2024 m. Baltijos aplinkos forumo užsakymu „Spinter research“ atlikto reprezentatyvias visuomenės ir ūkininkų apklausas. Šiame puslapyje apžvelgiami jų rezultatai. Visose diagramose nurodoma klausimą atsakiusiųjų procentinė dalis.

Atsakymų interpretavimui svarbus yra Lietuvos žemės ūkio kontekstas. Apie tai, koks yra mūsų šalies žemės ūkis, galite sužinoti trumpame mūsų pranešime.

Visuomenės apklausa

1. Žemės ūkio poveikis Lietuvos gamtai

Klausimas: Kaip vertinate žemės ūkio poveikį Lietuvos gamtai?

Žinia: Visuomenė mano, kad žemės ūkis labiau kenkia gamtai (41%), nei jai padeda (26%).

2. Didžiausią susirūpinimą keliantis žemės ūkio poveikis Lietuvos gamtai

Klausimas: Koks neigiamas žemės ūkio poveikis Lietuvos gamtai jums kelia didžiausią susirūpinimą?

Žinia: Didžiausią susirūpinimą keliantis žemės ūkio poveikis Lietuvos gamtai – teršiami vandens telkiniai.

3. Svarbiausias teigiamas Lietuvos žemės ūkio poveikis

Klausimas: Koks teigiamas Lietuvos žemės ūkio poveikis jums yra svarbiausias?

Žinia: Svarbiausias teigiamas Lietuvos žemės ūkio poveikis – kad šalyje pakaktų maisto.

4. Gamtos išsaugojimo reikalavimai Žemės ūkyje

Klausimas: Ar gamtos išsaugojimo reikalavimai Lietuvos žemės ūkiui turėtų griežtėti?

Žinia: Gamtos išsaugojimo reikalavimai Lietuvos žemės ūkiui turėtų griežtėti. Taip pasisako 43 % apklaustųjų.

5. Gero ūkininko savybės

Klausimas: Jūsų nuomone, kas yra geras ūkininkas? Kurie iš žemiau išvardintų dalykų geriausiai tinka geram ūkininkui apibūdinti?

Žinia: Geras ūkininkas – ne tik augina kokybiškus produktus, bet ir saugo gamtą.Visi trys su gamtos apsauga susiję atsakymai patenka į TOP5 visuomenės pasirinkimus.

6. Vartotojų lūkesčiai Lietuvoje auginamam maistui

Klausimas: Kokie yra Jūsų kaip vartotojo lūkesčiai Lietuvoje auginamam maistui?

Žinia: Vartotojų lūkesčiai Lietuvoje auginamam maistui – kokybė, sveikata, kaina. Nepaisant to, kad su gamtos apsauga susijusius aspektus vartotojai rinkosi rečiau, didžiausius lūkesčius visuomenė sieja su kokybe, maistingumu ir sveikata. Tai vienareikšmiškai tampriai susijęs su gamtai draugišku ūkininkavimu.

7. Vartotojų lūkesčiai Lietuvos žemės ūkio išmokoms

Klausimas: Iš Europos Sąjungos ir Lietuvos (mokesčių mokėtojų) biudžeto už visuomenei teikiamas naudas ūkininkams yra mokamos išmokos. Jei pinigus skirstytumėte Jūs, kokiems tikslams pasiekti pirmiausiai?

Žinia: Dažniausiai ūkininkams mokamas išmokas respondentai skirtų tam, kad Lietuvoje būtų auginamas sveikas ir kokybiškas maistas (45 proc.), kad maistas būtų pigesnis (40 proc.), kad būtų saugoma gamta (36 proc.) bei kad būtų galima įsigyti kuo daugiau Lietuvoje užauginto maisto (32 proc.). Didelis prioritetas skiriamas gamtosaugai – gamtos apsauga yra tarp TOP3 pasirinkimų, klimato kaitos poveikio mažinimas – šeštoje pozicijoje. Ekonominiai aspektai (Lietuvos konkurencingumas, iš žemės ūkio uždirbamos pajamos) nėra tokie svarbūs.

8. Pasirengimas mokėti brangiau už gamtą tausojančius produktus

Klausimas: Kiek sutiktumėte mokėti brangiau už maisto produktus, užaugintus saugant Lietuvos gamtą?

Žinia: Beveik pusė gyventojų už gamtą tausojančius produktus mokėtų brangiau, šiek tiek daugiau nei pusė – nemokėtų.

9. Kompensacijos ūkininkams dėl gamtos išsaugojimo ir atkūrimo

Klausimas: Jūsų nuomone, kokiu atveju valstybė ūkininkams turi mokėti kompensacijas dėl gamtos išsaugojimo ir atkūrimo?

