Meldinė nendrinukė – skėtinė rūšis. Jei pelkėje gyvena šis retas sparnuotis, sąlygos gyventi yra tinkamos ir daugeliui kitų šlapias vietas mėgstančių rūšių. Saugodami šį giesmininką, saugome ir visus jos kaimynus. Prarasdami jį, prarandame ir daug kitų rūšių. Meldinės nendrinukės apsaugai skirto projekto plakato dailininkė Milda Karpavičiūtė. Jis parengtas įgyvendinant projektą „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“. Projektą finansuoja Europos Sąjungos LIFE+ programa, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika ir projekto partneriai.

Leidinyje pateikiama informacija apie ūkininkavimo ypatumus meldinės nendrinukės teritorijose bei glaustai pristatomos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) numatytos finansinės paramos priemonės ūkininkaujantiems nykstančių paukščių buveinėse (natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ekstensyviai naudojamose šlapynėse).

Plakatas apie stulgį „Stulgys: ūkininkauti negalima sunaikinti. (kur dėti kablelį – Tavo pasirinkimas)“ apie šį išskirtinį paukštį, sunkumus, su kuriais jis susiduria ir galimybes padėti jį saugoti.

Nors daugeliui atrodo, kad soduose puotas keliantys paukščiai žmogui daro didelę žalą, bet vienareikšmiškai taip teigti klaidinga. Be paukščių sodai būtų ne tik nykūs ir tylūs – juos dar apniktų ir kenkėjai. Skaityk daugiau apie varnėnus ir kitus soduose siaučiančius paukščius.

Nemuno potvyniai, užliedami polderių pievas, jas gausiai patręšia derlingu aliuviu. Vešli žolė vietos gyventojams visada buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Sužinok daugiau.

Bebras – ekosistemų inžinierius. Užtvenkdamas mažus upelius, sukurdamas šlapynes, jis pakeičia vietovės aplinką, kuri tampa įvairesnė, padidėja augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis. Bebrai – dar ir tikri gurmanai. Sužinok daugiau.

Į vištą panašų šlapynių paukštį labai sunku pamatyti. Jis vengia skraidyti, dažniausiai braido palei pakrančių augaliją, slepiasi šešėliuose, į atvirą vietą išlenda retai. Norint sužinoti, ar šlapynėje švygžda gyvena, geriausia yra leistis į egzotišką naktinį klausymą pavasarį ar ankstyvą vasarą. Sužinok daugiau.

Stulgys – globaliai nykstantis ir vienas rečiausių mūsų šalies paukščių. Jam būdinga ne tik išskirtinė, byrančių stiklinių karoliukų garsą primenanti trelė, bet ir įspūdingos tuoktuvių kovos. Sužinok daugiau apie šį gražuolį.

Baltijos aplinkos forumas drauge su partneriais 2010-2015 m. Lietuvoje ir Latvijoje vykdė projektą „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“. Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti palankias sąlygas globaliai nykstančiai meldinei nendrinukei perėti. Sužinokite, kaip projekto komandai sekėsi, šiame leidinyje. Projektą finansavo Europos Sąjungos LIFE+ programa, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika ir projekto partneriai. Projekto svetainė: www.meldine.lt

Labai atsargus ir garsus tilvikas raudonomis kojomis. Jis pirmasis skambutį primenančiu balsu, vis dažniau kartojamais „tiuh tiuh tiuiuh“ kitiems tilvikiniams paukščiams praneš apie galimą grėsmę. Įprasta paukščio giesmė pateisina jo vardą. Skaitykite daugiau.

Perkūno oželio patinėliai, siekdami užkariauti patelių širdis, atlieka virtuoziškus skrydžius, kurių metu girdisi duslus perkusinis garsas. Jis panašus į mušamųjų instrumentų arba perkūnijos griausmą, kartais gali priminti ožio mekenimą. Kuo garsas stipresnis ir įspūdingesnis, tuo labiau tai patinka patelei. Skaitykite daugiau.

Pempės – vienos pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Iš žiemojimo vietų jos visuomet grįžta labai anksti, kartais jau beperinčias pempes užklumpa besitraukiančios žiemos sniegas. Šio paukščio pasirodymas apipintas legendomis ir tikėjimais. Skaitykite plačiau.

Paukščiai iš visų gyvūnų išsiskiria ilgiausiais migracijų keliais. Padangių gyventojai du kartus per metus pakyla į tolimus žygius: rudenį, kai išskrenda iš savo gimtųjų kraštų, ir pavasarį, kai sugrįžta į gimtinę. Paukščių migracija – vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių, kėlęs žmogui aibę klausimų, pagimdęs keisčiausių mitų ir aiškinimų.

Elegantiškas šlapžemių tilvikas pievoje atlieka svarbų sargo vaidmenį. Lizdą šis paukštis taip pasiaukojamai gina, kad apsaugo ne tik savo, bet ir kaimyninių paukščių lizdus. Griciukas iš tolo perspėja visus apie artėjantį pavojų, klykaudamas persekioja plėšrūnus – varnas, plėšriuosius paukščius, neretai – ir gandrus. Taip pat reaguoja ir pasirodžius žmogui.

Kaip ir jos „pusseserė“ lakštingala, mėlyngurklė pasižymi nepaprastais vokaliniais sugebėjimais. Jos giesmė labai sudėtinga. Girdima visą dieną, bet dažniausiai prietemoje. Į jos „repertuarą“ įeina daugelio pamėgdžiojamų paukščių balsai, įvairūs atsitiktinai išgirsti ir įsiminti garsai (beldimas, girgždėjimas ir kt.).

Šis labai retas paukštis yra Nemuno deltos simbolis. Ypatingomis savybėmis išsiskiriantis, ornitologų svajone vadinamas giesmininkas atskleidžia, kokia svarbi ši teritorija yra paukščiams. Šiems paukščiams būdinga išskirtinė veisimosi elgsena.

Nemuno deltoje galima aptikti palyginti retą miškų paukštį – mažąjį erelį rėksnį. Jis labai jautriai reaguoja į trikdymą, todėl jo perėjimo vietos nuo pagrindinių kelių būna nutolusios ne mažiau nei 320 m, nuo lauko ir miško kelių – bent 260 m, o nuo sodybų – bent 500 m. Nors ir vengia žmogaus kaimynystės, mažieji ereliai rėksniai dažnai pastebimi pamiškėse, nes daugiausia maitinasi atvirose vietose.

Lingės – į vanagus panašūs paukščiai, kuriems būdingas išskirtinis polėkis: lingės skrenda aukštai iškėlusios sparnus ir linguodamos į šonus. Į šį savitą bruožą atsižvelgta šiems sparnuočiams suteikiant lietuvišką pavadinimą. Nuo panašių plėšriųjų paukščių linges galima atskirti iš sudaromo grakštumo įspūdžio: jų sparnai ilgi ir siauri, kūnas ir uodega liekni. Lingės įsikuria atviruose plotuose.

Kiras ar žuvėdra? Daugelis šiuos paukščius maišo. Dėl to galime kaltinti painius vertimus, skirtingų rūšių perėjimą kartu, netgi – literatūrinius kūrinius.

Nemuno deltoje, kaip niekur kitur, galime gėrėtis sėkmingu gamtosaugos pavyzdžiu. Čia 2016 m. perėjo didžiausia Lietuvoje jūrinių erelių populiacija –18 porų. Dabar Nemuno deltoje įprasti jūriniai ereliai XIX–XX a. pr. dėl netinkamo žmonių elgesio (medžiojimo, nuodijimo) buvo beveik išnykę. Per kelis dešimtmečius, taikant apsaugos priemones, jų populiacija šiek tiek atsigavo, tačiau XX a. antroje pusėje jūrinių erelių laukė dar vienas smūgis.

Gulbės susiporuoja visam gyvenimui. Netgi sklando mitas, kad jei žūsta vienas poros narys, kitas – užsimuša. Iš tiesų, vienišius vienus kitus metus blaškosi, kol susiranda kitą partnerį. Skirtingai nei kiti paukščiai ar gyvūnai, gulbių šeima ilgai laikosi tvirta kaip kumštis. Jaunikliai su tėvais paprastai gyvena metus, t. y. iki naujo perėjimo sezono.

Gegužės–liepos mėnesiais pievose vakarais galite išgirsti keistą garsą – stiprų, gergždžiantį, galintį nenutilti visą naktį. Tai pievose savo giesmę džeržgia griežlė. Nors šį stiprų išskirtinį balsą išgirsta dažnas, patį paukštį pavyksta pamatyti tik patiems pastabiausiems. Pievų vištele vadinama griežlė yra tikra slapukė, neįtikėtinai vikriai judanti žolėje – jai bėgant nesuvirpa nė vienas žolės stiebelis. Žolių tankynėse griežlė jaučiasi kur kas geriau negu ore. Dažniausiai ją pavyksta pastebėti tik keletą akimirkų perbėgančią per lauko keliuką.

