Partija numato darnią vystymo kryptį ir joje akcentuoja aplinkosaugą. 

Kaip ir būtina keliant ambicingus aplinkosaugos ir socialinius tikslus, partija numato tai padėsiančius įgyvendinti teisinius ir mokestinius pokyčius, įskaitant aplinkosauginius mokesčius. 

Žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos kryptys yra nuosekliai integruotos visuose programos skyriuose.

Partija žada, kad biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga bei gyvūnų gerovė bus valstybės dėmesio centre. 

Programoje pabrėžia gamtinio karkaso svarbą bei numato sukurti jo palaikymo strategiją. Taip pat numato geriau reglamentuoti veiklą saugomose teritorijose, jose derinant paskatas ir baudas, priklausomai nuo teritorijų gamtinės būklės. 

Žada reikšmingai keisti miškų politiką numatant ženkliai didesnę apsaugą su konkrečiai įvardintais tikslais, numato ekosistemoms palankius pokyčius žemės ūkyje. 

Partija holistiškai vertina taršą ir skirtingus jos šaltinius. Keliami tikslai maksimaliai apriboti oro, vandens, dirvožemio taršą, vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis. 

Programoje pateikiami detalūs siūlymai apima įvairias sritis: atsakingą miestų planavimą, viešojo transporto, traukinių ir elektromobilių infrastruktūros gerinimą, gamta paremtų sprendimų diegimą miestuose, sprendžiant taršos ir klimato iššūkius.

Partija numato nedarnią vystymo kryptį. Nors partija pripažįsta aplinkosaugos svarbą ir numato daug pozityvių pokyčių aplinkosauginiams tikslams siekti, ekonominė partijos vizija nesiderina su siūlymais aplinkai. 

Partija žada ekonomikos augimą, ūkinės veiklos laisvę, privačią nuosavybę, reguliavimų atsisakymą ir kuo mažesnius mokesčius, o tai nesiderina su programoje siūlomais dosniais pažadais aplinkosaugai. 

Nors programoje numatyta galimybė nuosaikiems ekologiniams mokesčiams, tačiau prioritetas verslo laisvei kuria nežinomybę, kas finansuos aplinkosauginių pažadų įgyvendinimą ir ar bus valios įvesti naujus reguliavimus.

Partija pritaria klimato neutralumo tikslams ir įsipareigoja siekti Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje nustatytų tikslų iki 2030 m. 

Siūlo sprendimus energetikos, pramonės ir atliekų sektoriuose, žada naują požiūrį į žemės ūkį, užsimena, kad saugomų teritorijų plėtrą išnaudos šiltnamio ekfektą sukeliančių dujų mažinimui. 

Visgi transporto sektoriaus vizija daugiau orientuojasi į sektoriaus plėtrą nei į jo poveikį aplinkai, o būtent šis sektorius kelia didžiausius iššūkius siekiant klimato kaitos valdymo tikslų.

Partija pripažįsta biologinės įvairovės krizę ir ES keliamus apsaugos tikslus. 

Žada plėsti saugomas teritorijas ir stiprinti apsaugą, kompensuojant už veiklos apribojimus. Taip pat numato pelkių atkūrimą, pievų ir šlapynių išsaugojimą, palaipsniui šalinti upių užtvankas. 

Miškų valdyme žada ambicingus pokyčius ženkliai didesnės apsaugos link, tačiau kartu numato tęsti valstybės įmonių pertvarką į akcines bendroves, o tai gali reikšti Valstybinių miškų urėdijos vertimą akcine bendrove. 

Žada plėsti aplinkos monitoringą, be to, paprastinti reguliavimą – tai gali reikšti gerus pokyčius, tačiau gali vesti ir į aplinkos apsaugos fragmentavimą bei susilpninimą.

Partija supranta taršos keliamus iššūkius ir problemos apimtis. Programoje žada peržiūrėti 6000 užterštų teritorijų, taip pat žada mažinti taršą Baltijos jūroje. 

Planuojama renovuoti ir plėsti vandens nuotekų tvarkymo sistemas, mažinti paviršinių vandens telkinių taršą ribojant mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje. Nors keliami ambicingi tikslai, išlieka neaiškūs finansavimo šaltiniai.