Žinia: Kompensacijas dėl gamtos išsaugojimo ir atkūrimo ūkininkams reikėtų mokėti, kai aplinkos būklė gerinama. Remiantis tokia visuomenės nuomone, pavyzdžiui, valstybė neturėtų mokėti piliečiams, kurie savo žemėje palaiko esamą pelkių, šaltinynų ar kitų gamtinių verybių būklę. Kompensacijos jiems priklausytų tik tuo atveju, kai jie gerina šių vertybių būklę – atlieka papildomus veiksmus (pavyzdžiui, palieka dalį nenušienautos žemapelkės vabzdžiams, ar šienaują ją vėliau, kad spėtų išsiperėti paukščiai).

10. Kompensacijos ūkininkams už ekstremalius reiškinius

Klausimas: Ūkininkams už sausrų, škvalo ir kitų ekstremalių reiškinių padarytą žalą valstybė moka kompensacijas. Šie reiškiniai dažnėja ir intensyvėja dėl klimato kaitos. Ūkininkai, vykdydami gamtai palankų ūkininkavimą gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. Ar valstybė turi mokėti šias kompensacijas ūkininkams, kurie niekaip neprisideda prie klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo prie jos?

Žinia: Kompensacijos už ekstremalius reiškinius prie klimato kaitos švelninimo neprisidedantiems ūkininkams neturi būti mokamos. Taip mano didžiausia (40%) apklaustųjų dalis.

11. Grūdininkystės rėmimas

Klausimas: Lietuvos žemės ūkyje šiuo metu dominuoja grūdų auginimas. Apie 70% jų yra eksportuojama. Nemažai ūkininkų vis dar netaiko aplinką tausojančių priemonių. Ar pritariate, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų skiriami remti grūdų auginimą?

Žinia: Tik nedidelė dalis visuomenės (12 proc.) pritaria grūdininkystės rėmimui. Kita dalis (72 proc.) pritaria su išlygomis arba nepritaria. Žinant Lietuvos žemės ūkio situaciją (aprašyta žemiau), apklausos rezultatai vienareikšmiai – 72 proc. lietuvių nepritaria vyraujančiam grūdininkystės modeliui. Valstybės paramą dalis apklaustųjų sutiktų skirti grūdininkystei, jei būtų saugoma gamta (24 proc.), arba jei grūdai būtų auginami išskirtinai Lietuvos rinkai (22 proc.). 

Lietuvos žemės ūkyje dominuoja grūdininkystė. Nepaisant ūkininkų pastangų grūdų auginime taikyti tam tikras gamtą tausojančias praktikas – tikslųjį tręšimą, nearimines technologijas ir pan., – žemės ūkis (ir grūdininkystė, kaip dominuojantis ūkininkavimo modelis) vis tiek daro didelę žalą gamtai. Tai identifikuoja daugybė rodiklių: 65% paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė bloga, prasčiausios būklės vandens telkiniai stebimi rajonuose, kur žemės ūkis intensyviausias,  net 97% Baltijos jūros yra veikiama eutrofikacijos, per paskutinius 20 metų įprastų kaimo paukščių gausa sumažėjo daugiau nei 50 proc. Tuo tarpu didelė dalis lietuviškų grūdų (apie 70 %) eksportuojama.  

12. Protestavusių ūkininkų reikalavimų palaikymas

Klausimas: Ar palaikote šių metų pradžioje protestavusių ūkininkų reikalavimus?

*Reikia paminėti, kad 2024 m. protesto metu išsakyti ūkininkų reikalavimai:

• Darė žalą gamtai. Ūkininkai norėjo suarti daugiametes pievas, prašė mažinti vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų apsaugą, taikyti lengvatas taršiam kurui ir pan.
• Už ūkininkų reikalavimo suarti pievas patenkinimą Lietuvai grėsė baudos. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti vienas vertingiausių – daugiametes – pievas, t.y. jų plotas negali sumažėti daugiau nei 5 % nuo referencinio dydžio. Šis procentas 2024 m. buvo ženkliai viršytas. Už tai Lietuvai grėsė baudos. Nors dabar Žemės ūkio ministerija sakosi radusi būdą, kaip šį įsipareigojimą ES biurokratiškai apeiti, Lietuvoje besitęsiantis pievų nykimas daro žalą gamtinėms ekosistemoms, Europos mastu saugomoms rūšims. Už nepakankamas pastangas jas išsaugoti ateityje mums taip pat gali grėsti baudos.