Didžiausiam Lietuvos paukščiui gervei dar prieš dešimtmetį buvo iškilusi grėsmė išnykti. Iki 1990 m. jų populiacijos gausumas nuolat mažėjo dėl intensyvaus miškų sausinimo ir durpių kasybos žemapelkėse. Anuomet pamatyti gervę buvo išskirtinis įvykis. Nuo 1990 m. šių paukščių vis daugėja ir dabar jų giesmėmis bei šokiais galime džiaugtis kur kas dažniau. Mokslininkai spėja, kad rūšiai atgimti padėjo jos apsauga.

Ko gero, nėra nė vienos kitos tokios sėkmingos žmogaus ir paukščio sugyvenimo istorijos, kaip kad ypatingas lietuvių ryšys su baltuoju gandru. Vienas didžiausių Lietuvos sparnuočių – ne tik geriausiai mūsų kraštiečiams pažįstamas paukštis, bet ir turintis išskirtinį statusą – jis laikomas nacionaliniu paukščiu. Legendomis ir tikėjimais apipintas baltasis gandras nuo senų laikų laukiamas ir itin mėgstamas sodybų svečias.

Joks kitas paukštis negali pasigirti tokia patinų apdarų įvairove ir grožiu kaip gaidukas. Paprastas, pilkšvai rusvas, margas tilvikas savo apdarą keičia net du kartus, o poravimosi metu tampa itin ekstravagantišku jaunikiu. Po žiemos tiek patelės, tiek patinėlio plunksnos pasidaro dryžuotesnės. Patelė tokia ir lieka visą veisimosi laikotarpį, o patinėlis, parskridęs į perėjimo vietas, pasidabina jau kita – paradine uniforma, kuria tikisi suvilioti patelę.

Nemuno deltoje galima pamatyti keletą labai įdomių, kitur retai aptinkamų paukščių. Urvinės antys – spalvingosios urvų gyventojos. Avocetė – grakštus
baltai juodas tilvikas. Didysis baltasis ir pilkasis garniai – senbuvio ir atėjūno istorija. Kukutis – kuoduota žydo gegutė

Didieji ereliai rėksniai – vieni rečiausių plėšriųjų paukščių Europoje. Lietuvoje ši rūšis labai retai aptinkama, ištisus dešimtmečius beveik nebuvo žinių apie jos perėjimą. Didele grėsme didžiajam ereliui rėksniui laikomas poravimasis su gimininga rūšimi – mažuoju ereliu rėksniu. Mokslininkai nesutaria, ar tai natūralus, ar naujas reiškinys. Viena iš versijų teigia, kad mišrios poros sudaromos nerandant tos pačios rūšies partnerio. Tokia padėtis ateityje gali lemti mišrios rūšies įsigalėjimą ir grynosios rūšies išnykimą.

Didieji baubliai žinomiausi dėl garsaus, į jaučio balsą panašaus baubimo. Pagal balsą jie ir savo vardą gavo. Ne tik lietuviškai, bet ir kitomis kalbomis jų pavadinimas siejamas su šia išskirtine savybe. Šie paukščiai vadinami pelkių jaučiais, samanų karvėmis, nendriniais būgnais ir pan. Pakartoti „jautuko“ balsą galima bandyti pučiant tuščią stiklinį butelį.

Lietuvoje didysis apuokas retas. Didžiausia tikimybė išgirsti išskirtinę apuoko kalbą mūsų šalyje – Nemuno deltoje. Šio paukščio balsų repertuaras labai sudėtingas. Jeigu įžengsite į apuokų teritoriją, išgirsite šūkčiojant, niurnant, o kartais – tarsi gūdžiai juokiantis. Įvairūs tonai atskleidžia apuokų nuotaikas. Paprastai žmonėms jis kelia šiurpą, ypač sutemus.

Eugenijus Drobelis: „Nuošalumose, vakaro žarų, nakties garsų ir kvapų apsuptyje, priešaušrio tyloje praleistas laikas giliai įsirėžė atmintin. Todėl rašydamas šią knygelę, negalėjau išvengti prisiminimų ir patirtų išgyvenimų. Duomenis apie stulgį rinkau ilgai ir po kruopelę. Todėl čia rasite ir ištraukų iš senųjų mano dienoraščių bei ankstesnių leidinių. Dar daug ko nežinome apie slaptingąjį stulgį.

Arūno Pranaičio knyga-albumas, kurioje susipina faktai apie šio nykstančio paukščio biologiją, buveinę, šeiminio gyvenimo ypatumus, ir nuotykių filmo scenarijaus verti gamtininko nuotykiai Lietuvos gamtoje. Knyga parengta 2010 metais Baltijos aplinkos forumui ir Lietuvos ornitologų draugijai įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo ir Lietuvos Respublikos finansuojamą projektą.

Selemonas Paltanavičius: „Vieną vasarą girių vidury esančiame rugių lauke žmonės išgirdo jiems nepažįstamą garsą: nors visi sodiečiai buvo medžiotojai, žvėrių ir paukščių balsus lengvai skyrė, bet tokio nebuvo girdėję. Stovėjo jie parugėje, galvas kraipė ir nežinojo, ką sakyti.
Balsas buvo stiprus, gergždžiantis, jis netilo visą dieną ir visą naktį. „Tebūnie“ – pamanė sodiečiai ir išsiskirstė savo darbų dirbti. O rugiuose savo giesmę džeržgė griežlė, nardė po javų tankmes ir jautėsi kaip namie. Ji nežinojo, jog anksčiau čia griežlės niekada negyvenusios, kad ji pradėjusi naują savo giminės kelią į Lietuvą. Ji sugrįžo čia ir kitą pavasarį, tik niekas jos balsu jau nesistebėjo…“

Plakatas, skirtas pristatyti Lietuvos jūroje matomas ančių rūšis: nuodėgulė, ledinė antis, paprastoji gaga, didysis dančiasnapis, juodoji antis, klykuolė, vidutinis dančiasnapis, mažasis dančiasnapis, sibirinė gaga. Čia taip pat aprašomas invazinis juodažiotis grundalas, receptas, kaip jį gardžiai paruošti.

Vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių Nemuno deltoje – pavasarinė paukščių migracija. Sunku pasakyti, ko Šilutės rajone kovo–gegužės mėnesiais daugiau – vietinių gyventojų ar žąsų. Čia susirenka apie 20 tūkst. sparnuočių. Nemuno deltoje jos laikosi kelias savaites – ilsisi po ilgo skrydžio ir rengiasi tolimesnei kelionei į perėjimo vietas.

Tai nedidelis kišeninis leidinys, trumpai pristatantis Lietuvos vandens valdymo politikos principus ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie vandens tausojimo: augindami daržoves, skalbdami, tvarkydamiesi savo ūkyje ar keliaudami į darbą. Čia rasite numerius, kuriais paskambinę sužinosite, ar Jūsų vanduo yra geros kokybės, kur atliekami vandens tyrimai ir kaip pranešti apie nelegaliai užtvertas pakrantes.

Šiame leidinyje pateikiame įkvepiančius pavyzdžius iš Baltijos šalių, kurie atskleidžia skirtingus būdus naudotis pievos teikiamais turtais, kurti naudą socialiniam ir ekonominiam vietos bendruomenės gyvenimui nepažeidžiant šios unikalios ekosistemos. Tikimės, kad šios istorijos paskatins susimąstyti apie tikrąją pievų vertę. Jei žinai daugiau panašių istorijų, nedvejodamas pasidalink jomis su mumis! Leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Integruoto planavimo įrankio sukūrimas, siekiant užtikrinti pievų biologinės įvairovės gyvybingumą“ (LIFE Viva Grass) Nr. LIFE13 ENV/LT/000189. Jį finansuoja Europos Sąjungos LIFE+ programa, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

Ši knyga – tai galimybė iš arčiau pažinti Baltijos jūrą, jos nepaprastą ir unikalų gyvenimą. Tokį, kokį mato knygos tekstų autoriai, kurių daugelis praleido nesuskaičiuojamas valandas jūros dugne, tyrimų laivuose, stebėdami jūrinius paukščius arba tyrinėdami žuvis. Knygos autoriai siekė supažindinti skaitytoją su jūra ir jos gyventojais taip, kad jie taptų savi ir intriguojantys. Tai nėra mokslinis leidinys ar vadovėlis. Čia pateikiami faktai ir istorijos – įdomybės apie mūsų jūrą ir jos gyventojus. Žinoma, tai tik nedidelė dalis paslapčių apie jūrą, kurioje knibžda daugiau nei 6 000 rūšių, kurių gyvenimai aprašyti tūkstančiuose mokslinių tekstų.

