Tarptautinė pelkių diena Žuvinto biosferos rezervate. Šlapynės ir žemės ūkis – abipusė partnerystė

2014 m. vasario 4 d. Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje vyko tarptautinei pelkių dienai skirtas renginys. Jo metu norėta atkreipti susirinkusiųjų dėmesį į šlapynių ir žemės ūkio partnerystės teikiamą abibusę naudą.

Renginio metu, Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pasakojo, jog ilgą laiką pelkės buvo vertinamos kaip kliūtis žemės ūkiui, todėl buvo sausinamos siekiant padidinti ūkininkaujamos žemės plotus. Kartais šlapžemės nepelnytai apleidžiamos, taip pamažu nuskurdinama jų biologinė įvairovė. Tačiau dabar vis aiškiau suvokiama teigiama pelkių įtaka ne tik gamtinės aplinkos kokybei, bet ir žemdirbystei – šlapynės yra natūralūs vandens valymo filtrai, savotiškos vandens saugyklos(pelkėse sukaupta apie 10 % pasaulio gėlo vandens išteklių!), palaikančios pastovų aplinkinių vietovių hidrologinį režimą (sukaupia pavasarinio polaidžio vandenį, kurį sausrų metu gali atiduoti artimiausių teritorijų drėkinimui). Žemapelkių žolę galima naudoti ne tik tik pašarui ar pakratui, bet ir atsinaujinančio energijos šaltinio – biokuro gamybai. Vis daugiau žinoma ir apie sėkmingą žemės ūkio praktiką, palaikančią pelkių gyvybingumą.

„Pelkių diena – puiki galimybė atkreipti visuomenės dėmesį į pelkių svarbą žemės ūkiui. Daugumos ūkininkų gyvenimas yra glaudžiai susijęs ne tik su šlapžemių teikiamomis gėrybėmis – dirvožemiu, vandeniu, pelkių augalais, gyvūnais, švaria aplinka, rekreacija ir kt., bet ir su pačių pelkių ekologine būkle“ – sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Pranešimo metu buvo paminėtos gamtosauginės iniciatyvos, jų kūrėjai bei vykdytojai, kurie konkrečiais darbais prisideda prie šių unikalių ekosistemų išsaugojimo ir kaimo bendruomenės gerbūvio kūrimo. Rezervato direktorius pasidžiaugė, kad meldinės nendrinukės apsaugai skirto projekto dėka Žuvinto žemapelkėse kertami krūmynai, vėl šienaujami viksvynai ir nendrynai. Tokiu būdu bus išsaugotos ir atkurtos vertingos biologinės įvairovės saugyklos – žemapelkių buveinės. Nušienauta biomasė jau dabar naudojama aplinkai draugiško biokuro – žolės granulių, skirtų direkcijos pastato apšildymui, gamybai. Tam tikslui projekto lėšomis įsigyta speciali granuliavimo įranga, kurios dėka peraugusi ir pašarui netinkama žolė virsta vertingu atsinaujinančios energijos šaltiniu, leidžiančiu sumažinti ne tik iškastinio, bet ir medieninio kuro vartojimą. Rezervato direktorius Arūnas Pranaitis papasakojo ir apie vėlai pjaunamos žolės realizavimo bei ekonominio naudingumo galimybės ūkininkaujant aplinkai palankiu būdu.

Naujai įrengtą žolės granulių gamybos liniją (Verebiejų k.) pristatė LIFE+ projekto koordinatorius Gytis Salys. Renginio dalyviai savo akimis galėjo stebėti kaip sausos žolės rulonai virsta nedidukėmis, bet kaitriomis biokuro granulėmis. Svečiai apžiūrėjo ir Žuvinto biosferos rezervato administracinio pastato katilinę, kurioje Lietuvos gamtos fondo padovanotame katile sėkmingai kūrenamos žolės granulės, o pagaminta šilumos energija apšildomos direkcijos patalpos.

Renginį papildė Simno kultūros centro folkloro kolektyvo atliekami kūriniai ir nuotaikingi pasakojimai apie šio krašto žmonių gyvenimą. Sveikinimo žodžius renginio svečiams tarė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. Pranešimus apie ūkininkavimo specifiką pelkinėse buveinėse pristatė nevyriausybinių organizacijų atstovai – Argaudas Stoškus (Gamtos paveldo fondas), Žymantas Morkvėnas (Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje) ir Nerijus Zableckis (Lietuvos gamtos fondas).

Pasidžiaugta, kad Žuvinto biosferos rezervate stengiamasi suderinti gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo interesus. Taip saugomos teritorijos direkcija ir jai talkinantys partneriai ne tik prisideda prie rezervato gyvosios gamtos išsaugojimo, bet ir yra pavyzdys vietos bendruomenei, jog įmanoma vadovautis aplinkai palankaus ūkininkavimo principais, nepamirštant ir ekonomės naudos.

Tarptautinė pelkių diena minima kasmet vasario 2-ąją, pagerbiant 1971 m. Ramsare (Irane) pasirašytą Jungtinių Tautų konvenciją dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai, sutrumpintai vadinamą Ramsaro konvenciją. Šią dieną pažymi visos konvenciją pasirašiusios šalys, įsipareigojusios saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes bei kitas šlapynes (nendrynus, dirbtinius ir natūralius vandens telkinius, pastoviai ar laikinai užmirkusias ir kt. teritorijas, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus) ir jų išteklius.

Lietuva Ramsaro konvenciją ratifikavo 1993 m., taigi šiais metais Tarptautinę pelkių dieną pažymėjome jau 21-ąjį kartą. Šiuo metu į Ramsaro vietovių sąrašą įrašyti Žuvinto biosferos, Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Girutiškio gamtiniai rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas ir Adutiškio-Svylos-Birvetos šlapžemių kompleksas. 2014-uosius Jungtinių Tautų organizacija paskelbė Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais. Remdama šią iniciatyvą Ramsaro konvencija pelkių dienos renginius paskyrė temai „Šlapynės ir žemės ūkis: Partneriai augimui“.

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.