Grįžimas prie pagrindų

Taikant intensyvią žemdirbystę galima užauginti gausų derlių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai silpnina dirvožemį – mažėja humuso kiekis, didėja erozija, vyksta dirvožemio degradacija. Atkuriamasis (regeneracinis) ūkininkavimas yra atsakas į šiuos iššūkius ir siekis grįžti prie natūralių gamtos dėsnių. Tai ūkininkavimo būdas, kuriuo siekiama stiprinti dirvožemio gyvybingumą, didinti biologinę įvairovę bei atkurti natūralius ekosistemų procesus, kartu kuriant ilgalaikį ūkio atsparumą ir ekonominį stabilumą.

Pagrindiniai atkuriamosios žemdirbystės principai – minimalus dirvos dirbimas, nuolatinė augalų danga, augalų įvairovė, siekis mažinti cheminių medžiagų bei mineralinių trąšų naudojimą ir gyvulių integravimas. Šis požiūris orientuotas tiek į aplinkos saugojimą, tiek ir ilgalaikį ūkio pelningumą.

Sveikas dirvožemis – atsparus ūkis

Prancūzijos agronomė ir ūkininkė Sarah Singla, kuri atkuriamąsias praktikas taiko nuo 1980 m., teigia, kad šis būdas yra vienas efektyviausių kovojant su klimato pokyčiais. „Regeneracinė žemdirbystė gerina dirvos struktūrą, jos biologinę veiklą ir vandens sulaikymą, todėl ūkiai tampa atsparesni nepalankioms sąlygoms,“ – sakė ūkininkė pranešime „Northern roots 2026“ Taline.

Pasak ekspertės, viena didžiausių žemės ūkio problemų šiandien yra dirvožemio erozija – maistinių medžiagų išplovimas dėl vėjo ar vandens. „Ypač kenčia plikas dirvožemis, kuris greitai praranda drėgmę, o paviršiuje susidariusi plutelė neleidžia vandeniui prasiskverbti – jis tiesiog nubėga ar telkšo. Todėl dažnai problema slypi ne kritulių kiekyje, o dirvožemio būklėje.“

Vienas efektyviausių būdų apsaugoti dirvą – tarpiniai augalai. „Tai nėra papildomos išlaidos, o ilgalaikė investicija,“ – pabrėžia S. Singla. Tarpiniai augalai saugo dirvą nuo erozijos, gerina jos struktūrą, padeda išlaikyti drėgmę ir mažina tręšimo poreikį.

Mažinant dirvos trikdymą (taikant tiesioginę sėją, minimalų žemės dirbimą) galima ne tik pagerinti dirvožemio būklę, bet ir sumažinti ūkininkavimo sąnaudas. Tai mažina kuro, technikos, trąšų ir pesticidų poreikį. „Sveikus augalus mažiau puola kenkėjai, o tinkamai parinkti augalai gali pritraukti natūralius kenkėjų priešus ir stiprina visos ūkio ekosistemos atsparumą,“ – teigia ūkininkė.

Sveikas dirvožemis – tai stipresni augalai, didesnis atsparumas ligoms ir kenkėjams bei stabilus ūkininkavimas ilgalaikėje perspektyvoje.

Geresnė produkcija ir stabilesnis derlius

Ilgametis biodinaminio ir regeneracinio ūkininkavimo specialistas Erwin Westers iš Nyderlandų, „Northern Roots 2026“ forume dalijosi, kad atkuriamoji žemdirbystė ne tik gerina dirvožemio būklę ir subalansuoja drėgmę, bet ir leidžia užauginti kokybiškesnę produkciją, kurią vertina klientai.

Ūkininkas augina augalus dėl sėklų ir savo ūkyje taiko mulčiavimą, įsėlius, posėlius bei kitas atkuriamosios žemdirbystės praktikas, kurios užtikrina tiek ūkio darnumą, tiek pelningumą. „Mulčiuotos bulvės išdygsta anksčiau, derlius būna gausesnis. Posėliai ir įsėliai praturtina dirvą mikroorganizmais, azotu ir, svarbiausia, padeda išlaikyti drėgmę bei išvengti įmirkimo ar nuplovimo,“ – savo pranešime dalinasi E. Westers.

Jis pabrėžia, kad jei metai geri, galima apsieiti ir be šių priemonių, tačiau orų nenuspėjamumas ir ekstremalumas lemia, kad mulčiavimas tampa svarbia strategija, padedančia užtikrinti stabilų derlių.

Pokyčiai – po truputį

Pereiti nuo įprastų ūkininkavimo praktikų prie atkuriamojo ūkininkavimo nėra paprasta. Tai reikalauja ne tik naujų žinių, bet ir kantrybės, nes pokyčiai atsiperka palaipsniui. Ūkininkė Sarah Singla pataria: „Nereikia bandyti visko pakeisti vienu kartu, o naujas praktikas diegti palaipsniui, pradėti nuo paprastų žingsnių ir nebijoti eksperimentuoti.“ Taip pat svarbu domėtis ir gauti palaikymą iš kitų ūkininkų, kurie jau sėkmingai taiko šias metodikas.

Nevyriausybinė aplinkosauginė organizacija Baltijos aplinkos forumas palaiko gamtą tausojančio ūkininkavimo idėjas Lietuvoje: „Žemės ūkis yra labai svarbi sritis, kuri ne tik aprūpina mus maistu, bet ir apima didelę dalį šalies teritorijos, todėl daro reikšmingą įtaką aplinkai – nuo biologinės įvairovės išsaugojimo iki vandens telkinių ir Baltijos jūros taršos mažinimo. Todėl mūsų organizacija siekia, kad Lietuvoje ne tik kuo plačiau būtų taikomas atkuriamasis ūkininkavimas ir dirvožemį tausojantys sprendimai, bet ir didėtų ūkių įvairovė, daugėtų ekologinių ūkių bei laukuose ganomų gyvulių“ – sako organizacijos atstovas Justas Gulbinas.

Organizacija jau keletą metų įgyvendina iniciatyvą „Geras ūkininkas“ ir siekia burti bendruomenę, kuri skatintų aplinkai palankų ūkininkavimą. „Kviečiame ūkininkus dalyvauti mūsų renginiuose, seminaruose bei kitose veiklose, bendrauti, dalintis žiniomis ir kartu mokytis, kaip ūkininkauti darnoje su gamta ir prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Siekiame padėti ūkininkams mokytis vieniems iš kitų, todėl laukiame tiek patyrusių ūkininkų, tiek tų, kurie nori keisti savo ūkininkavimo būdą ar išbandyti alternatyvas. Mūsų komandos specialistai taip pat yra pasirengę patarti ir kartu ieškoti efektyviausių sprendimų.“ – kviečia gamtininkas.

Informacija parengta įgyvendinant projektą „Baltijos jūros taršos nitratais mažinimas įgyvendinant gamta grįstus sprendimus“, kuriuo siekiama sumažinti Baltijos jūros taršą nitratais ir skatinti gamtai palankius sprendimus ūkininkavime Lietuvoje ir Lenkijoje.