Žinia: Protestavusių ūkininkų reikalavimų, tokių, kokie buvo suformuluoti protesto metu, visuomenė nepalaiko (taip pasisakė 61 %). Jei pritartume dabartinės Žemės ūkio ministerijos pozicijai užmaskuoti esamą pievų nykimo problemą dėl kurios Lietuvai grėstų baudos, protesto reikalavimus palaikiusiųjų (47 proc.) ir nepalaikiusiųjų (43 %) kiekis tampa panašus.

Ūkininkų apklausa

1. Pievų kiekis lietuvoje

Klausimas: Jūsų nuomone, pievų Lietuvoje yra…

Žinia: Ūkininkai mano, kad pievų yra pakankamai arba kad jų turi daugėti. Tik labai maža dalis (9 proc.) galvoja, kad pievų yra per daug.

2. Pievų svarba

Klausimas: Jūsų nuomone, kodėl valstybė turėtų rūpintis pievų išsaugojimu?

Žinia: Ūkininkai mano, kad pievos labiausiai reikalingos gamtai (62 proc.) ir galvijams (56 proc.). Tai rodo, kad ūkininkai supranta pievų naudą gamtai. ES siekis skatinti daugiamečių pievų palaikymą daugiausiai sietinas su klimato kaitos tikslų įgyvendinimu. Tai ūkininkams mažai suprantama (tai įvardino tik 25 proc. ūkininkų).

3. Dažniausi klimato kaitos poveikiai

Klausimas: Kokius klimato kaitos poveikius patyrėte per pastaruosius 5 metus savo ūkyje?

Žinia: 94 proc. ūkininkų per 5 metus ūkininkaudami yra patyrę  ekstremalių gamtos reiškinių. Dažniausiai ūkininkai susidūrė su sausra (83%).

4. priemonės klimato kaitos poveikiui mažinti

Klausimas: Kokių ūkininkavimo praktikų/ priemonių imatės savo ūkyje, kad sumažintumėte klimato kaitos poveikį ar prisitaikytumėte prie jo?

Žinia: Labiausiai paplitusi priemonė klimato kaitos poveikiui mažinti ūkyje – sėjomaina (ją įvardina 61% ūkininkų).

5. Gero ūkininko savybės

Klausimas: Jūsų nuomone, kas yra geras ūkininkas? Kurie iš žemiau išvardintų dalykų geriausiai tinka geram ūkininkui apibūdinti?

Žinia: Geras ūkininkas – ne tik augina kokybiškus produktus, bet ir saugo gamtą, jo laukai tvarkingi. Su gamtos apsauga susiję aspektai ūkininkams pakankamai svarbūs. Du iš trijų patenka į TOP5 pasirinkimus.

Visuomenės ir ūkininkų apklausų palyginimas

1. Gero ūkininko savybės

Klausimas: Jūsų nuomone, kas yra geras ūkininkas? Kurie iš žemiau išvardintų dalykų geriausiai tinka geram ūkininkui apibūdinti?

Žinia: Gyventojai ir ūkininkai sutaria, kad geras ūkininkas augina sveikus ir kokybiškus produktus bei saugo gamtos išteklius. Ūkininkai didesnę svarbą teikia laukų ir ūkių tvarkai nei gyventojai.

2. Vartotojų ir ūkininkų santykis

Klausimas vartotojams: Ar palaikote tiesioginį ryšį su ūkininkais, kurie užaugino Jūsų maistą?

Klausimas ūkininkams: Ar palaikote tiesioginį ryšį su jūsų auginamo maisto valgytojais?

Žinia: Tik maždaug trečdalis vartotojų ir ūkininkų palaiko tiesioginį ryšį.