Šioje knygoje į Baltijos jūrą žvelgiame įvairiais aspektais, norėdami supažindinti skaitytoją su jos ypatingomis vertybėmis ir didžiausiais pavojais, bloginančiais jos būklę. Ir nors mes, knygos autoriai, apie Baltijos jūrą kalbame kaip apie unikalią, sudėtingą ir tarpusavio ryšiais persipynusią ekosistemą, knygoje daugiau dėmesio skyrėme rytinei Baltijos jūros daliai. 2010 m. knyga.

Sausgalvių pievas galima drąsiai vadinti viena geriausių vietų Nemuno deltoje paukščiams stebėti. Įsikūrus viename taške galima gėrėtis besiskleidžiančiu įvairių, net ir pačių rečiausių ar dažniausių sparnuočių gyvenimu. Šios pievos vertingos ir dėl itin didelio (50–100 porų) perinčių pempių bei perkūno oželių būrio. Čia atsiveriantys plotai svarbūs tarptautiniu mastu, nes juose saugomos globaliai nykstančios rūšys.

Pirmasis polderis atsirado maždaug XI a. Olandijoje, kai buvo pradėti dirbti žemi, per Šiaurės jūros potvynius periodiškai užliejami pajūrio plotai. Dabar polderiu vadinama žema nusausinta ir sukultūrinta teritorija, kurią nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo saugo pylimai. Vandens perteklius iš tokios teritorijos natūraliai ištekėti dažniausiai negali, todėl jį reikia pašalinti mechaniniu būdu.

Į klausimą, kokia yra Nemuno deltos pievų vertė, skirtingi žmonės atsakys skirtingai. Ūkininkas pievą vertins kaip galimybę pasigaminti pašarų gyvuliams, turistui vertė atsiskleis per patirtus įspūdžius, ornitologui – per stebėtus paukščius, žolininkui – per vaistažolių gausą, sodininkui – per zujančius vabzdžius apdulkintojus, menininkui – per estetinį grožį, mokslininkui – per genų lobyną. Visos šios (ir dar daugiau) vertės vadinamos ekosisteminėmis paslaugomis.

Tik nedaugelis Lietuvos regionų gali pasigirti tokia skirtinga gamtine sankloda kaip Klaipėdos kraštas. Smėlynais nubarstyta Nerijos juosta, Nemuno deltos atšakų išvagotos Kuršių marių pakrantės ar žemumų pievose išsimėčiusios kalvelės. Visa ši aplinka per ilgus šimtmečius formavo išskirtinį čia įsikūrusių žmonių gyvenimo būdą ir veiklą. Kuršių nerijos smėlynuose įsitaisė kopininkai, upėmis su savo kurėnais plaukiojo žuvininkai, derlinguose žemės plotuose darbavosi laukininkų bendruomenės. Savo vietą čia rado ir Nemuno deltos pievų gyventojai – pievininkai.

Norint išsiaiškinti, ką slepia šis pavadinimas, reikia panagrinėti šio darinio dėmenis. Iki įsigalėjo benzininiai varikliai, vešlių pievų masyvai savo verte prilygo naftos gysloms, nes šieno poreikis pasaulyje buvo milžiniškas ir nė viena valstybė negalėjo be jo apsieiti.

Eutrofikacija – tai vandens ekosistemos pokyčiai, kuriuos sukelia daugiausia iš žemės ūkio patenkančių azoto ir fosforo junginių perteklius. Dėl
intensyvaus ūkininkavimo ir upių savybių (lėto nuotėkio) Šiaurės Lietuvos regione apie 80 % visų vandens telkinių yra priskiriami rizikos grupei. Daugumoje jų nitratų koncentrcijos viršija normas, kai kur – net du ir daugiau kartų.

Paukščiai iš visų gyvūnų išsiskiria ilgiausiais migracijų keliais. Padangių gyventojai du kartus per metus pakyla į tolimus žygius: rudenį, kai išskrenda iš savo gimtųjų kraštų, ir pavasarį, kai sugrįžta į gimtinę. Paukščių migracija – vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių, kėlęs žmogui aibę klausimų, pagimdęs keisčiausių mitų ir aiškinimų.

Ši knyga – tai galimybė iš arčiau pažinti Baltijos jūrą, jos nepaprastą ir unikalų gyvenimą. Tokį, kokį mato knygos tekstų autoriai, kurių daugelis praleido nesuskaičiuojamas valandas jūros dugne, tyrimų laivuose, stebėdami jūrinius paukščius arba tyrinėdami žuvis. Knygos autoriai siekė supažindinti skaitytoją su jūra ir jos gyventojais taip, kad jie taptų savi ir intriguojantys. Tai nėra mokslinis leidinys ar vadovėlis. Čia pateikiami faktai ir istorijos – įdomybės apie mūsų jūrą ir jos gyventojus. Žinoma, tai tik nedidelė dalis paslapčių apie jūrą, kurioje knibžda daugiau nei 6 000 rūšių, kurių gyvenimai aprašyti tūkstančiuose mokslinių tekstų.

Šioje knygoje į Baltijos jūrą žvelgiame įvairiais aspektais, norėdami supažindinti skaitytoją su jos ypatingomis vertybėmis ir didžiausiais pavojais, bloginančiais jos būklę. Ir nors mes, knygos autoriai, apie Baltijos jūrą kalbame kaip apie unikalią, sudėtingą ir tarpusavio ryšiais persipynusią ekosistemą, knygoje daugiau dėmesio skyrėme rytinei Baltijos jūros daliai. 2010 m. knyga.

Vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių Nemuno deltoje – pavasarinė paukščių migracija. Sunku pasakyti, ko Šilutės rajone kovo–gegužės mėnesiais daugiau – vietinių gyventojų ar žąsų. Čia susirenka apie 20 tūkst. sparnuočių. Nemuno deltoje jos laikosi kelias savaites – ilsisi po ilgo skrydžio ir rengiasi tolimesnei kelionei į perėjimo vietas.

Tai – pirmasis tokio pobūdžio paukščių stebėjimo gidas Lietuvoje, skirtas visiems paukščiais besidomintiems žmonėms. Nemuno deltos regionas neabejotinai ornitologiniu atžvilgiu svarbiausia vieta Lietuvoje – čia peri didžioji dalis Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių, o migracijų metu šis regionas tampa viena pagrindinių poilsio stotelių milijonams migruojančių sparnuočių. Šiame leidinyje rasite 22 teritorijas, esančias Vakarų Lietuvoje, iš kurių net 15 patenka į Nemuno deltos regioninį parką, 5 yra pamaryje tarp Kintų ir Klaipėdos, o 2 – Nemuno deltos aukštupyje, Pagėgių savivaldybėje. Visos teritorijos atrinktos remiantis ilgamečiais ornitologų stebėjimais šiame regione, o tikslinių rūšių sąrašai sudaryti pagal naujausius duomenis. Tikimės, jog šioje knygoje pateikta detali informacija apie Nemuno deltos regiono paukščius leis lengviau pasinerti į užburiantį gamtos pasaulį.

Iliustruotas leidinukas apie jūrinės erdvės planavimo procesą. Leidinys parengtas lietuvių kalba – „Baltijos jūros erdvės planavimas. Tapkite jūrinės erdvės planuotoju per 10 min.“. Leidinį rengė WWF (Pasaulio gamtos fondas) atstovybė Vokietijoje.

Nemuno deltoje galima pamatyti keletą labai įdomių, kitur retai aptinkamų paukščių. Urvinės antys – spalvingosios urvų gyventojos. Avocetė – grakštus
baltai juodas tilvikas. Didysis baltasis ir pilkasis garniai – senbuvio ir atėjūno istorija. Kukutis – kuoduota žydo gegutė

Kviečiame patyrinėti Klaipėdos rajone esančios teritorijos gamtą, susipažinti su šiose vietose vykdomais gamtotvarkos darbais. Lankstukas sukurtas įgyvendinant projektą „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje” (LIFE MagniDucatusAcrola) nr. LIFE15 NAT/LT/001024. Jį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Daugiau apie projektą: www.meldine.lt

Kviečiame patyrinėti Šilutės rajone esančių teritorijų gamtą, susipažinti su meldine nendrinuke ir jos kaimynais, šiose vietose vykdomais gamtotvarkos darbais. Lankstukas sukurtas įgyvendinant projektą „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje” (LIFE MagniDucatusAcrola) nr. LIFE15 NAT/LT/001024. Jį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Daugiau apie projektą: www.meldine.lt

Knyga ūkininkams apie sugyvenimą su globaliai nykstančia meldine nendrinuke bei jos kaimynais. Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“ (Nr. LIFE09 NAT/LT/000233). Projektą finansuoja Europos Sąjungos LIFE+ programa, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika ir projekto partneriai. Projekto svetainė: www.meldine.lt

Uostadvario pievos pelnytai patenka į svarbiausių paukščiams vietų Nemuno deltoje penketuką. Čia susiklostė puikios sąlygos gamtai klestėti, o ūkininkams ir turistams – naudotis jos teikiamais turtais. Gausiai upių nešmenų tręšiamose pievose nuo senų laikų formavosi savita augalija, joje įsikurdavo daugybė paukščių.

