Naujos buveinės rečiausiam Europos giesmininkui

Aquatic warbler translocation from Belarus to LithuaniaParengta pagal Europos Komisijos apžvalgą „New habitat for Europe’s rarest song bird”.

Priskirta „pažeidžiamų“ rūšių apsaugos kategorijai tarptautiniu mastu, meldinė nendrinukė yra rečiausia migruojančių Europos giesmininkų rūšis. Šiai rūšiai išsaugoti skirtas „LIFE“ projektas Lietuvoje stengiasi gerinti šių paukščių būklę atkuriant buveines ir taikant naujonišką paukščių perkėlimo metodą iš kitos gyvybingos ir gausios populiacijos. 

Nykstančios teritorijos

2015 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje (angl. IUCN Red List) meldinės nendrinukės buvo įvertintos kaip „pažeidžiama“ rūšis. Aquatic warbler translocation from Belarus to LithuaniaPer paskutinį šimtmetį jų populiacija sumažėjo 95 %, daugiausiai – dėl buveinių praradimo. Lietuva yra viena iš 4 pasaulio šalių, kuriose šios rūšies paukščiai reguliariai veisiasi ir suka lizdus, o 95 % populiacijos yra susitelkę Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje.

Meldinės nendrinukės gyvena labai specifinėje buveinėje – žemapelkėse arba viksvinėse šlapiose pievose. Kadangi dėl įvairių priežasčių (sausinimo, užžėlimo krūmais ir kt.) jų buveinė vis labiau skaidoma, populiacijos tampa mažesnės, labiau izoliuotos ir tuo pačiu – labiau pažeidžiamos.

Patirtis

Projektą „LIFEMagniDucatusAcrola“ koordinuoja NVO Baltijos aplinkos forumas, kuris nuo 2010 m. vykdo LIFE projektus, siekiančius užtikrinti ilgalaikes palankias sąlygas meldinėms nendrinukėms. Ankstesnio projekto „LIFE Baltic Aquatic warbler“ metu ši organizacija vykdė atkūrimo darbus 6 teritorijose Lietuvoje ir Lietuvoje, parengė agrarinės aplinkosaugos priemonę ūkininkams kompensacijoms gauti ir kartografavo kritines šios rūšies buveines.

Buveinių atkūrimas ir paukščių perkėlimas

Aquatic warbler translocation from Belarus to Lithuania

Dabartiniame projekte iškelti du pagrindiniai tikslai: rūšies buveinių atkūrimas ir bandomasis šios rūšies individų perkėlimas (translokacija) į jau atkurtą buveinę. Translokacija – tai procesas, kuomet rūšies individai perkeliami iš gyvybingos populiacijos į naują teritoriją, siekiant atkurti pažeidžiamų rūšių išnykusias arba mažai gyvybingas populiacijas.

Meldinės nendrinukės translokacijos metu 11 lizdų (50 paukščiukų) buvo perkelti iš Zvanets populiacijos (esančios saugomame Baltarusijos pelkių regione, kuris laikomas svarbiausia rūšies buveine pasaulyje, kurioje suskaičiuojama maždaug 3000 giedančių patinų), į Lietuvoje esančio Žuvinto biosferos rezervatą.

Baltarusijoje tai yra pirmasis „LIFE“ projektas. „LIFE finansavo ne vieną meldinės nendrinukės projektą Europos Sąjungoje, tačiau vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį šios rūšies išsaugojimą – peržengti ES ribas ir sujungti izoliuotas buveines“ – aiškino Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

14 valandų nepertraukiamo paukštelių maitinimo

Translokacija tapo rimtu išbandymu projekte dirbantiems ornitologams. Viena iš subtiliausių užduočių – sėkmingai išauginti jauniklius. Vitalijus Jakovičius, zoologas iš Baltarusijos, paaiškino kokių pastangų reikia, siekiant auginti ir maitinti paukštelius. Jaunikliai maitinti ranka, o jų maistas –  įvairūs vabzdžiai. Komanda darbuojasi nuo 4:30 ryto iki 21:00 valandos vakaro. Kita ornitologų ir savanorių komanda entomologiniais tinkleliais pievose gaudo vabzdžius maistui.

