Aplinkosaugos koalicija perspėja dėl teisinių spragų neužtikrinančių tvarios skalūnų gavybos

Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas vienijanti Aplinkosaugos koalicija nustatė daugybę teisinių spragų, kurios rodo, jog Lietuvos teisinė sistema šiandien nesudaro prielaidų įvertinti visų grėsmių, galinčių kilti angliavandenilių paieškos ir eksploatavimo metu, bei numatyti būdų, kaip jų išvengti.

Šiandien Koalicija kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą raštu, kuriame raginama nepradėti angliavandenilių molio skalūnuose paieškos darbų. Organizacijos taip pat ragina atlikti visapusišką kaštų ir naudos analizę įvertinant skirtingas alternatyvas bei nustatant Lietuvai palankiausią veikimo būdą molio skalūnuose esančių angliavandenilių gavybos atžvilgiu.

„Remdamiesi viešai prieinamomis oficialiomis studijomis, mes įvertinome Lietuvos pasirengimą šiems darbams ir galime atsakingai konstatuoti, kad šiuo metu Lietuvoje dar nėra būtinos teisinės sistemos, kuri sudarytų prielaidas reikalauti, kad būtų įvertintos visos grėsmės,“ – rašoma rašte. „Todėl nebus užtikrinta LR Konstitucijoje įtvirtinta prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių ir užtikrinti, kad žemės turtai tarnautų tautai (46 str.), o visuomenės susirūpinimas esama situacija yra visiškai pagrįstas.“

Pagrindinės Aplinkosaugos koalicijos identifikuotos teisinės sistemos spragos yra šios:

  • poveikio aplinkai vertinimo procesas siejamas su gavyba, o ne su technologija ar įrenginiu, todėl, formaliai žiūrint, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nereikalauja poveikio aplinkai vertinimo nei žvalgomiesiems gręžiniams, nei hidraulinio ardymo naudojimui;
  • nėra reikalaujama informuoti, kokios cheminės medžiagos bus naudojamos, todėl negalima prognozuoti jų poveikio aplinkai; – nėra reikalaujama įvertinti iš požeminių sluoksnių patekusių dalelių radioaktyvumo ir jų galimo poveikio;
  • tokio tipo įrenginiams nėra nustatytos išmetimų į orą normos, nėra patvirtintų geriausiai prieinamų gamybos būdų aprašų (BREF). Tokio tipo įrenginiams nėra privalomas Integruotas taršos ir prevencijos kontrolės (TIPK) leidimas. TIPK būtų privalomas tik vandens naudojimo daliai;
  • jei bus įgyvendinti dabartiniai siūlymai dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo siekiant visas žemės gelmių išteklių eksploatavimo darbų priežiūros ir kontrolės funkcijas perduoti Lietuvos geologijos tarnybai (LGT), tai yra didelė rizika, kad poveikio aplinkai (išskyrus požeminiam vandeniui) aspektai gali likti nepakankamai adekvačiai LGT įvertinami dėl reikiamos kompetencijos toje organizacijoje trūkumo;
  • dabartinė licenzijavimo tvarka nesudaro sąlygų užtikrinti tausojančio žemės gelmių išteklių naudojimo atsižvelgiant į šalies poreikius, o yra daugiau orientuota į jų išeksploatavimą.

Išsamiau su Aplinkosaugos koalicijos pozicija galima susipažinti Koalicijos tinklalapyje.

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.