Tulkiaragės polderio kultūrinių pievų kraštovaizdis susiformavo jau XX a. 4-ajame dešimtmetyje, kai buvo įrengtas polderis, o jo teritorija nusausinta atvirais grioviais. Tai vienintelis polderis, kuriame natūraliai susidarė ir iki šių dienų išliko ilgus potvynius prisitaikę iškęsti žolynai. Padėtis pasikeitė, kai 1993 m. Tulkiaragės siurblinė buvo sugadinta, siurblinės vartai išmontuoti ir nustota reguliuoti vandens lygį. Polderis tapo nebetinkamas žemės ūkiui. 2003 m. jis išbrauktas iš UAB „Šilutės polderiai“ priklausančių objektų sąrašo ir paliktas renatūralizuotis.

Važiuojant keliu nuo Šilutės link Rusnės, abiejose pusėse atsiveria derlingosios Rupkalvių ir Žalgirių pievos. Kasmet potvynio tręšiamuose plotuose karaliauja jau mažai kur Europoje aptinkami viksvynai, pašiaušėlynai, dryžutynai, paįvairinti kitų derlingų bendrijų pievų mozaika. Juose apsigyvena daugybė vabzdžių, gyvybiškai reikalingų globaliai nykstantiems paukščiams – meldinei nendrinukei ir stulgiui.

Sausgalvių pievas galima drąsiai vadinti viena geriausių vietų Nemuno deltoje paukščiams stebėti. Įsikūrus viename taške galima gėrėtis besiskleidžiančiu įvairių, net ir pačių rečiausių ar dažniausių sparnuočių gyvenimu. Šios pievos vertingos ir dėl itin didelio (50–100 porų) perinčių pempių bei perkūno oželių būrio. Čia atsiveriantys plotai svarbūs tarptautiniu mastu, nes juose saugomos globaliai nykstančios rūšys.

Pirmasis polderis atsirado maždaug XI a. Olandijoje, kai buvo pradėti dirbti žemi, per Šiaurės jūros potvynius periodiškai užliejami pajūrio plotai. Dabar polderiu vadinama žema nusausinta ir sukultūrinta teritorija, kurią nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo saugo pylimai. Vandens perteklius iš tokios teritorijos natūraliai ištekėti dažniausiai negali, todėl jį reikia pašalinti mechaniniu būdu.

Tik nedaugelis Lietuvos regionų gali pasigirti tokia skirtinga gamtine sankloda kaip Klaipėdos kraštas. Smėlynais nubarstyta Nerijos juosta, Nemuno deltos atšakų išvagotos Kuršių marių pakrantės ar žemumų pievose išsimėčiusios kalvelės. Visa ši aplinka per ilgus šimtmečius formavo išskirtinį čia įsikūrusių žmonių gyvenimo būdą ir veiklą. Kuršių nerijos smėlynuose įsitaisė kopininkai, upėmis su savo kurėnais plaukiojo žuvininkai, derlinguose žemės plotuose darbavosi laukininkų bendruomenės. Savo vietą čia rado ir Nemuno deltos pievų gyventojai – pievininkai.

Vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių Nemuno deltoje – pavasarinė paukščių migracija. Sunku pasakyti, ko Šilutės rajone kovo–gegužės mėnesiais daugiau – vietinių gyventojų ar žąsų. Čia susirenka apie 20 tūkst. sparnuočių. Nemuno deltoje jos laikosi kelias savaites – ilsisi po ilgo skrydžio ir rengiasi tolimesnei kelionei į perėjimo vietas.

Nemuno delta – bene geriausia vieta Lietuvoje paukščiams stebėti! Čia aptinkama 90 proc. visų mūsų šalies sparnuočių rūšių. Per keleto dienų viešnagę šiame krašte galima išvysti daugiau nei šimtą skirtingų rūšių. Niekur kitur nepamatysite tokios gausos tilvikinių ir vandens paukščių! Per migraciją šioje teritorijoje galima gėrėtis tūkstantiniais žąsų ir ančių būriais, o ieškantys egzotiškų ir labai retų paukščių gali džiaugtis meldinių nendrinukių bei
stulgių draugija. Nemuno delta taip pat garsėja nebaikščiais jūriniais ereliais, kurių čia taip pat gausu.

Nuo senovės Nemuno deltoje vanduo buvo svarbiausia gamtos stichija, kurianti kraštą. Vanduo suformavo teritoriją, lėmė savitą vietinių gyvenimo būdą, ūkininkavimo praktiką ir tradicijas. Kelis tūkstančius metų upių vandeniu plukdomos sąnašos kaupėsi, kimšo upes, atitvėrė ežerus, augino sausumą Kuršių marių link. Šioje vandens karalystėje gausiai neršė žuvys, stiebėsi savita vabzdžių, paukščių, žvėrių ir gyvulių mėgstama augalija.

2008 m. parengtame simuliaciniame žaidime daugiausia dėmesio skiriama dviem plėtros procesams: uosto statybai ir šventosios giraitės iškirtimui, kad būtų galima pastatyti poilsio ir pramogų centrą. Žaidimu siekiama supažindinti pagrindinės mokyklos (7-8 klasės) moksleivius su svarbiausiais Lietuvos aplinkos apsaugos klausimais ir,  žaidime bandant įvairių sprendimų galimybes, padėti jiems suprasti skirtingų visuomenės socialinių grupių požiūrius bei tai, kaip svarbu išreikšti savo nuomonę. Vaidmenų žaidimo metu dalyviai susipažįsta su procesu, kaip visuomenėje pasiekiami susitarimai. Simuliaciniai žaidimai skatina jaunimą kuo anksčiau apmąstyti gamtos ir žmogaus santykius ir diegti subalansuoto valdymo principus.  

Šio ypač reto mažo paukštelio išsaugojimas yra tapęs tikru iššūkiu gamtininkams. Kaip išsaugoti meldinę nendrinukę, kad jos švelnia giesmele galėtų džiaugtis ir ateities kartos? Perskaityk iki galo ir įsitikink, kad ir Tu gali padėti išsaugoti meldinę nendrinukę! Teksto autorius Almantas Kulbis. Dailininkas Paulius Juodišius. Išleido Baltijos aplinkos forumas. Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant meldinės nendrinukės apsaugai skirtą Europos Sąjungos LIFE programos projektą. Išsamiau: www. meldine.lt

Leidinyje pateikiama informacija apie ūkininkavimo ypatumus meldinės nendrinukės teritorijose bei glaustai pristatomos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) numatytos finansinės paramos priemonės ūkininkaujantiems nykstančių paukščių buveinėse (natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ekstensyviai naudojamose šlapynėse).

Plakatas apie stulgį „Stulgys: ūkininkauti negalima sunaikinti. (kur dėti kablelį – Tavo pasirinkimas)“ apie šį išskirtinį paukštį, sunkumus, su kuriais jis susiduria ir galimybes padėti jį saugoti.

Šiame leidinyje pristatoma dešimt Lietuvos ūkių, kuriuos suvienijo juose dirbančių žmonių tikėjimas, kad įmanoma ūkininkauti kitaip: atsakingai, gerbiant žmogų ir gyvulį, puoselėjant krašto gamtos vertybes ir taip, kad kaimas išliktų gyvybingas. 2010 metais prisijungę prie Baltijos aplinkos forumo ir Lietuvos ornitologų draugijos įgyvendinamo projekto, jie sutvarkė krūmais ir peraugusia žole apaugusias pievas ir ėmėsi jas prižiūrėti taip, kad atsikurtų nykstantiems pievų paukščiams palankios buveinės.

Kiekvienam besidominčiam žemės ūkiu bei eiliniam žemės ūkio produkcijos vartotojui teko girdėti sakant, jog tradicinis (chemizuotas, pramoninis) ūkininkavimo būdas visiškai tenkina gyventojų maisto poreikius, tačiau žmonijai kelia ir daug grėsmių. Būtent dėl pastarosios priežasties dalis žemės ūkio produkcijos gamintojų ir dauguma vartotojų netrykšta simpatijomis pramoniniam žemės ūkiui. Nors mūsų šalyje
tokias nuostatas viešai išsako dar tik pavieniai vartotojai, tačiau, akivaizdu, dauguma jų norėtų valgyti ne tik skanų, bet ir sveiką maistą. Sveikas maistas gali būti gaminamas tik iš neužterštos žemės ūkio produkcijos, kuri gaunama tik neužterštoje, t.y. geros kokybės, aplinkoje. Savo ruožtu geros kokybės aplinka gali būti palaikoma tik taikant aplinkos neteršiančias technologijas, kurios labai palankios ne tik žmonėms, bet ir visai biologinei įvairovei.