„Visa kita pamiršome“

Kuomet jaunikliai pasiekė stadiją, kurioje jie patys galėjo susirasti maisto ir ėmė skraidyti – jie buvo palaipsniui paleidžiami. Pirmosios translokacijos metu iš 50 jauniklių 49 buvo sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę. Gamtosauginiu požiūriu, tai nepaprastai didelė sėkmė. „Dabar mes skaičiuojame dienas iki paukščių sugrįžimo“ – sakė Ž. Morkvėnas. „Visa translokacija buvo ypatingai emocingas laikotarpis visai komandai. Darbo požiūriu, tai buvo labai intensyvus periodas – mes jautėmės tokie atsakingi už kiekvieną jauniklį, jog pamiršome visa kita. Visa komanda turėjo psichologinį sutarimą, jog turime daryti viską, kad visi paukšteliai išgyventų.“

Translokacijos nuotraukų galerija.

Siekiant užtikrinti ilgalaikę rūšies apsaugą „LIFE Magni Ducatus Acrola“ projektas rūpinasi paukščių buveinių atkūrimu.

Kertinių buveinių tinklo atkūrimo darbai tęsiami remiantis projekto „LIFE Baltic Aquatic Warbler“patirtimi. Populiacijų fragmentiškumo mažinimas yra pagrindinė šios rūšies išliko sąlyga, todėl vykdomas:

  • Nendrių ir biomasės, konkuruojačių su natūraliai šlapynėse augančiomis viksvomis, šalinimas;
  • Kontroliuojamas nendrių deginimas, kuris vyksta, kai daugelis nendrynuose gyvenančių paukščių ir gyvūnų juose neaptinkami.

Tvarus šlapynių tvarkymas

Meldinės nendrinukės apsauga. Biomasės cecho Drevernoje atidarymasKitas svarbus žingsnis – 2018 metų spalio mėn. Drevernoje buvo atidarytas naujas biomasės perdirbimo cechas. Už projekto pinigus sutvarkius ūkinį pastatą buvo įkurta gamykla, kurioje ūkininkų atvežta biomasė bus perdirbama į pakratus gyvuliams ir kuro granules. Vėlai nušienauta biomasė paprastai tiesiog išmetama, todėl šis cechas yra nauja galimybė panaudoti šiuos išteklius ir plėtotis vietos verslui. Tai taip pat leis lanksčiau planuoti šienavimo laiką, tai, savo ruožtu, – geresnes sąlygas šlapynių paukščiams perėti.

Projekto komanda taip pat vykdo išsamią monitoringo programą – stebi meldinių nendrinukių populiacijos tendencijas, projekto teritorijose atlieka augalijos, vabzdžių tyrimus, vykdomų gamtotvarkos darbų poveikio ir vandens lygio stebėseną. Tai leis priimti objektyvius sprendimus dėl vandens lygio reguliavimo ir kitų gamtosaugos priemonių.

Monitoringų duomenys naudojami ir darant įtaką žemėnaudai. Pavyzdžiui, Lietuvoje atlikus meldinių nendrinukių apskaitas, projekto komanda ragina ūkininkus, kurių žemėje peri šie reti paukščiai, atidėti šienavimą iki kol paukščiai išsiperės ir kviečia juos dalyvauti priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, kuri suteikia galimybę gauti kompensacijas.

Meldinės nendrinukės vėliava įteikiama ūkininkei, kuri saugo šį retą paukštį„Kalbėdami apie meldinės nendrinukės apsaugą, daugiausiai dėkojame ir į priekinę komunikacijos linijąiškeliame ūkininkus“, – sako Ž. Morkvėnas. „Mes norime, kad meldinė nendrinukė būtų žinoma, taptų regiono garsenybe, o ūkininkai didžiuotųsi, jog jos peri jų laukuose ir norėtų jas saugoti“. Projekto metu taip pat buvo pagamintos specialios vėliavos, kurias ūkininkai gali išsikelti gegužę ar birželį sutikdami sugrįžtančias meldines nendrinukes.

Darbas su vietiniais gyventojais yra viena iš daugelio projekto veiklų, siekiant sukurti ilgalaikį ir tvarų meldinių nendrinukių apsaugos modelį. Prisidėti prie projekto ar jį remti gali kiekvienas  – tam projekto komanda sukūrė įvairių galimybių.

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.