Partija numato darnią vystymo kryptį, joje labiau akcentuoja socialinius klausimus. 

Programoje nuosekliai vadovaujamasi žaliosios ekonomikos idėja, nepamirštant ir socialinio teisingumo. Ambicingiems socialiniams ir aplinkosauginiams tikslams pasiekti partija numato reguliacines ir mokestines priemones. 

Žada mokesčių sistemą orientuoti į didesnį taršos apmokestinimą.

Tačiau partijos komanda greičiausiai nėra pasirengusi įgyvendinti gražią programos viziją, ypač jos aplinkosauginę dalį. 

Aiškiai pripažįstama klimato kaitos grėsmė ir žadama plačia aprėptimi įgyvendinti Žaliojo kurso priemones klimato krizei suvaldyti. 

Partija kelia tikslą neutralumą klimatui Lietuvoje pasiekti iki 2045 m., t. y. penkeriais metais anksčiau nei esame įsipareigoję Europos Sąjungai. 

Dauguma partijos pažadų šioje srityje siejami su atsinaujinančios energijos plėtra ir ekonomika, tačiau neįtraukiami kiti, reikšmingai prie klimato kaitos prisidedantys sektoriai, tokie kaip žemės ūkis.

Partija pripažįsta biologinės įvairovės krizę, žada greičiau nei reikalauja Europos Sąjunga įgyvendinti atkūrimo ir išsaugojimo priemones, bet šis pažadas deklaratyvus ir nepagrįstas konkrečia vizija. 

Numato nuosekliai plėsti saugomas teritorijas akcentuodami buveines, o tai reiškia, kad apsauga greičiausiai liks taškinė. Žada drausti plynuosius miško kirtimus saugomose teritorijose, juos apriboti visoje Lietuvoje, keisti Valstybinių miškų urėdijos tikslus. 

Programoje plačiai aprašyta partijos vizija žemės ūkio sektoriui, tačiau žemės ūkio poveikis aplinkai ignoruojamas, gamtosauginiai tikslai nekeliami. 

Partijos programoje tik užsimenama apie taršą, dėmesys skiriamas tik Baltijos jūros ir vandenų užterštumui. Jokia kita tarša nėra minima, tema nėra integrali programos dalis.

Nors partija pripažįsta klimato kaitos problemą, tačiau klimatui neutrali ekonomika nėra prioritetas. 

Transporto, žemės ūkio, energetikos sektoriuose numatyti pokyčiai ir ekonomikos skatinimo priemonės turėtų vesti šia kryptimi, tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo partija nemini. 

Klimato problematika antraeilė, tad ir priemonės greičiausiai bus nepakankamai veiksmingos, o kai kurios ir žalingos.

Nors partija pripažįsta biologinės įvairovės nykimo problemą, nuostatos, susijusios su gamta, nenuoseklios ir dviprasmiškos. 

Programoje vardijami pažadai atrodo gamtai palankūs: išsaugoti ir padėti atsikurti miško ekosistemoms, buveinėms, riboti ūkinę veiklą saugomų teritorijų miškuose. 

Tačiau programoje apsauga yra persipynusi su eksploatacija. Šalia rūšių apsaugos rašoma apie žvėrių reguliavimą medžiojant. Šalia miško apsaugos – apie investicijas į medienos pramonę ir biomasės energetiką. 

Pažaduose dėl žemės ūkio yra svarbių priemonių, kurios prisidėtų gerinant žemės ūkio naudmenų, vidaus vandenų ir jūros ekologinę būklę, tačiau klausimais, kuriais susiduria ūkininkų ir gamtos interesai, gamta traktuojama kaip mažiau svarbi.

Kaip problemas įvardija vidaus vandenų ir jūros taršą, triukšmą dėl transporto, mini oro kokybės svarbą sveikatai ir aplinkai. 

Taikliai pateikia vandenų taršos šaltinius ir numato priemones taršai mažinti. Vystydami jūrų ekonomiką žada derinti perspektyvias investicijas su aplinkosauginiais reikalavimais. 

Partija taip pat žada prevencines priemones dėl triukšmo ir nuodingų teršalų iš transporto patekimo į aplinką. Tačiau prireikus rinktis tarp taršos mažinimo ir ūkininkų interesų, pataikaujama pastariesiems.