Šiame leidinyje pateikiame įkvepiančius pavyzdžius iš Baltijos šalių, kurie atskleidžia skirtingus būdus naudotis pievos teikiamais turtais, kurti naudą socialiniam ir ekonominiam vietos bendruomenės gyvenimui nepažeidžiant šios unikalios ekosistemos. Tikimės, kad šios istorijos paskatins susimąstyti apie tikrąją pievų vertę. Jei žinai daugiau panašių istorijų, nedvejodamas pasidalink jomis su mumis! Leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Integruoto planavimo įrankio sukūrimas, siekiant užtikrinti pievų biologinės įvairovės gyvybingumą“ (LIFE Viva Grass) Nr. LIFE13 ENV/LT/000189. Jį finansuoja Europos Sąjungos LIFE+ programa, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

Uostadvario pievos pelnytai patenka į svarbiausių paukščiams vietų Nemuno deltoje penketuką. Čia susiklostė puikios sąlygos gamtai klestėti, o ūkininkams ir turistams – naudotis jos teikiamais turtais. Gausiai upių nešmenų tręšiamose pievose nuo senų laikų formavosi savita augalija, joje įsikurdavo daugybė paukščių.

Tulkiaragės polderio kultūrinių pievų kraštovaizdis susiformavo jau XX a. 4-ajame dešimtmetyje, kai buvo įrengtas polderis, o jo teritorija nusausinta atvirais grioviais. Tai vienintelis polderis, kuriame natūraliai susidarė ir iki šių dienų išliko ilgus potvynius prisitaikę iškęsti žolynai. Padėtis pasikeitė, kai 1993 m. Tulkiaragės siurblinė buvo sugadinta, siurblinės vartai išmontuoti ir nustota reguliuoti vandens lygį. Polderis tapo nebetinkamas žemės ūkiui. 2003 m. jis išbrauktas iš UAB „Šilutės polderiai“ priklausančių objektų sąrašo ir paliktas renatūralizuotis.

Į klausimą, kokia yra Nemuno deltos pievų vertė, skirtingi žmonės atsakys skirtingai. Ūkininkas pievą vertins kaip galimybę pasigaminti pašarų gyvuliams, turistui vertė atsiskleis per patirtus įspūdžius, ornitologui – per stebėtus paukščius, žolininkui – per vaistažolių gausą, sodininkui – per zujančius vabzdžius apdulkintojus, menininkui – per estetinį grožį, mokslininkui – per genų lobyną. Visos šios (ir dar daugiau) vertės vadinamos ekosisteminėmis paslaugomis.

Tik nedaugelis Lietuvos regionų gali pasigirti tokia skirtinga gamtine sankloda kaip Klaipėdos kraštas. Smėlynais nubarstyta Nerijos juosta, Nemuno deltos atšakų išvagotos Kuršių marių pakrantės ar žemumų pievose išsimėčiusios kalvelės. Visa ši aplinka per ilgus šimtmečius formavo išskirtinį čia įsikūrusių žmonių gyvenimo būdą ir veiklą. Kuršių nerijos smėlynuose įsitaisė kopininkai, upėmis su savo kurėnais plaukiojo žuvininkai, derlinguose žemės plotuose darbavosi laukininkų bendruomenės. Savo vietą čia rado ir Nemuno deltos pievų gyventojai – pievininkai.

Per pastarąjį šimtmetį pievų, ypač šlapynių, Europoje labai sumažėjo. Daug jų buvo nusausintos, nemažai apleistos ar intensyviai šienautos. Nykstant šioms buveinėms, namų neteko daugelis pievų ir pelkių paukščių. Nemuno deltoje vis dar yra išsaugota nemažai šio natūralaus lobio plotų, todėl čia tarpstančių atvirų plotų apsauga svarbi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Paukščius saugantys ir dėl jų papildomus įsipareigojimus prisiimantys ūkininkai gali pretenduoti į išmokas, kurių dydis priklauso nuo įsipareigojimų masto.

Nuo senovės Nemuno deltoje vanduo buvo svarbiausia gamtos stichija, kurianti kraštą. Vanduo suformavo teritoriją, lėmė savitą vietinių gyvenimo būdą, ūkininkavimo praktiką ir tradicijas. Kelis tūkstančius metų upių vandeniu plukdomos sąnašos kaupėsi, kimšo upes, atitvėrė ežerus, augino sausumą Kuršių marių link. Šioje vandens karalystėje gausiai neršė žuvys, stiebėsi savita vabzdžių, paukščių, žvėrių ir gyvulių mėgstama augalija.

Deklaruodami žemės ūkio naudmenų plotus priemonėms, kuriomis saugoma gamtinė įvairovė, ūkininkai prisiima įsipareigojimus, kurie intensyvios žemdirbystės požiūriu yra nuostolingi. Siekdama kompensuoti dėl šių apribojimų galbūt patiriamas papildomas išlaidas ir sumažėjusias produkcijos realizavimo pajamas, valstybė moka išmokas. Vis dėlto dažnam ūkininkui kyla klausimų: kodėl taikomi būtent tokie apribojimai, kokia tokių apriboji-
mų prasmė?

Norint išsiaiškinti, ką slepia šis pavadinimas, reikia panagrinėti šio darinio dėmenis. Iki įsigalėjo benzininiai varikliai, vešlių pievų masyvai savo verte prilygo naftos gysloms, nes šieno poreikis pasaulyje buvo milžiniškas ir nė viena valstybė negalėjo be jo apsieiti.

Čia rasite plačiau apie meldinės nendrinukės išmokas ir naująją tvarką.

2027 m parengtose gairėse pateikti paaiškinimai apie produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai nuo jo gamybos iki virtimo atlieka. Leidinyje pateikiamos nuorodos į prekių ir paslaugų aplinkos apsaugos kriterijus, kurie gali būti naudojami kaip gairės, renkantis aplinkai palankesnes prekes ir paslaugas, taip pat rengiant viešųjų pirkimų technines specifikacijas ir pasiūlymų vertinimo kriterijus. Vertinant
atitikimą kai kuriems pateiktiems kriterijams, reikia daug specifinių žinių, todėl rekomenduojama iš pradžių taikyti paprastus kriterijus, įtraukiant vis sudėtingesnius, ir taip mokyti tiekėjus atkreipti dėmesį į jų siūlomo produkto ar paslaugos daromą poveikį aplinkai.

Šiame leidinyje aprašomos sąsajos tarp kelių Europos Sąjungos (ES) teisės aktų, kuriuose nustatyti reikalavimai cheminių medžiagų valdymui. Daugiausia dėmesio skiriama cheminėms medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos aplinkai.

Lankstukas kvietęs įmones gauti 10 000 eurų vertės paramą pavojingų cheminių medžiagų pakeitimui.

Trichloretilenas yra bespalvis, lakus, nedegus ir saldų kvapą turintis skystis. Tai stiprus tirpiklis, keliantis pavojų žmogaus sveikatai. Trichloretilenas klasifikuojamas kaip galimai vėžį sukelianti medžiaga, dirgi anti odą ir akis bei galinti sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą. Įtariama, kad ši medžiaga sukelia genetinius pakitimus, yra kenksminga vandens organizmams, turi ilgalaikį neigiamą poveikį. Susipažinkite su atveju, kaip trichloretilenas metalo apdirbimo įmonėje buvo pakeistas saugesne alternatyva.

Turėtumėte pakeisti chemines medžiagas, jei jos yra: Kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai; Patvarios, biologiškai besikaupiančios ir toksiškos; Atitinka kitus susirūpinimą keliančius kriterijus (pavyzdžiui, ardo endokrininę sistemą). Šios medžiagos kelia nepageidautiną riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai. Šiuo metu jų pakeitimas yra savanoriškas, tačiau anksčiau ar vėliau pavojingų cheminių medžiagų naudojimas gali būti ribojamas arba uždraustas. Tad, žvelgiant į ateitį, vis tik reikės ieškoti saugesnių alternatyvų. Būkite tam pasiruošę!

Bromintos, degumą mažinančios medžiagos, kurioms priskiriamas ir dekaBDE, laikomos pavojingomis aplinkai ir žmogui dėl šių savybių: didelio patvarumo, endokrininės sistemos trikdymo ir bioakumuliacijos sausumos maisto grandinėse. Čia aprašomas atvejis su galimomis alternatyvomis dekaBDE, naudojamame teatro scenos audiniuose

Cinko cianidas yra kenksminga tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai medžiaga. Dėl cianido junginių pavojingumo ir dėl to, kad kontaktuodama su rūgštimis ši medžiaga išskiria itin nuodingas vandenilio cianido dujas, norima ją pakeisti. Čia aprašomas atvejis, kaip cinko cianidas saugesne alternatyva buvo sėkmingai pakeistas galvanizacijos procese.