Apibendrinamosios žinutės

Visuomenės apklausa

1. Didžioji dalis šalies gyventojų (41 proc.) mano, kad žemės ūkis kenkia gamtai: 29 proc. mano, kad jis labiau kenkia nei padeda, o 12 proc. – kenkia. Ketvirtadalis (26 proc.) įsitikinę, kad žemės ūkis padeda Lietuvos gamtai: 6 proc. laikosi nuomonės, kad padeda, o 20 proc. – labiau padeda nei kenkia.
2. Didžiausią susirūpinimą keliantis žemės ūkio poveikis Lietuvos gamtai – teršiami vandens telkiniai (55 % neramina upių ir ežerų tarša, 31% – Baltijos jūros būklė).
3. Svarbiausias teigiamas Lietuvos žemės ūkio poveikis – kad šalyje pakaktų maisto (taip sako 47 proc. gyventojų).
4. Didžioji dalis (43 proc.) apklaustųjų teigia, kad gamtos išsaugojimo reikalavimai Lietuvos žemės ūkiui turėtų griežtėti. Trečdalis (32 proc.) mano priešingai, o ketvirtadalis (25 proc.) neturi nuomonės.
5. Visuomenei svarbiausi du gero ūkininko bruožai – kad augintų sveikus ir kokybiškus produktus (62 proc.) ir tausotų gamtą (59 proc. savarbu, kad saugotų gamtos išteklius, 41 proc. nori, kad kurtų sąlygas biologinei įvairovei). Du iš trijų svarbiausių dalykų visuomenei susiję su gamtosauga. Aplinkosauginės inovacijos (naudoja mažiau iškastinio kuro, didina energetinį efektyvumą, naudoja atsinaujinančią energiją) beveik taip pat svarbu (34 proc.) kaip prisidėjimas prie šalies ekonomikos augimo (38 proc.). Bendrai, aplinkosauga dominuoja svarbiausiuose atsakymuose – reikšmingai nusako gero ūkininko esmę.
6. Svarbiausia lietuviams, kad Lietuvoje auginamas maistas būtų kokybiškas ir maistingas (70 proc.), sveikas (57 proc.), pigus (39 proc.), skanus (37 proc.). Verta atkreipti dėmesį, kad pigumas gerokai atsilieka nuo pirmųjų dviejų pasirinkimų. Gamtos saugojimą mini 24 proc. apklaustųjų, klimato kaitą – 10 proc. Nepaisant to, kad su gamtos apsauga susijusius aspektus vartotojai rinkosi rečiau, didžiausius lūkesčius visuomenė sieja su kokybe, maistingumu ir sveikata. Tai vienareikšmiškai tampriai susijęs su gamtai draugišku ūkininkavimu. 

7. 

   Dažniausiai ūkininkams mokamas išmokas respondentai skirtų tam, kad Lietuvoje būtų auginamas sveikas ir kokybiškas maistas (45 proc.), kad maistas būtų pigesnis (40 proc.), kad būtų saugoma gamta (36 proc.) bei kad būtų galima įsigyti kuo daugiau Lietuvoje užauginto maisto (32 proc.). Didelis prioritetas skiriamas gamtosaugai. Ekonominiai aspektai (Lietuvos konkurencingumas, iš žemės ūkio uždirbamos pajamos) nėra tokie svarbūs.

8. 48 % visuomenės už maisto produktus, užaugintus saugant Lietuvos gamtą, sutiktų mokėti daugiau, o 52 % daugiau nemokėtų. Didžioji gyventojų dalis (33 proc.) sutiktų mokėti 5 proc. brangiau, 12 proc. – 10 proc. brangiau, 3 proc – 20 proc ir dar daugiau.
9. Dauguma (61 proc.) gyventojų mano, kad valstybė ūkininkams turi mokėti kompensacijas dėl gamtos išsaugojimo ir atkūrimo tik tada, kada aplinkos būklė yra gerinama, o likusieji (39 proc.) – tada, kai aplinkos būklė išlaikoma nepakitusi (nebloginama).
10. Didžioji dalis (40 proc.) respondentų teigia, kad valstybė neturi mokėti kompensacijų ūkininkams už sausrų, škvalo ir kitų ekstremalių reiškinių padarytą žalą, jei šie niekaip neprisideda prie klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo prie jos. 31 proc. mano priešingai.
11. Grūdų rėmimą be išlygų palaiko tik 12 proc. Konvencinei pesticidus naudojančiai ir didžiulius monokultūrinius laukus kuriančiai grūdininkystės politikai visuomenė (72 proc.) nepritaria – reikalauja už paramą grūdininkų tausoti gamtą (24 proc.), auginti grūdus Lietuvai (22 proc.) arba perskirstyti grūdininkystei tenkančią paramą (26 proc.).
12. Tik 29 proc. apklaustųjų besąlygiškai palaiko 2024 m. pradžioje protestavusių ūkininkų reikalavimus. Kadangi dalis jų reikalavimų daro žalą gamtai ir prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, net 61 % visuomenės  ūkininkų reikalvimų nepalaiko (31 proc. juos palaiko tol, kol jie nedaro žalos gamtai, 18 proc. palaiko tol, kol jie neprieštarauja Lietuvos įsipareigojimams dėl kurių valstybei grėstų baudos; 12 proc. jų nepalaiko iš vis). Jei pritartume dabartinės Žemės ūkio ministerijos pozicijai užmaskuoti esamą pievų nykimo problemą dėl kurios Lietuvai grėstų baudos, protesto reikalavimus palaikiusiųjų (47 proc.) ir nepalaikiusiųjų (43 %) kiekis tampa panašus.