Partijos numatomą vystymosi kryptį vertiname kaip sąlyginai darnią, orientuotą į ekonomikos augimą, bet neatmetančią ir socialinių bei aplinkosauginių poreikių, su ypač ryškia šalies saugumo užtikrinimo dedamąja. 

Panašiai kaip liberalios partijos, itin akcentuoja ekonomikos augimą, reguliavimų mažinimą, tačiau planuoja keisti mokesčių sistemą. 

Pripažįsta klimato kaitą ne mažesne grėsme negu nacionalinio saugumo iššūkiai artimuoju laikotarpiu. 

Numato kurti sąlygas Lietuvai tapti modernios bei klimatui neutralios energetikos šalimi, tačiau tai yra tik dalinis tikslas siekiant klimatui neutralios ekonomikos. 

Tikėtina, kad partija išlaikytų daugumą pradėtų pokyčių kituose sektoriuose, tačiau jie kol kas nėra pakankami. 

Nors numatoma itin intensyvi atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra, nėra aišku, ar ir kaip plėtra bus derinama su gamtos apsauga.

Atskiras dėmesys programoje skirtas Lietuvos miškų problemai – žadama numatyti ženkliai didesnę miškų apsaugą, įvardinti konkretūs tikslai. 

Tačiau proveržis kitų ekosistemų apsaugoje programoje neplanuojamas, o esama politika dažnu atveju yra nuvilianti. 

Nors žemės ūkyje yra itin daug gamtosauginių problemų, programoje žemės ūkiui numatoma inovacijų plėtra, o ne ekosistemų apsauga ir atkūrimas, kartu lietuviškos kilmės produktus užsienio rinkose planuojama pristatyti kaip užaugintus santarvėje su gamta.

Pripažįstama, kad pramonė, žemės ūkio veiklos ir transportas reikšmingai prisideda prie aplinkos taršos (oro, vandens ir dirvožemio), kas ne tik lemia žmonių sveiką aplinką, tačiau įtakoja ir visų gamtinių sistemų sveikatą. 

Žadama mažinti taršą bei didinti žalumą pramonės, susisiekimo ir žemės ūkio šakose. Konkrečių priemonių spręsti problemas nemini, ir, tikėtina, vykdytų esamas, kurios dažnai yra nepakankamos ir taršos tinkamai nesprendžia.

Nors pripažįstamas Žaliasis kursas, matomos iš jo kylančios galimybės verslams ir būtinybė keisti ekonomiką, tačiau partijos numatoma vystymosi kryptis nėra darni. 

Kaip liberali partija itin akcentuoja ekonomikos augimą, ūkinės veiklos laisvę, privačią nuosavybę, reguliavimų atsisakymą, kuo mažesnius mokesčius. 

Aplinkosauginiai tikslai ir interesai daugiausia vertinami per naudos ir galimybių verslui prizmę.

Pripažįstamos krizės ir poreikis prisitaikyti prie klimato pokyčių, keliamas tikslas pasiekti klimato neutralumą iki 2045 m.  

Iš kitos pusės, Lietuvos progresą prisidedant prie Europos klimato neutralumo tikslų vertina greičiausiai pernelyg optimistiškai.  Taip pat mano, kad klimato krizę greičiausiai ir efektyviausiai gali spręsti verslas.

Klimato krizės švelninimą sieja su perėjimu prie žiedinės ekonomikos, darnaus judumo vystymu. Numato sparčią atsinaujinančios energijos šaltinių plėtrą, bet neaišku kiek ši plėtra bus darni.

Programoje gamta vertinama nenuosekliai. Viena vertus, pripažįstama, kad aplinkosauga nepelnytai pamiršta, numato baigti saugomų teritorijų plėtrą, žada pokyčius miškų politikoje. 

Kita vertus, žadami pokyčiai yra persipynę su siekiu saugoti kuo mažiau. Žadama saugomų teritorijų kokybinė apsauga greičiausiai reiškia fragmentišką tik jau esančių ir tik pripažintų vertybių apsaugą. Miškams siūloma strategija toliau išlieka labiau ūkinė, nors atsižvelgiama į vykusias diskusijas po nacionalinio miškų susitarimo.