Chromas siejamas su neigiamu poveikiu aplinkai ir žmogaus sveikatai. Pavojus kyla dėl to, kad trivalentis chromas gali būti oksiduojamas į šešiavalentį chromą – Cr (VI) – prie itin žemo pH ir procese dalyvaujant deguoniui. Cr (VI) priskiriamos kancerogeno savybės, taip pat ši cheminė medžiaga jautrina odą. Chromas (VI) sukelia alerginį kontaktinį dermatitą ir odos jautrinimą net ir mažomis koncentracijomis. Pasaulyje apie 80-90% odos perdirbėjų naudoja trivalentį chromą odos išdirbimui. Čia aprašomas atvejis apie įmonę, kuri niekada nenaudojo chromo odos paruošimo procesui.

Formaldehidas tai toksiška, galimai mutageniška ir Formaldehyde_plywood.jpgkancerogeniška medžiaga naudojama medienos apdirbimo pramonėje. Šiai medžiagai Europos Sąjungos šalyse taikomos griežtos profesinio poveikio ribinės vertės ir yra siekiama ją dar labiau apriboti. Susipažinkite su atveju, kaip įmonė, gaminanti kietmedžio fanerą, sėkmingai pakeitė formaldehidą į saugesnę alternatyvą.

Bisfenolis A (BPA) – tai žmogaus sveikatai pavojinga medžiaga. Ji yra sudedamoji epoksidinių dervų, naudojamų maisto pakuotėms lakuoti apsauginiu sluoksniu, dalis. Dėl visuomenės ir užsakovų spaudimo, pakuotes su BPA naudojantis gamintojas pradėjo ieškoti alternatyvų. Čia aprašomas atvejis, kai vienoje įmonėje bispenolis A buvo pakeistas saugesne alternatyva.

Iš kur mūsų organizme atsiranda pavojingos cheminės medžiagos? Kaip sveikatą veikia tokie kasdieniai daiktai kaip batai arba dušo užuolaidos? Ką slepia nealergizuojanti pagalvė? Atsakymai į daugybę panašių klausimų – naujame iliustruotame Baltijos aplinkos forumo leidinyje „Yra daugybė priežasčių domėtis pavojingomis cheminėmis medžiagomis“. Paprasta ir kiekvienam vartotojui suprantama kalba čia pateikiama informacija apie pavojingiausias ir plačiausiai naudojamas chemines medžiagas sutinkamas mūsų kasdienėje aplinkoje ir buityje. Leidinyje aprašomas jų veikimo pobūdis bei patariama, kaip ir kodėl šių medžiagų reikėtų vengti.

Kokiais žaislais žaidžia jūsų vaikai? Daugumos žaislų gamybai naudojamos dirbtinės medžiagos, kurios gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Nors žaislams galioja tam tikri draudimai ir ribojimai, tačiau šių medžiagų nuolat juose aptinkama. Minkštos, lanksčios plastmasės žaisluose gali būti ftalatų, kurie gali sutrikdyti endokrininę sistemą. Klijuotose medinėse dėlionėse naudojamas formaldehidas gali sukelti vėžinius susirgimus. Pliušiniuose žaisluose naudojamos degumą mažinančios medžiagos gali neigiamai paveikti vaiko vystymąsi. Nepriklausomi tyrimai patvirtina, kad visos šios cheminės medžiagos gali būti pakeistos saugesnėmis. Lankstukas-atmintinė vartotojui. www.pagalvok.lt

Jauki namų aplinka be pavojingų cheminių medžiagų.Dauguma statybinių medžiagų sudėtyje esančių medžiagų, gali pakenkti žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kai kurios gali neigiamai veikti vaiko vystymąsi, sukelti vėžinius susirgimus, paveikti hormoninę sistemą, alergizuoti ir dirginti. Lankstukas-atmintinė vartotojui. www.pagalvok.lt

Kaip įrengti vaiko sveikatai nekenkiantį kambarį? Kokias medžiagas paisrinkti? Plakatas apie tai, kas nematoma, pavojina ir išvengiama.

Suvilioji ne jį, o nevaisingumą. Kas slepiasi tavo kosmetinėje? Iš kokių medžiagų pagamintas kremas? Vaizdžiai apie pavojus kosmetikoje

Pavojingos cheminės medžiagos žaisluose. Faktai ir skaičiai. Nuodai meškiuko kailyje! Sužinok daugiau – infragrafike.

Namuose taip švaru, kad net niežti! Bandydami idealiai išvalyti namus, mes taip užteršiame savo namų orą, kad jis tampa nešvaresnis nei lauke. Didžiuliai kiekiai stiprių valymo priemonių kenkia mūsų odai, akims, kvėpavimo takams ir bendrai savijautai. Sužinok daugiau – infragrafike.

Leidinys apie tai, kaip kiekvieną akimirką būti sąmoningam ir suvokti, kokį poveikį aplinkai ir mums daro kiekvienas mūsų žingsnis, veiksmas, perkamas daiktas, užgaida. Ir, žinoma, pasiūlymai, kaip šį poveikį mažinti.

Turime teisę žinoti. Endokrininę sistemą ardančios medžiagos siejamos su tokiais sveikatos sutrikimais kaip prastėjanti spermos kokybė, moterų nevaisingumas, diabetas, vėžiniai susirgimai ir nutukimas. Organizmas jas atpažįsta kaip natūralius hormonus ir įtraukia į endokrininės sistemos veiklą. Lankstukas-atmintinė vartotojui. www.pagalvok.lt

Ar tikrai reikia daugybės buitinės chemijos priemonių? Buitinės chemijos sudėtyje dažnai būna ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų – ėsdinančių, alergizuojančių, dirginančių odą ir kvėpavimo sistemą. Vaikai iki 6 metų neretai jomis apsinuodija, kai netyčia praryja ar išpila įvairius valiklius. Lankstukas-atmintinė vartotojui. www.pagalvok.lt

Ar tinkamai rūpinatės savo kūnu? Kūno priežiūros priemonės, tokios kaip dušo želė, dezodorantas, dantų pasta ir kt., yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Dėl tiesioginio sąlyčio su oda ir gleivine, jų sudėtyje esančios medžiagos paten-
ka į organizmą. Šias priemones naudojame daug metų, todėl svarbu, kad jos būtų saugios. Lankstukas-atmintinė vartotojui. www.pagalvok.lt

Kokios medžiagos laikomos pavojingomis? Kodėl reikia jų vengti? Ką kiekvienas mūsų galime padaryti? Kokie patarimai, renkantis produktus?

Europos Sąjungoje pavojingų cheminių medžiagų naudojimą gaminių gamybai reguliuoja griežtas įstatymas – REACH reglamentas. Kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, ar gaminyje, kurį ruošiasi įsigyti, yra pavojingų cheminių medžiagų ir kaip tokį gaminį saugiai naudoti. Plačiau – leidinyje.

Plakatas, siekiantis atkreipti dėmesį į pavojingų cheminių medžiagų kokteilio efektą.

Atmintinė kirpėjams, apie pavojingas chemines medžiagas profesionalioje kosmetikoje.

Politikams skirta brošiūra. Brošiūroje pateikiama informacija apie endokrininę sistemą ardančias medžiagas, poveikį žmogaus organizmui. Pristatomi naujausi tyrimai, moksliniai duomenys ir teisinis reguliavimas. Taip pat formuluojami konkretūs siūlymai politikams, kaip jie gali prisidėti prie siekio atsisakyti šių medžiagų.

Šis leidinys paaiškina plastiko sudėtį, pavojingas chemines medžiagas jame ir jų patekimo į organizmą kelius. Taip pat čia rasite patarimų, kaip kiekvienas gali apsaugoti savo sveikatą, aplinką ir vandenynus nuo plastiko.

Ar jų gamybai tikrai naudojamos pavojingos medžiagos? Vaikai susiduria su daugybe cheminių medžiagų: jos patenka į jų organizmą ne tik iš vaikams skirtų priemonių ir daiktų, kurių gamyba santykinai griežčiau kontroliuojama. Cheminių medžiagų yra gyvenamojoje aplinkoje, namų apyvokos daiktuose ir kituose gaminiuose. Nuolatinis sąlytis su tokiomis medžiagomis gali turėti neigiamą poveikį vaikų sveikatai. Lankstukas-atmintinė vartotojui. www.pagalvok.lt

Atvejo analizė: pėdsekystė. Šiame dokumente galite rasti detalią informaciją apie žemiau išvardintus etapus: ekoturizmo produkto plėtojimas; planavimas, pirmasis testavimas, ekspertų testavimas, jaunų šeimų testavimas; kriterijų ekoturizmo produktams nustatymas; rinkodaros strategijos plėtojimas ir komunikacijos planas ekoturizmo populiarinimui Lietuvoje.