Ūkininkų apklausa

1. Trečdalio (33 proc.) ūkininkų nuomone, pievų Lietuvoje yra per mažai ir jų turėtų būti daugiau. Pusė (54 proc.) mano, kad jų yra tiek, kiek reikia, ir tik 9 proc. teigia, kad jų yra per daug.
2. Ūkininkai mano, kad pievos labiausiai reikalingos gamtai (62 proc.) ir galvijams (56 proc.). Tai rodo, kad ūkininkai supranta pievų naudą gamtai.
3. Šalies ūkininkų nuomone, geras ūkininkas augina sveikus ir kokybiškus produktus (71 proc.), saugo gamtos išteklius (67 proc.), turi tvarkingai atrodantį ūkį ir laukus (56 proc.) bei kuria sąlygas biologinei įvairovei (42 proc.). Ūkininkams gamtosauga labai svarbi – dvi iš pirmųjų keturių pozicijų užima su ja susiję aspektai.
4. 94 proc. ūkininkų  per 5 metus ūkininkaudami  yra patyrę  ekstremalių gamtos reiškinių. Absoliuti dauguma (83 proc.) tyrimo dalyvių per pastaruosius 5 metus savo ūkyje patyrė sausras, 60 proc. patyrė šalnas ir iššalimus, 56 proc. – audras, liūtis, 50 proc. – karščio bangas.
5. Dauguma (61 proc.) ūkininkų taiko sėjomainą, kad sumažintų klimato kaitos poveikį ar prie jo prisitaikytų. 45 proc. palaiko pievas ir / ar šlapynes, 42 proc. taupo kurą, 38 proc. nenaudoja pesticidų arba jų naudojimą mažina, 37 proc. sėja tarpinius pasėlius arba saugo dirvožemio organines medžiagas.

6. Ūkininkams atrodo, kad geras ūkininkas – ne tik augina kokybiškus produktus (taip teigia 71%), bet ir saugo gamtą (taip teigia 67%), jo laukai tvarkingi (taip teigia 56%). Su gamtos apsauga susiję aspektai ūkininkams pakankamai svarbūs. Du iš trijų patenka į TOP5 pasirinkimus.

Bendri klausimai

1. Gyventojai ir ūkininkai sutaria, kad geras ūkininkas augina sveikus ir kokybiškus produktus bei saugo gamtos išteklius. Ūkininkai ženkliai didesnę svarbą teikia laukų ir ūkių tvarkai nei gyventojai.
2. Vos trečdalis vartotojų ir ūkininkų palaiko tiesioginį ryšį.

Visuomenės Tyrimo metodika

Laikas: 2024 05 17 – 26

Tikslas: Išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę dėl žemės ūkio politikos, išmokų skyrimo ūkininkams.

Tikslinė grupė: šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Apklausos metodas: Kombinuotas metodas: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview).

Imtis: 1016 respondentų.

Atranka: Tyrime naudotas kvotinės atrankos metodas.

Lokacija: Visa šalies teritorija.

Duomenų analizė: Analizė atlikta SPSS/PC programine įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas.

Visuomenės tyrimo Socialinės-demografinės charakteristikos

Ūkininkų Tyrimo metodika

Laikas: 2024 05 20 – 06 13

Tikslas: Išsiaiškinti, kokius klimato kaitos poveikius patyrė šalies ūkininkai, kokias priemonės taiko jų sumažinimui, kas yra geras ūkininkas.

Tikslinė grupė: Šalies ūkininkai

Apklausos metodas: Kombinuotas metodas: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview).

Imtis: Tyrimo metu buvo apklausta 313 respondentų.

Atranka: Tyrime naudotas kvotinės atrankos metodas.

Lokacija: Visa šalies teritorija.

Duomenų analizė: Analizė atlikta SPSS/PC programine įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas.

Ūkininkų tyrimo Socialinės-demografinės charakteristikos

Statistinė paklaida

Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis.

Pvz., jeigu apklausę 1000 respondentų gavome, kad 33,9 proc. apklaustųjų atsakė X, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tap 31,1 proc. ir 36,7 proc.

Jeigu apklausę 500 respondentų gavome, jog 33,9 proc. aapklaustųjų atsakė X, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 29,9 proc. ir 37,9 proc. Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui.

Pateikiama lentelė, padedanti įvertinti statistinę paklaidą.

Kontaktai

Apklausos atliktos įgyvendinant projektą „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“. Jis  finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.