Žemės ūkyje didesnės gamtos apsaugos nenumato. Dar daugiau, nurodo, kad už gamtos apsaugą kaip bendrąjį gėrį turėtų susimokėti visi ambicijų siekėjai šalia jau ir taip žemės ūkiui skiriamų milijardinių subsidijų.

Taršos tema labai fragmentiška – programoje detaliau paliečiama tik Baltijos jūros ir paviršinių vandenų tarša.

Programoje taip pat yra deklaratyvus pažadas vykdyti esminius pokyčius taršiausiuose kelių transporto, kuro deginimo, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose. Tačiau sektorinėse dalyse taršai atskiro dėmesio nėra, o dalis numatomų pokyčių taršą gali didinti.

Partija planuoja nedarnią vystymosi kryptį. Nors Žaliojo kurso iš esmės neatmeta, tačiau siūlo peržiūrėti Žaliąjį kursą keičiant jį Žaliuoju susitarimu, kad atitiktų ūkininkų bendruomenės lūkesčius. 

Iš žemės ūkio ekologinę dimensiją siekia braukti, keičia tvarumo sąvoką į tvarumą socialine prasme. 

Planuoja mažinti ekonomikos reguliavimą, numato papildomas mokestines išimtis. Mokesčių politikoje žada remti konkurenciją, siekti, kad mokesčiai būtų patrauklūs Lietuvos ir užsienio investuotojams.

Programoje pripažįsta klimato kaitos faktą, tačiau nekelia tikslo pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. 

Kaip klimato kaitos švelninimo priemones mini tik atsinaujinančios energijos šaltinių plėtrą ir energijos efektyvumo didinimą. Tikėtina, kad partija tęstų bent dalį jau prasidėjusių pokyčių ir kituose sektoriuose. 

Tačiau neutralumas klimatui nebus šios partijos prioritetų sąraše, tad ir priemonės greičiausiai bus nepakankamai veiksmingos, o kai kurios ir žalingos.

Įvardijama oro, vandens, dirvožemio, upių ir Baltijos jūros tarša. Jokie tikslai nėra keliami. 

Planuojama peržiūrėti bausmes ir jų užtikrinimą, taršos stebėsenos metodikas ir sistemas, skatinti diegti technologijas. Neaišku, į kurią pusę būtų keičiamas reglamentavimas peržiūrint. 

Žemės ūkio skyriuje įvardintos tiksliosios žemdirbystės technologijos ir kitos priemonės prisidės prie taršos mažinimo, tačiau greičiausiai bus nepakankamos.

Partija planuoja itin nedarnų vystymąsi. Nors Žaliojo kurso iš esmės neatmeta, tačiau siūlo peržiūrėti Žaliojo kurso tikslus, kad atitiktų ekonominės naudos principą. Tai rodo, jog partija linkusi neigti ekologinių krizių keliamas grėsmes, nesiimti būtinų veiksmų ir taip rizikuoti visuomenės gerove ateityje. 

Kaip liberali partija, akcentuoja ekonomikos augimą, ūkinės veiklos laisvę, reguliavimų atsisakymą, kuo mažesnius mokesčius.

Mini klimato kaitos faktą, bet nekelia tikslo pasiekti neutralią klimatui ekonomiką.

Programoje numatoma tęsti nemažai jau prasidėjusių pokyčių, tokių kaip atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, dalis sprendimų transporto sektoriuje. 

Tačiau bendrai partija numato stiprią infrastruktūros plėtrą, nevertindama jos poveikio klimatui. Žaliosios ekonomikos kryptis ginčijama, jei ji reikalauja keisti vartojimo įpročius.

Nekelia tikslo stabdyti biologinės įvairovės nykimą, atkurti ekosistemas. 

Pripažįsta poreikį rūpintis gyvąja gamta, miškais, vandenimis, tačiau numato taikyti atsakingos ir tvarios gamtonaudos principus, kurie programoje nėra detalizuoti.

Akivaizdu, kad partija ignoruoja gamtos apsaugos problemas, o gamtą daugiau mato kaip žmonių gyvenamosios aplinkos atributą.

Tarša minima labai fragmentiškai, įvardijama oro, vandens tarša. Konkrečios priemonės nenurodomos, išskyrus planus skatinti naudoti mažiau taršias technologijas ir atsakingai tvarkyti nuotekas.