Knygelė gali pasitarnauti kiekvienam keliautojui tarsi orientyras, kaip priimti aplinkai palankesnius sprendimus ar savo kelione prisidėti prie vietos bendruomenių gerovės

Žurnalas norintiems gyventi sveikoje aplinkoje be pavojingų cheminių medžiagų. Čia pateikiame informaciją apie skirtingas cheminių medžiagų veikiamas gyvenimo sritis ir patarimus, kaip šiose srityse pavojingų cheminių medžiagų sumažinti ar visiškai jų atsisakyti.

Tai nedidelis kišeninis leidinys, trumpai pristatantis Lietuvos vandens valdymo politikos principus ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie vandens tausojimo: augindami daržoves, skalbdami, tvarkydamiesi savo ūkyje ar keliaudami į darbą. Čia rasite numerius, kuriais paskambinę sužinosite, ar Jūsų vanduo yra geros kokybės, kur atliekami vandens tyrimai ir kaip pranešti apie nelegaliai užtvertas pakrantes.

Leidinys apie tai, kaip kiekvieną akimirką būti sąmoningam ir suvokti, kokį poveikį aplinkai ir mums daro kiekvienas mūsų žingsnis, veiksmas, perkamas daiktas, užgaida. Ir, žinoma, pasiūlymai, kaip šį poveikį mažinti.

Naujausios technologijos neteikia visapusiško sprendimo, kaip tvarkyti atliekas. Tam reikalingas ir aktyvus kiekvieno atliekų turėtojo dalyvavimas. Įstaigų biuruose susidaro įvairių atliekų. Dalies jų būtų galima išvengti, jei patobulintume įstaigos biuro valdymą ir suformuotume atsakingesnį administracijos ir darbuotojų požiūrį. Šios atliekų tvarkymo gairės skirtos viešojo ir privačiojo sektoriaus biurų administratorius supažindinti su atliekų tvarkymo principais. Taip pat pateikiamos gairės, kurių laikantis galima sumažinti atliekų kiekius biuruose ir taip siekti geres-
nės aplinkos kokybės. 2007 m. leidinys.

Šiame kataloge rasite įvairiausių produktų ir paslaugų, pagamintų Lietuvos saugomose teritorijose. Šiems gaminiams ir paslaugoms yra suteiktas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Jis suteikiamas smulkiems vietos produktų gamintojams ir paslaugų teikėjams, kurių veikla nėra žalinga gyvajai gamtai ir kurie deda pastangas mažinti savo veiklos poveikį aplinkai. Įsigyjant šiuos produktus ar paslaugas kartu skatinate vietos bendruomenių užimtumą ir ekonominę raidą. Ženklą turintys verslai skatina kultūrinio ir gamtinio paveldo pažinimą, tradicinių amatų ar kultūrinių vertybių tąsą. Gaminiai dažnai reprezentuoja etnografinį regioną, kuriame gaminami. Ženklą turintys verslai yra svarbiausi saugomų teritorijų partneriai, kasdieniais sprendimais ir nuolatine pagalba

Kaip daryti įtaką politiniams sprendimams pasinaudojant įvairiomis komunikacijos priemonėmis? Kaip planuoti ir vykdyti kampanijas?

Buveinių tvarkymo patirties pasidalijimas tarp LIFE-Nature projektų, 2005 m.

2008 m. parengtame simuliaciniame žaidime daugiausia dėmesio skiriama dviem plėtros procesams: uosto statybai ir šventosios giraitės iškirtimui, kad būtų galima pastatyti poilsio ir pramogų centrą. Žaidimu siekiama supažindinti pagrindinės mokyklos (7-8 klasės) moksleivius su svarbiausiais Lietuvos aplinkos apsaugos klausimais ir,  žaidime bandant įvairių sprendimų galimybes, padėti jiems suprasti skirtingų visuomenės socialinių grupių požiūrius bei tai, kaip svarbu išreikšti savo nuomonę. Vaidmenų žaidimo metu dalyviai susipažįsta su procesu, kaip visuomenėje pasiekiami susitarimai. Simuliaciniai žaidimai skatina jaunimą kuo anksčiau apmąstyti gamtos ir žmogaus santykius ir diegti subalansuoto valdymo principus.  

It is the first Lithuanian Field Guide to birding for everyone interested in birds. The Nemunas Delta region, no doubt, from the ornithological point of view is the most important site in the country, here the majority of bird species found in Lithuania breed, and in the migration periods this region becomes one of the main rest stops for millions of migrating birds. The Field Guide covers 22 areas in Western Lithuania, including 15 falling under the boundaries of the Nemunas Delta Regional Park, 5 sites are in the coastal zone between Kintai and Klaipėda, 2 – in the upper reaches of the Nemunas Delta (Pagėgiai municipality). The areas have been selected based on long term observations in this region by the ornithologists, and the list of notable species was down up according to the latest data. We hope that the detailed information provided in this book about birds in the Nemunas Delta region will facilitate your immerse in the enhancing world of nature.

In the report we analysed the implemented measures on the grasslands management in Estonia and in the former Lümanda municipality during the last 20 years. Analysis, based on interviews with stakeholders (farmers, land-owners, nature conservation, tourism, politicians, planners etc.) on values of semi-natural grasslands and management practices, was compiled. Also trends in socio-economic parameters of municipality and reflection of semi-natural grasslands, and their management measures in the strategic documents (spatial plans, management plans etc.) were analysed. Recommendations for a long-term management measures for semi-natural grasslands were compiled.

Report on hazardous substances in blood, dust, products and indoor air in Lithuania, Estonia and Latvia in 2013-2015. This report present detailed test results and recommendations what different stakeholders and every citizen should do on the purpose to avoid hazardous substances in everyday life.

This handbook has been developed for currently practicing teachers and future educators – student teachers who are currently learning their profession. It is intended to be used as a practical tool to raise the awareness of youth about how we may be exposed to hazardous substances in our everyday life and how our everyday choices affect our health and the environment we live in.

The book takes a look at the Baltic Sea from various aspects with an aim to describe its special values as well as to highlight the main threats responsible for its unfavourable status. D,espite the fact that the authors address the Baltic Sea as a unique, complex and interconnected ecosystem, the book highlights the Eastern Baltic perspective.

The area covered by natural and semi-natural grasslands has considerably decreased in the Baltic States throughout the last century as a result of estrangement of people from rural lifestyle. Loss of grassland biodiversity leads to degradation or even destroying of the ecosystem functions and services. „LIFE Viva Grass“ worked on this matter.

Leaflet about project „Baltic pilot cases on reduction of emissions by substitution of hazardous chemicals and resource efficiency“ (LiFE / FIT For REACH).

Favourable conservation status of boreal forests” is a challenge, if we take into consideration that boreal or “Nordic” forests are mainly managed forests and the original “Western Taiga” is nearly extinct. How can we maintain or restore a habitat, which should naturally cover most of Finland, Sweden, Estonia, Latvia and small parts of Lithuania where forestry and wood processing industry play an important role in the countries’ economy? Publication of 2006.

Case study of animal tracking. In this detailed documentation you can find: ecotourism product development: planning, expert testing, young families
testing; development of set of criteria for eco-tourism products, development of marketing strategy and communication plan to promote ecotourism in Lithuania.

How to choose professional cosmetics with ought hazardous substances. The aim of this handbook is to provide relevant information on hair products used in salons for you, the hairdresser, to make an assessment of possible health and safety risks for you and your clients associated with using these products.

Development and application of new methodological frameworks for the evaluation of environmental impacts of rural development programmes in the EU

This policy brief aims to demonstrate interlinks between several EU legal acts that include provisions on chemicals management. Substances hazardous to the environment and environmental risks are the focus. This document aims to provide: an introduction to parts of EU environmental law; and legal interlinks for all interested persons; concrete ideas and recommendations on how to create synergies in legal implementation and greater effectiveness and efficiency of chemicals control; a starting point for further policy discussions at the national and EU level.

The brochure “Viable grassland management – experience, challenges and opportunities” summarises the information on existing good practice and provides some recommendations for the Baltic States to overcome the challenges related to the maintenance of valuable semi-natural grasslands. The brochure has been compiled by the LIFE Viva Grass project team based on study visits to UK, Sweden, Germany, Austria, Slovenia and the Baltic States, interviews with previous projects dealing with grassland management as well as discussions in the international conference on “Enhancing Economic Viability of Grasslands by Green Farming in Europe” held in May 2015 in Latvia.

With this small brochure, we would like to prove that the perception of grasslands only as an animal fodder provider, or just as a biodiversity pool, is rather narrow-minded. There are many other benefits, which we usually do not notice in our busy lives. Scientists have granted them the name “ecosystem services”. The aim of the brochure is to introduce the reader to the concept of ecosystem services, with particular emphasis on grasslands. We hope that the brochure will help you discover new aspects of grasslands, which you probably knew but maybe did not pay attention to! Now, go to the nearest meadow or pasture and look at it with fresh eyes and a different mind!

