Šiandien 17 NVO, veikiančių aplinkosaugos bei atsinaujinančios energetikos srityse, pristatė savo kreipimąsį į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Ministrą Pirmininką, aplinkos bei energetikos ministrus dėl Lietuvos pozicijos Europos Vadovų Taryboje svarstant klimato kaitos ir energetikos tikslus 2030 metams. NVO pabrėžia, kad būtina remtis naujausiais pasaulio mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis nustatant ambicingus ES klimato kaitos ir energetikos tikslus. Taip pat raginama vadovautis įsipareigojimu piliečiams, kurį Lietuva prisiėmė ratifikuodama Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) 2002 m. – t. y. savo politiniais sprendimais ir veiksmais užtikrinti, kad globalinis atšilimas neperžengtų 2°C ribos.

Dokumente, kurį pasirašė net 17 nevyriausybinių organizacijų, siūloma Lietuvos Vyriausybei palaikyti tris mokslu paremtus ir nacionaliniu lygiu privalomus tikslus:

–       Iki 2030 m. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus 55% lyginant su 1990 m.  Europos Komisijos (EK) pasiūlytas 40% ŠESD išmetimų mažinimas iki 2030 m. yra nepakankamas, siekiant įgyvendinti  pagrindinį JTBKKK tikslą – išvengti didesnio nei 2°C globalinio atšilimo. Norint šį tikslą pasiekti, ES turi siekti 95% ŠESD sumažinimo iki 2050 m. ir nelėtindama dabartinių ŠESD mažinimo tempų iki 2030 m. sumažinti ŠESD išmetimus 55%. Tai taip pat padėtų išspręsti žemų atmosferos taršos leidimų kainų problemą.

–       Iki 2030 m. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) energijos dalį galutiniame suvartojime iki 45%. EK pasiūlymas iki 2030 m. pasiekti, kad 27% suvartojamos energijos  būtų pagaminta iš AEI, neparodo jokios politinės valios spręsti klimato kaitos problemą, nes netgi netaikant jokių papildomų skatinimo priemonių AEI energijos dalis galutiniame ES suvartojime pasiektų labai panašią – 24% – dalį. Nacionaliniu lygiu privalomas 45% AEI tikslas yra būtinas, siekiant iš esmės transformuoti ES energetikos sistemą ir suteikti investicijoms energetikos sektoriuje reikalingo politinio užtikrintumo. Lietuvoje yra  palankios sąlygos AEI plėtrai: iki 2030 m. būtų galima net pusę savo suvartojamos energijos pasigaminti iš AEI, taip sustiprinant savo energetinę nepriklausomybę ir kuriant papildomas darbo vietas.

–       Iki 2030 m. 40% padidinti energijos vartojimo efektyvumą lyginant su 2005 m. Pakankamas ŠESD išmetimų mažinimas bus įmanomas tik tada, jei ES imsis efektyvių priemonių mažinant energijos suvartojimą. Privalomas energijos taupymo tikslas suteiktų ilgalaikėms investicijoms reikalingo politinio užtikrintumo, padidintų ES energijos saugumą ir sumažintų iškastinio kuro importo išlaidas.

Tokie tikslai, pasirašiusių organizacijų atstovų teigimu, yra gerai pasverti ir apskaičiuoti, sudaryti remiantis naujausių tyrimų duomenimis. Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusioje tarpvalstybinėje klimato kaitos ataskaitoje (IPCC, 2013) buvo pristatyta CO2 biudžeto[1] sąvoka ir teigiama, kad nemažėjant dabartiniams šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo tempams, didesnis nei 2°C globalus atšilimas taps neišvengiamas po mažiau nei 25 metų! Tai turės įtakos jau šiandien gyvenančių žmonių ekonominei bei socialinei gerovei ateityje. „Lietuva gali ir turi palaikyti ambicingus tikslus tam, kad ateityje gyventume kiek įmanoma stabilesniame pasaulyje.“ – įsitikinusi Baltijos aplinkos forumo ekspertė Gintarė Jonušauskaitė.

Šiuo metu Europos Sąjunga svarsto klimato kaitos ir energetikos politikos tikslus 2020–2030 m. periodui, tačiau pagrindiniai sprendimai bus priimami Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu, kurių artimiausias vyks kovo 21–22 d. Ten Lietuva ir turi pristatyti savo tikslus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas jau pateikė savo pozicijas šiuo klausimu, tačiau tiek Lietuvos, tiek ES NVO nuomone, pateiktas pasiūlymas nėra pakankamai ambicingas. „Jei atsižvelgsime į naujausius mokslininkų tyrimus, akivaizdu, kad esant tokiems ES tikslams, nepavyks stabilizuoti klimato kaitos ties saugia 2°C riba – komentavo Baltijos aplinkos forumo klimato kaitos specialistė Gintarė Jonušauskaitė.

„Per mažai ambicingi ES klimato tikslai taip pat reiškia ir prarastas galimybes sukurti daugiau tvarių darbo vietų, pasiekti maksimalią nepriklausomybę nuo iškastinio kuro importo, išvengti taršios energetikos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai bei gyvenimo trukmei.“ – teigė VšĮ „Darnaus vystymo iniciatyvos“ direktorė Inga Ringailaitė.

Ankstyvas ir ambicingas ES apsisprengimas siekti mokslu paremtų klimato kaitos politikos tikslų būtų veiksminga priemonė paspartinti tarptautinį Jungtinių Tautų derybų procesą siekiant pasaulinio susitarimo 2015 m., taip pat nurodytų politinę kryptį investuojantiems energetikos srityje ir užtikrintų ES šalių konkurencingumą klimatui jautrioje politinėje ir ekonominėje aplinkoje.

[1] CO2 biudžetas – tai moksliniais klimato modeliais įvertintas bendras ŠESD kiekis, kurį žmonija gali išmesti į atmosferą (įstraukiant visus praeities išmetimus nuo XIX a. Vidurio) ir dar tikėtis išvengti didesnio nei 2°C globalaus atšilimo.  2°C – tai vadinamoji „saugaus klimato“ riba, kurią įvardino pasaulio mokslininkai, teigdami, jog vidutinei pasaulio temperatūrai sušilus daugiau nei 2°C (lyginant su XIX a. viduriu), ekstremalūs klimato pokyčiai bei dažnos stichinės nelaimės taps neišvengiamos ir stipriai veiks tolimesnę žmonijos raidą. Iki 2011 m. žmonija jau išnaudojo 2/3 CO2 biudžeto.  Remiantis 5-ąja TKKK ataskaitos santrauka politikos sprendimų priėmėjams, 2013 m.: www.ipcc.ch/report/ar5/wg1/docs/WGIAR5_SPM_brochure_en.pdf