poilsio stotelių milijonams migruojančių sparnuočių. Šiame leidinyje rasite 22 teritorijas, esančias Vakarų Lietuvoje, iš kurių net 15 patenka į Nemuno deltos regioninį parką, 5 yra pamaryje tarp Kintų ir Klaipėdos, o 2 – Nemuno deltos aukštupyje, Pagėgių savivaldybėje. Visos teritorijos atrinktos remiantis ilgamečiais ornitologų stebėjimais šiame regione, o tikslinių rūšių sąrašai sudaryti pagal naujausius duomenis. Tikimės, jog šioje knygoje pateikta detali informacija apie Nemuno deltos regiono paukščius leis lengviau pasinerti į užburiantį gamtos pasaulį.

Šiame leidinyje pateikiame įkvepiančius pavyzdžius iš Baltijos šalių, kurie atskleidžia skirtingus būdus naudotis pievos teikiamais turtais, kurti naudą socialiniam ir ekonominiam vietos bendruomenės gyvenimui nepažeidžiant šios unikalios ekosistemos. Tikimės, kad šios istorijos paskatins susimąstyti apie tikrąją pievų vertę. Jei žinai daugiau panašių istorijų, nedvejodamas pasidalink jomis su mumis!

Šiuo trumpu leidiniu norime parodyti, kad suvokimas apie pievas kaip vien tik apie pašarų tiekėjas ar įvairių rūšių rezervuarus yra ganėtinai siauras. Pievos mums teikia žymiai daugiau naudos ir pridėtinės vertės, kurios mes, įsisukę į gyvenimo rutiną, nepastebime. Mokslininkai tai vadina ekosisteminėmis paslaugomis. Šis leidinys jus supažindins su pievų ekosisteminių paslaugų samprata. Tikimės, jog mūsų leidinys padės geriau pažinti pievas ir tuos jos bruožus, kuriuos galbūt jau žinojote, bet neatkreipėte į juos dėmesio. Skubėkite į artimiausią pievą ar ganyklą ir kitomis akimis pažvelkite į jos slėpinius!

Ataskaitoje analizuojami Estijoje, buvusioje Lumandos savivaldybėje pastaruosius 20 metų taikyti pievų priežiūros būdai ir  priemonės. Analizė grįsta interviu apie pusiau natūralių pievų vertę ir jų priežiūrą su įvairiais suinteresuotaisiais (ūkininkais, žemės savininkais, gamtosaugininkais, turizmo industrijos atstovais, politikais, planuotojais ir t.t.). Dokumente taip pat apžvelgiamos socialinės ir ekonominės regiono tendencijos, strateginiai dokumentai, kuriuose atsispindi pusiau natūralių pievų valdymas (teritorijų planavimo dokumentai ir pan.). Taip pat pateikiamos rekomendacijos ilgalaikiam pusiau natūralių pievų tvarkymui.

Šiame dokumente analizuojami nacionaliniai Baltijos šalių teisės aktai ir kiti dokumentai, vertinamos esamas sąlygos tinkamai pievų priežiūrai bei teisinės aplinkos poveikis ekosistemoms bei susijusioms ekosisteminėms paslaugoms. Dokumente taip pat identifikuojami esamos teisinės aplinkos trūkumai. Analizė naudojama kaip konceptualus pagrindas plėtojant integruotą pievų valdymą. Jos pagrindu, bus teikiamos rekomendacijas nacionalinėms institucijoms dėl kaimo plėtros politikos tobulinimo ir pievų priežiūrą užtikrinančios teisinės sistemos stiprinimo.

Ataskaitoje pristatomi kiekvieną pavyzdinę projekto „LIFE Viva Grass” teritoriją apibūdinantys aspektai: 1) pradinė socio-ekonominė situacija. Ji apibūdinama vietovių būklę ir tendencijas 2014 ar 2015 m. atskleidžiančiais indikatoriais ; 2) vadinamieji „įprastos verslo praktikos” (angl. business as usual) scenarijai. Jie atspindi situaciją vietovėje tuo atveju, jei projekto veiklos nebūtų vykdomos.

Analizėje apžvelgiami visose trijose Baltijos šalyse prieinami duomenų rinkiniai, duomenų bazės, galimybės jais naudotis tyrimų ir teritorijų planavimo tikslais. Taip pat analizuojama, ar integruotos planavimo priemonės naudotojas galėtų laisvai šiais duomenimis naudotis, ar, visgi, turėtų nusimatyti papildomus išteklius duomenų įsigijimui.  Analizėje atsispindi ir duomenų prieinamumo teisinis reguliavimas pvz., sąlygos duomenis pasiekti, kiti teisiniai duomenų naudojimo ir publikavimo apribojimai.

Leidinys anglų kalba „Perspektyvi pievų priežiūra – patirtis, iššūkiai ir galimybės”  (angl. Viable grassland management – experience, challenges and opportunities) apibendrina gerąją patirtį ir teikia rekomendacijas Baltijos šalims, kaip susidoroti su pusiau natūralių pievų palaikymo iššūkiais. Leidinį sudarė projekto „LIFE Viva Grass” komanda, remdamasi pažintinių vizitų į Didžiąją Britaniją, Švediją, Vokietiją, Austriją, Slovėniją ir Baltijos šalis patirtimi, interviu su kitų pievų tvarkymų besirūpinančių projektų koordinatoriais, diskusijomis, vykusiomis tarptautinės konferencijos „Ekonominio pievų gyvybingumo skatinimas įgyvendinant aplinkai palankų ūkininkavimą Europoje ” (angl. Enhancing Economic Viability of Grasslands by Green Farming in Europe) Rygoje metu.

Šiame darbiniame dokumente apibūdinama loginė integruotos planavimo priemonės stuktūra. Jame aprašoma priemonės struktūra, jos generuojami rezultatai, veikimo logika, ekosisteminių paslaugų vertinimo procesas, papildomi socio-ekonominiai indikatoriai, dizaino ir prieigos reikalavimai, pageidavimai priemonės valdymui ir kiti parametrai. Tai nėra galutinis dokumentas. Jis neapibūdina galutinės priemonės versijos, tačiau suteikia bendrą įsivaizdavimą, kaip priemonė veiks.

Ataskaitoje pristatomi pradinę projekto teritorijų aplinkos būklę apibūdinantys duomenys ir informacija. Joje aprašomos vietovės gamtinės savybės, žemės danga, žemėnauda. Taip pat pateikiami tyrimų rezultatai.

Siekiant užtikrinti vieningą projekto veiklų poveikio vertinimą visose trijose Baltijos šalyse, projekto komanda parengė metodologiją, apibūdinančią, kaip bus atliktas statistika paremtas socio-ekonominis vertinimas. Dokumente apžvelgiamos pagrindinės sąvokos, prieinami socio-ekonominiai indikatoriai, išskiriami pasirinkti indikatoriai ir pagrindiniai socio-ekonominio vertinimo etapai.

LIFE Viva Grass projekto misiją, veiklas ir teritorijas pristatantis lankstukas, kuriame rasite ir informacijos apie pievų ekosistemos paslaugas ir jų vertę (lietuvių kalba).