This book is an opportunity to learn more about the Baltic Sea, its extraordinary and unique life. To see it with the eyes of the authors of different chapters, many of whom have spent countless hours at the sea bottom, on research vessels, observing sea birds or exploring variety of fish. The authors tried to introduce the marine inhabitants in such a way that they become familiar to the reader and provoke curiosity. The book is not an academic work or a textbook. The data and stories given here are just some interesting facts about our sea and its dwellers. Of course, this is only a glimpse of the secrets guarded by the sea sustaining more than 6 000 species, whose life stories have been covered by thousands of scientific articles.

This publication for farmers introduces a unique nature of the Nemunas delta region. It talks about the delta’s farming traditions, the role of biodiversity, and explains the purpose of environment friendly farming requirements.

This publication contains information about the peculiarities of farming in Aquatic warbler territories and financial support measures for farmers of endangered bird habitats (natural and semi-natural meadows and extensive wetlands), concisely presented in this Lithuanian Rural Development Programme (RDP) for the period of 2014–2020.

At first glance, you might think that all grass is the same in the meadow and the birds chirp in very similar voices that can’t be told apart. The truly mysterious world of nature can be intimidating: so many unknown creatures, plants, and sounds!
But isn’t it fun to get to know new things, to be surprised, to learn, and to find friends along the way to share your adventures with?
If you are preparing for an exciting trip to nature, this little guide will help you understand the world of meadow birds and one of its rarest inhabitants – the Aquatic warbler.
If you find that there are more questions than answers in this book, remember this: curiosity is a necessary quality for understanding nature – one of the most important
qualities that children and scientists share.

This book will not only tell you interesting facts about this little singer, but will provide you with fun things to do that will help you understand the mysterious world of meadows.

In 2010–2015 Baltic Environmental Forum together with the partners carried out the project “Securing sustainable farming to ensure conservation of globally threatened bird species in agrarian landscape” in Lithuania and Latvia. The main goal of the project was to create favourable conditions for the aquatic warbler, a globally threatened bird, to breed. In this publication you will learn how the project team has fared. The project is financed by the European Union LIFE+ programme, the Republic of Lithuania, the Republic of Latvia and the project partners. The project website: www.meldine.lt

Poster about Aquatic Warbler and it’s conservation. Aquatic Warbler is a flagship species – protecting the bird species we are protecting the whole neighbourhood with many other species. Poster developed within the project Securing Sustainable Farming to Ensure Conservation of Globally Threatened Bird Species in Agrarian Landscape (Baltic Aquatic Warbler). It was co-financed by the European Union LIFE+ Programme, Republic of Lithuania, Republic of Latvia and the project partners.

Zinātnieki un ārsti arvien biežāk ceļ trauksmi par to, ka gados jauniem pacientiem parādās endokrīnās, reproduktīvās un imūnsistēmas
traucējumi, kā arī vēzis. Jaunākie zinātniskie pētījumi atklāj, ka tas varētu būt saistīts ar apkārtējās vides piesārņojumu. Turklāt tie esam mēs, kas šo piesārņojumu rada. Ikdienā, paši nemaz neapzinoties, mēs lietojam daudz dažādas bīstamās vielas, kas ir kaitīgas apkārtējai videi un arī mūsu veselībai.

Rokasgrāmatas uzdevums ir sniegt pamatinformāciju būvmateriālu tirdzniecībā nodarbinātajiem par noteiktu veidu pārklājuma materiālu, galvenokārt iekšdarbos lietojamo krāsu, laku un līmju īpašībām, to atšķirībām, prasībām šāda veida produktu marķējumam, kā arī par iespējamajiem riskiem veselībai un videi, kas varētu rasties, ilgstoši vai nevērīgi strādājot ar atsevišķiem produktiem. Apkopotā informācija varētu palīdzēt pārdevējiem uzlabot apkalpošanas kvalitāti darbā ar klientiem, plašāk skaidrojot iekštelpās izmantojamo pārklājuma produktu īpašības, pielietojamības jomas un ar to lietošanu saistītos iespējamos riskus.

Aizvietošana ir svarīga, ja jūsu uzņēmums izmanto šādas vielas: kancerogēnas, mutagēnas un reproduktīvajai sistēmai toksiskas vielas; vidē noturīgas, toksiskas un bioakumulatīvas vielas; citas vielas, kas rada līdzīgu negatīvu ietekmi, piemēram, endokrīnās sistēmas bojātājvielas.
Aizvietošana ir brīvprātīga, taču jāņem vērā, ka atsevišķas bīstamās vielas agri vai vēlu tiks ierobežotas vai aizliegtas un tāpat nāksies meklēt tām alternatīvas.

Ja jūsu uzņēmumā ir vielas, to maisījumi vai pat izstrādājumi, ko vēlaties aizvietot, nosakiet, kas būtu jāaizvieto vispirms.

Šī sevišķi retā, mazā putna saglabāšana ir kļuvusi par patiesu izaicinājumu dabas pētniekiem. Kā saglabāt grīšļu ķauķi, lai par tā skaisto dziesmu varētu priecāties paaudžu paaudzes?Izlasi līdz beigām un pārliecinies, ka arī Tu vari palīdzēt saglabāt grīšļu ķauķi!

Ja, īstenojot dabas aizsardzības intereses, rodas finanču zaudējumi zemniekiem, valstij ir jāpiedāvā iespējas kompensēt šos zaudējumus pretim saņemot sugai labvēlīgu apsaimniekošanu. Šajā brošūrā ir stāstīts par Lietuvas pieredzi zemnieku atbalstam grīšļu ķauķa apdzīvotajās vietās Lietuvas Lauku attīstības plāna ietvaros 2014.–2020. gadam. Atbalsta mērķis Lietuvā ir atjaunot un apsaimniekot pamestos grīšļu ķauķu biotopus. šeit jūs atradīsiet ne tikai Lietuvas pieredzi, bet arī svarīgākos ieteikumus dabai draudzīgai slapju pļavu apsaimniekošanai. Lai gan šī brošūra ir sarakstīta, balstoties uz Lietuvas pieredzi, tajā atrodamā informācija būs noderīga arī Latvijā.

Šī publikācija ir sagatavota un izdota, īstenojot projektu “Ilgtspējīgas lauksaimniecības nodrošinājums pasaulē apdraudēto putnu sugu aizsardzībai lauku ainavā” (Nr. LIFE09 NAT/LT/000233). Projektu financē Eiropas Savienības LIFE+ programma, Lietuvas Republika, Latvijas Republika un projekta partneri. Projekta mājas lapa: www.meldine.lt

Šis ir stāsts par visretāko Eiropas dziedātājputnu – grīšļu ķauķi: putnu sugu, kas pirms apmēram 200 gadiem Eiropā bija diezgan bieži sastopama un Vācijā pat ir saukta par purva zvirbuli. Patlaban šīs sugas mājvietas ir iznīcinātas un grīšļu ķauķis atrodas uz izzušanas sliekšņa.

Plakāts par putnu – Grislu kauka – un tā aizsardzību.

LIFE Viva Grass voldik annab ülevaate projekti eesmärkidest, tegevustest ja pilootaladest ning tutvustab rohumaade ökosüsteemiteenuseid ja nende väärtust.

Viimasel ajal on teadlased ja arstid hakanud väga häälekalt rääkima noortest patsientidest, kes kannatavad nii hormoonja paljunemissüsteemi häirete all kui ka põevad vähki. Uued teaduslikud uuringud paljastavad, et selle põhjuseks võib olla meie ebatervislik keskkond ja pealegi oleme me ise need, kes keskkonna selliseks muudavad. Oma igapäevaelus kasutame me endale teadvustamata suurt hulka ohtlikke aineid, mis on kahjulikud nii meid ümbritsevale keskkonnale kui ka meie enda tervisele.

ASENDAMA peab kemikaale, millel on järgnevad omadused: põhjustavad vähki, muudavad meie DNA-d, kahjustavad viljakust või loodet; on keskkonnas raskesti lagunevad, akumuleeruvad ja toksilised; võivad avaldada inimese tervisele või keskkonnale tõsist mõju, põhjustades samaväärset ohtu kui eelnevalt loetletud mõjud, näiteks põhjustavad endokriinseid häired. Sellised ohtlikud ained põhjustavad lubamatut riski inimestele ja keskkonnale. Asendamine on vabatahtlik, aga pead teadma ja arvestama, et varem või hiljem võidakse mõningate ohtlike ainete kasutamine õigusaktidega piirata või keelustada. Sellisel juhul on alternatiivide leidmine vältimatu.

Найди и отметь все растения и животных, которые ты сможешь наблюдать (видеть, слышать) во время прогулки/путешествия по тропе Званец. Болото Званец – это одна из самых важных территорий в мировом масштабе для вертлявой камышевки (Acrocephalus paludicola), глобально угрожаемого вида птиц. На Званце сосредоточено около 25% мировой популяции вида и около 75% белорусской популяции.

Настоящими природными «сокровищами» Званца являются его уникальные виды болотных растений и животных.